Danijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Denmark.svg
DanijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Denmark Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Danija (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Danijos pusės: 1921 m. rugsėjo 30 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: po 1921 m.
 • Nepriklausomybės pripažinimas de jure: 1991 m. vasario 28 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 24 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Danija: 743,5 mln. eur.
 • Danija → Lietuva: 493,9 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Danija → Lietuva (2020): 6209[1]

Danijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Danijos ir Lietuvos. Tarptautiniai santykiai tarp valstybių užmegzti 1919 m. sausį, Danijai de facto pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Kita vertus, de jure pripažinimas sekė 1921 m. rugsėjo 30 d.[2]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ES, NATO, EBPO, Baltijos Jūros Valstybių Tarybos narės. Šalys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu.

Lietuvos ambasadorė Danijai Gintė Bernadetė Damušis reziduoja Kopenhagoje, tuo tarpu Vilniuje reziduoja Danijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Hans Brask, yra paskirtas ir gynybos atašė plk. Nielsas Henrikas Johansenas.

1991 m. vasario 28 d. Danija tapo antrąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Tą dieną Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą protokolą, kuriuo įsipareigojama, esant palankiai galimybei, atkurti diplomatinius santykius. Vis dėlto dar 1990 m. vasarą Danijoje lankėsi Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė, kur tuomečio užsienio reikalų ministro Uffe Ellemann-Jensen buvo priimta kaip oficiali nepriklausomos valstybės atstovė su visais protokoliniais oficialaus vizito atributais.[3] Danijos vyriausybė pritarė ir materialiai parėmė Baltijos Informacinio biuro atidarymą Kopenhagoje 1990 metų rudenį, taip tapdama pirmąja Vakarų Europos valstybe, atidariusi tokio pobūdžio Baltijos šalių įstaigą. 1991 m. rugpjūčio 26 d. oficialiai atkurti diplomatiniai santykiai. Tais pačiais metais Kopenhagoje atidaryta ambasada.

Danijoje veikia nemaža Danijos lietuvių bendruomenė (2017 m. duomenimis, Danijoje gyveno 12 714 lietuvių, 2022 m. - 15 225 Lietuvos piliečiai).[4] Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 201 Danijos pilietis.[4]

Bendravimas su Danijos politikais vyksta ir per Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupe (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).[5]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar LDK laikais abi šalys palaikė prekybinius ryšius, tačiau jais apsiribojo. Tik 1701–1725 m. vykusio Šiaurės karo metu Abiejų Tautų Respublika, išvien su Rusija ir Danija kovojo prieš Švediją.

1919–1940 m. laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Danija Lietuvą de jure pripažino tik 1921 m., santykiai užmegzti dar 1919 m., kai sausio mėnesį Kopenhagoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras. Šis pirmasis aukšto lygio vizitas šalių istorijoje lėmė tai, kad Danijoje buvo paskirtas Lietuvos valstybės atstovas (juo tapo Jurgis Savickis, taip pat akredituotas Norvegijai ir Švedijai) ir taip de facto Lietuvos valstybingumas buvo pripažintas.

Tarpukariu tarp valstybių santykiai intensyviausi buvo 1919–1923 m. Vėliau nutarta diplomatinio atstovavimo svorio centrą perkelti į Stokholmą. Tenykštė atstovybė taip pat dengė Daniją ir Norvegiją. 1923–1928 m. Kopenhagoje vis dar veikė konsulatas, kuris vėliau buvo uždarytas.

Po Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai iš Lietuvos Danijos Tistedo mieste paliko atminimo mozaiką[6]

1921 metų birželio mėnesį Daniją paskyrė savo konsulu (vėliau – laikinuoju reikalų patikėtiniu) Erik Andreas Biering. Juo pareigose išbuvo iki 1930 metų. 1930-38 m. Danijos reikalų patikėtiniu Lietuvoje buvo Sven Peter Duurloo. Trečiajame dešimtmetyje Klaipėdoje ir Šiauliuose kurį laiką veikė Danijos konsulatai, daugiausiai buvo bendradarbiaujama žemės ūkio ir transporto srityse.

Santykiai okupacijų metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietinė Lietuvos okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Danijos. Sovietinės okupacijos metais Danija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi.

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Danijos (1991-dabar)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danijos ambasada Vilniuje

Danija tapo antrąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę. Tai ji padarė tą patį mėnesį kaip Islandija. Dar 1991 m. Kopenhagoje atidaryta Lietuvos ambasada, 1991 metų antroje pusėje atidaryta ir Danijos ambasada Lietuvoje. Dar 1991 m. Danija pradėjo Lietuvai teikti karinę paramą. Tarp šalių pasirašytas gynybinis bendradarbiavimas. Abiejų šalių kariuomenės bendradarbiauja misijose Irake, Kosove ir Afganistane.[7] 1993 m. kovo 17 d. Algirdo Brazausko pirmasis užsienio vizitas buvo surengtas į Daniją, kovo 18 d. aplankant Islandiją.[8]

Danijoje 2003 m. gegužės 2 d. taip pat lankėsi tuometis prezidentas Rolandas Paksas, 2016 m. – prezidentė Dalia Grybauskaitė, o 2005 m. gegužės 2 d. bei 2008 m. balandžio 9 d. Lietuvoje lankėsi Danijos ministras pirmininkas Anders Fogh Rasmussen. Buvo planuotas Danijos princesės Marry vizitas į Lietuvą, kuris neįvyko dėl princo Henriko mirties.[9]

Švietimo mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų studentai iš Lietuvos turi galimybę vykti į Danijos įstaigas švietimo, stažavimosi mainams. Danijos universitetai yra populiarus pasirinkimas tarp lietuvių abiturientų.

Ekonominiai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Danijos siekia 1,02 mlrd. eurų ir yra 16-a pagal dydį.[1] Dominuoja eksportas iš Lietuvos. Importuojamos mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys (25,4%), cheantžeminio transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys (10,2%), įvairūs chemijos produktai (7,9 %), elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys, garso įrašymo ir atkūrimo aparatai (4,5%), plastikai ir jų dirbiniai (3,9 %).

Pagal tiesiogines investicijas Danija yra 8-a – yra investavusi 591,06 mln. EUR.

2015 m. Lietuvą aplankė 24,4 tūkst. turistų iš Danijos.

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[10] 2020[11] 2021[12] 2022[4]
Danijos piliečių skaičius Lietuvoje 162 204 184 201
Lietuvos piliečių skaičius Danijoje 11 553 14 688 14 768 15 225

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Danijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1992 m. Daniją Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jų sąrašas:

Lietuvos ordinų kavalieriai Danijos piliečiai ir Danijos ordinų kavalieriai Lietuvos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso 64 Danijos piliečiai apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais. Žemiau pateikiamas sąrašas[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]