Lietuvos ir Slovėnijos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
LietuvosSlovėnijos santykiai
Flag of Slovenia.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Slovėnijos pusės: 1991 m. gegužės 16 d.
 De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. liepos 30 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. lapkričio 22 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Slovėnija: 42,47 mln. eur.
 • Slovėnija → Lietuva: 119,83 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Slovėnija → Lietuva (2020): 2069[1]

Lietuvos ir Slovėnijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Slovėnijos.

Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. lapkričio 22 d. Slovėnija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvos nepriklausomybę, tai padariusi 1991 m. gegužės 16 d., tuo metu pati būdama Jugoslavijos sudėtyje. Tuo tarpu Lietuva buvo antroji valstybė po Latvijos, užmezgusi diplomationius santykius su Slovėnija.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 18 Slovėnijos piliečių.[2] Slovėnijoje 2022 m. gyveno 43 Lietuvos piliečiai, yra įkurta lietuvių-slovėnų draugija „Baltica“.[2]

Abi šalys yra ES, NATO, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vienoje (dabartinis – Donatas Kušlys). Vilniuje veikia Slovėnijos Respublikos garbės konsulatas. Maribore veikia Lietuvos garbės konsulatas. Slovėnijai atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Varšuvoje (dabartinė – Božena Forštnarič Boroje).

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai iki 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikę mažai duomenų apie ryšius tarp Lietuvos ir Slovėnijos iki 1991 m. Slovėnijos archyve saugomas XIV a. žemėlapis, kuriame pavaizduotas Vilnius, – ankstyviausias ikonografinis Vilniaus vaizdas ir seniausias kartografinis šaltinis, kuriame vaizduojama Lietuvos sostinė.[3]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. birželio 25 d. Slovėnija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos. Tais pačiais metais Lietuva tapo antrąja valstybe po Kroatijos, pripažinusia Slovėnijos nepriklausomybę.[4] Savo ruožtu Slovėnija taip pat buvo viena anksčiausiai Lietuvos nepriklausomybę pripažinusių valstybių, tai padariusi dar gerokai prieš pučą Maskvoje.

Pasirašytos šios dvišalės sutartys: sutartis dėl vizų režimo panaikinimo (1996 m.), sutartis dėl grąžinimo asmenų, kurių atvykimas ar buvimas valstybėje yra neteisėtas (1996 m.), sutartis dėl tarptautinių vežimų kelių transportu (1997 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (1997 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2000 m.)[5]

2016 m. Slovėnijoje su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Slovėnijos prezidentu Borutu Pahoru. Lietuva viena pirmųjų sureagavo į Slovėnijos pagalbos prašymą kilus migrantų krizei ir atsiuntė policijos pareigūnų grupę, kuri Slovėnijos ir Kroatijos pasienyje padėjo palaikyti viešąją tvarką.[4]

2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Lietuvoje kilus migrantų krizei prie sienos su Baltarusija, Slovėnija Lietuvai atsiuntė 10 km koncertinos.[6]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į slovėnų kalbą yra išversta Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas „Petro Imperatorė“, Beno Bėranto knyga vaikams „Baubaimė“. Į lietuvių kalbą išversta Ivano Cankaro, Cirilo Kosmačiaus, Tomažo Šalamuno, Drago Jančaro, Alešo Debeljako. Slavojaus Žižeko ir kitų autorių kūrinių.[7]

2019 m. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuotas iš Slovėnijos Respublikos archyvo atvežtas XIV a. „Mappa mundi“ pergamento fragmentas, kuriame pavaizduotas Vilnius.[3]

Lietuvos ir Slovėnijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 6 rungtynes, kurių po dvejas laimėjo abi komandos, o dar dvejos baigėsi lygiosiomis.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Slovėnijos siekė 162,3 mln. eurų, o Slovėnija buvo 32-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Slovėnijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 42,47 mln. eurų; Slovėnija yra 49-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 119,83 mln. eurų; Slovėnija yra 28-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: farmacijos produktai (55%), rauginimo arba dažymo ekstraktai (8%), katilai (boileriai), elektros mašinos ir įranga (4%), optikos, fotografijos, medicinos prietaisai (4%), antžeminio transporto priemonės, jų dalys (4%), plastikai ir jų dirbiniai (3%), įvairūs chemijos produktai (2%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Slovėnija yra 34-a (investicijos siekia 13,05 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Slovėnijoje 2020 m. buvo 1,7 mln. eurų (35-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[8] 2020[9] 2021[10] 2022[2]
Slovėnijos piliečių skaičius Lietuvoje 9 26 16 18
Metai 2014[8] 2019[9] 2020[10] 2021[2]
Lietuvos piliečių skaičius Slovėnijoje 59 59 42 43

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas yra nepilnas

Pasiuntiniai Slovėnijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]