Lietuvos ir NATO santykiai
 |
Lietuvos ir NATO santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Lietuvos prisijungimas prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos: 1992 m. liepos 9 d. • Patvirtintas Narystės aljanse veiksmų planas: 1999 m. balandžio mėn. • Lietuva tampa NATO nare: 2004 m. kovo 29 d. | ||
Lietuvos ir NATO santykiai – santykiai tarp Lietuvos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių narių bei, 2004 m. Lietuvai tapus visateise NATO nare, Lietuvos politika aljanso viduje.
Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir NATO užsimezgė 1991 m. gruodžio 20 d., Lietuvai kartu su Latvija ir Estija prisijungus prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
Lietuvai atstovauja ambasadorius, reziduojantis Briuselyje, veikia Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos. Vilniuje veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras (nuo 2012 m.), NATO vadavietė (nuo 2015 m.)[1], NATO perdislokuojamas ryšių ir informacinių sistemų modulis ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (nuo 2017 m.)[2]
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykius tarp Lietuvos ir NATO galima suskirstyti į keturis laikotarpius: ryšius tarp pavienių lietuvių išeivių ir NATO Lietuvos okupacijos sąlygomis, santykius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir siekiant asocijuotosios narės statuso, santykius Lietuvai rengiantis tapti NATO nare ir santykiai Lietuvai aktyviai dalyvaujant aljanse (nuo 2004 m.)
Ryšiai iki 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie ryšius su NATO prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę informacijos nėra.
Santykiai 1990-1999 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1990 m. lapkričio 17 d. Briuselyje pradėjo veikti Baltijos informacijos biuras, kuriame dirbo Rimantas Morkvėnas, besikuriančios Užsienio reikalų ministerijos atstovas Belgijai, Europos Bendrijai, taip pat ir ryšiams su NATO. Didžiajai daliai Vakarų valstybių pripažinus Lietuvos nepriklausomybę Informacijos biuras Briuselyje buvo pertvarkytas į oficialią atstovybę.
- 1991 m. gegužės 31 d. pirmąkart įvyko neoficialus Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio vadovaujamos delegacijos vizitas į NATO būstinę. Nepavykus suorganizuoti oficialaus susitikimo, Lietuvos delegacijos apsilankymui NATO būstinėje tarpininkavo Danijos misija prie NATO.
- 1991 m. gruodžio mėn. Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos (nuo 1997 m. - Euroatlantinės partnerystės taryba).
- 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos teritorijos išvesti paskutiniai Rusijos (buvę SSRS) kariai.
- 1993 m. spalio 5 d. parlamentinės partijos (LCS, LDDP, LDP, LKDP, LLS, LSDP, LTS, NP ir TS) kreipėsi į LR prezidentą Algirdą Brazauską dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO.[3] Tų pačių metų lapkričio 29 d. dalis Seimo opozicinių partijų (LDP, LKDP, LTS ir TS) pasirašė Memorandumą dėl pamatinių Lietuvos nacionalinės užsienio politikos principų.[4]
- 1994 m. sausio 4 d. LR prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam sekretoriui M. Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.
- 1994 m. sausio 27 d. Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui (PfP) iniciatyvos.
- 1996 m. gruodžio mėn. priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
- 1997 m. liepos mėn. Madride NATO šalių vadovų susitikime pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą, siekdamos saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.
- 1997 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO.
- 1999 m. balandžio mėn. NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga, siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.
Ryšiai 1999-2004 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2000 m. gegužės mėn. Vilniuje įvyko devynių kandidačių į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros bei įvardyti Vilniaus dešimtuko bendradarbiavimo principai.
- 2000 m. lapkričio mėn. prezidento dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis.
- 2001 m. gegužės 27-31 d. Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.
- 2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje Lietuva kartu su dar šešiomis kandidatėmis pakviesta pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės.
- 2003 m. kovo 26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolai.
- 2004 m. kovo 1 d. NATO Generalinis sekretorius Jaap de Hoop Scheffer pranešė Lietuvai ir dar šešioms pakviestosioms į Aljansą šalims, kad prisijungimo prie Aljanso protokolams pritarė visos devyniolika tuometinių NATO šalių narių, ir pakvietė Lietuvą pradėti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikaciją.
- 2004 m. kovo 10 d. Vašingtono sutartį ratifikavo Lietuvos Seimas, kovo 11 d. sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, kovo 12 d. Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
- 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare, ministrui pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui Vašingtone perdavus Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus saugoti JAV Valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui.
Ryšiai Lietuvai tapus pilnateise aljanso nare (po 2004 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2004 m. balandžio 2 d. Briuselyje įvyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija naujų NATO narių priėmimo proga. Taip pat pirmą kartą įvyko NATO-Rusijos Tarybos susitikimas 27 šalių formatu.
- 2004 m. birželio 28-29 d. Stambule vykusiame NATO viršūnių susitikime Lietuva pirmą kartą kaip pilnateisė NATO narė. Susitikimo metu spęsti Aljanso veiksmų Afganistane, pagalbos apmokant Irako pajėgas ir kiti svarbūs klausimai.
- 2016 m. liepos mėn. NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtas sprendimas nuo 2017 m. trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, taip reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą - Krymo aneksiją ir Donbaso karo rėmimą.[6]
- 2023 m. liepos 11-12 d. Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.[7]
Lietuva aktyviai nuo pat 2022 m. rugsėjo 30 d., kai Ukraina pateikė paraišką tapti NATO nare, yra viena aktyviausiai Ukrainos narystę remiančių valstybių.[8]
Pasiuntinių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
NATO atstovai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nėra informacijos
Ambasadoriai prie NATO[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1992-1995 m. - Adolfas Venskus, Lietuvos atstovas Briuselyje ryšiams su Europos Bendrija ir NATO reikalams
- 1995-1997 m. – Dalius Čekuolis
- 1997-2001 m. – Linas Linkevičius, Lietuvos ambasadorius prie NATO
- 2001-2005 m. – Gintė Damušis, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie NATO ir Vakarų Europos sąjungos
- 2005-2011 m. – Linas Linkevičius
- 2011-2015 m. - Kęstutis Jankauskas
- 2015-2020 m. - Vytautas Leškevičius
- nuo 2020 m. - Deividas Matulionis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1]
- ↑ NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (Lietuvos kariuomenė)
- ↑ [2]
- ↑ [3]
- ↑ „NATO stages large-scale Saber Strike exercise in Lithuania“. Nuoroda tikrinta 2023-11-27.
- ↑ NATO. VLE)
- ↑ NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis
- ↑ Gitanas Nausėda Kyjive: Ukraina bus NATO nare
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||
![[2]](https://www.urm.lt/uploads/default/documents/uzienio_politika/NATO/pareiskimas2.jpg){kind=link}