Lietuvos ir Mongolijos santykiai

	Lietuvos ir Mongolijos santykiai
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Mongolijos pusės: 1991 m. rugpjūčio 29 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. gruodžio 11 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Mongolija: 6,77 mln. eur.
• Mongolija → Lietuva: 0,01 mln. eur.
Turistų srautai:
• Mongolija → Lietuva (2020): neužfiksuota

Lietuvos ir Mongolijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Mongolijos. Dvišaliai santykiai užmegzti 1991 m., tačiau pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir mongolų tautų siekia gerokai senesnius laikus. Augustino Žemaičio pastebėjimu, tiek mongolai, tiek lietuviai Viduramžiais buvo sukūrę didžiules valstybes, tačiau šiandieninė Lietuva užima tik 7 % istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, o šiandieninė Mongolija – 5 % istorinių Mongolų imperijos žemių.

Mongolija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 29 d., pirmoji tarp Azijos valstybių. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. gruodžio 11 d.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno du Mongolijos piliečiai.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ESBO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kinijoje, Mongolijai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje.

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai iki 1911 m.

Pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir Mongolų imperijos siekia dar Mindaugo laikus. Pirmąkart mongolų įkurta Burundajo vadovaujama Aukso orda į Lietuvos teritorijas veržėsi 1258 žiemą ir 1259 m. ir stipriai jas suniokojo. Aukso orda į LDK valdomas žemes buvo įsiveržusios taip pat 1275 m., 1279 m., ir 1325 m. Silpstant Auksinei ordai dalis anksčiau jos užimtų Kijevo Rusios teritorijų atiteko LDK.

1340–1392 m. vykusių Haličo-Voluinės karų metu LDK kovojo išvien su Aukso orda. Nusilpus Aukso ordai beveik nebeliko kontaktų tarp lietuvių ir mongolų, o apie ryšius tarp 1651 m. ir 1911 m., kuomet Mongolijos žemės buvo įjungtos į Kiniją, informacijos nėra.

Santykiai 1911–1940 m.

1920 m. Mongolijos Urgos mieste imtynių čempionate dalyvavo ir čempionu tapo iš Lietuvos kilęs imtynininkas Karolis Požėla. Su formaliai nepriklausoma Mongolijos Liaudies Respublika diplomatinių santykių tarpukariu užmegzta nebuvo, nėra aiški tuometės Lietuvos pozicija, kadangi Mongolijos nepriklausomybė visą tarpukario laikotarpį buvo kvestionuojama Kinijos Respublikos.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais

Mongolijos Liaudies Respublika iki 1990 m. buvo SSRS satelitinė valstybė, todėl pripažino SSRS įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų Lietuvos, okupaciją. Sovietmečiu į Lietuvą buvo atvykę šiek tiek mongolų – 1970 m. surašymo duomenimis, Lietuvos SSR gyveno 157 mongolų tautybės asmenys, tačiau nuo to laiko mongolais užsirašiusiųjų skaičius ėmė sparčiai mažėti – trys 1979 m. ir tik vienas 1989 m.

Santykiai po 1991 m.

Santykių eiga

Natsagas Bagabandis, 2003 m. Lietuvoje lankęsis Mongolijos prezidentas.

Cachiagijinas Elbegdoržas, antrasis Lietuvoje lankęsis Mongolijos prezidentas.

Mongolija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 29 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. gruodžio 11 d.

1999 m. Lietuva, Mongolija ir dar 15 pasaulio valstybių buvo įkūrusi Demokratijų bendriją, besiremiančia JT chartija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Šios organizacijos tikslas buvo pasauliniu mastu stiprinti ir gilinti demokratiją. 2009 m. šios bendrijos narės ir tuometės pirmininkės Portugalija, Lietuva ir Mongolija Vašingtone (JAV) išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė gilų susirūpinimą dėl Mianmaro opozicijos lyderės Aung San Su Dži teismo proceso ir paragino šalį valdantį režimą nutraukti didelio masto žmogaus teisių pažeidimus šalyje.

2001 m. Mongolija akreditavo pirmąjį ambasadorių Lietuvai, 2002 m. – Lietuva akreditavo pirmąjį ambasadorių Mongolijai.

2003 m. birželio 26-28 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Mongolijos prezidentas Natsagas Baganbandis. Kartu su juo atskrido 30 asmenų delegacija, įskaitant Mongolijos prezidento žmoną Azadsuren Ojunbileg, Mongolijos užsienio reikalų bei švietimo, kultūros ir mokslo ministrus, Mongolijos Didžiojo Churalo tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Seimu grupės atstovus, Mongolijos pramonės ir prekybos rūmų vicepirmininkas ir dar penki verslininkai. Lietuvoje įvyko aukščiausiojo lygio susitikimas su tuomečiu Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, premjeru Algirdu Brazausku, taip pat delegacija lankėsi Klaipėdoje.

Dvišalės užsienio reikalų ministerijos konsultacijos rengiamos nuo 2010 m. birželio 15 d. (vyko Ulan Batore). Antrosios vyko Vilniuje 2011 m. kovo 30-31 dienomis. Į jas atvyko Mongolijos užsienio reikalų ir prekybos ministerijos valstybės sekretorius Damdinas Cogtbaataras, kur susitiko su Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai koordinatore užsienio reikalų ministerijos ambasadore ypatingiems pavedimams Ina Marčiulionyte. Mongolija 2011 m. liepos mėn. perėmė iš Lietuvos dvejų metų trukmės pirmininkavimą demokratines valstybes vienijančiai Demokratijų bendrijai. Ketvirtosios politinės konsultacijos įvyko Vilniuje 2014 m. kovo 28 d.

2010 m. birželio 14 d. Ulan Batore atidarytas Lietuvos garbės konsulatas (konsulas – Chinbatas Khorolsurenas), o atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius. Vėliau konsulatas uždarytas.

2011 m. birželio 30 d. Lietuvoje lankėsi Mongolijos prezidentas Cachiagijinas Elbegdoržas, jį priėmė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2014 m. sausio 28 d. Vilniuje su oficialiu vizitu viešėjo Mongolijos užsienio reikalų ministras Luvsanvandanas Boldas, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Buvo aptartas politinis bendradarbiavimas, ekonominių santykių plėtra, transporto jungčių tarp abiejų valstybių klausimai, studijų Lietuvoje galimybės Mongolijos studentams.

Pasirašytos sutartys

Tarp Lietuvos ir Mongolijos pasirašyti šie susitarimai: susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (pasirašytas 2003 m., ratifikuotas 2004 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir meno srityse (pasirašytas 2003 m., patvirtintas 2006 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams (pasirašytas 2017 m.), susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo (pasirašytas 2017 m., patvirtintas 2018 m.) ir susitarimas dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo keliais (pasirašytas 2019 m.)

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

2007 m. liepos 28 – rugpjūčio 30 įvyko „Klajūnų klubo“ ekspedicija į Mongoliją, kurios tikslas – sukurti tris dokumentinius filmus Lietuvos televizijai apie menkai ištirtą šalį, jos gamtą, istorines sąsajas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, klajoklių gyvenimą.

2012 m., minint Lietuvos ir Mongolijos diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetį, Ulan Batore buvo pristatytas režisierės Eglės Vertelytės dokumentinis filmas „UB Lama“. Dar kartą šis filmas Mongolijoje rodytas 2013 m. ES filmų festivalio metu.

2019 m. spalio 2-4 d. ambasadorė Mongolijai Ina Marčiulionytė viešėjo Ulan Batore ir su Mongolijos prezidentu Chaltmaginu Batulga kalbėjosi apie galimybes aktyviau bendradarbiauti sporto srityje. Kartu su ambasadore Mongolijoje lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos atstovai. Sutarta, kad į Lietuvą atvyks delegacija iš Mongolijos ir apžiūrės Lietuvos krepšinio arenas, lankysis Sporto universitete, pamatys, kaip veikia vaikų krepšinio mokymo sistema ir susitars dėl bendrų darbų.

Ekonominiai santykiai

2012 m. balandžio 16-17 d. Ulan Batore suorganizuotas dvišalis verslo forumas. Forumą organizavo Mongolijos pramonės ir prekybos rūmų federacija, dalyvavo devyni Lietuvos verslo įmonių atstovai, užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė. Viceministrė susitiko su Mongolijos užsienio reikalų ir prekybos viceministru Tengeriu Gončigzevegu.

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Mongolijos siekė 6,78 mln. eurų, o Mongolija buvo 96-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Mongoliją.

• Eksportas sudaro 6,77 mln. eurų; Mongolija yra 87-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
• Importas sudaro 10 tūkst. eurų; Mongolija yra 129-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai (65 %), drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus (29%), avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai (5 %).

2020 m. duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų tarp valstybių nebuvo.

Metai	2010	2011	2016	2017	2018	2020
Eksportas į Mongoliją (mlrd. eur.)	1,6	12,37	8,53	11,73	12,21	6,77
Importas iš Mongolijos (tūkst. eur.)	?	0	185,4	268,8	157,7	10

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Mongolijos piliečių skaičius Lietuvoje	1	6	7	2

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Sąrašas nėra pilnas.

• 2001–2003 m. – Čiulundordž Dašdava, pirmasis Mongolijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Varšuvoje)
• 2009-2012 m. – Otgonas Dambinijamas, trečiasis (rezidavo Varšuvoje)
• nuo 2013 m. – Adija Ganbataras (rezidavo Varšuvoje)
• nuo 2021 m. – Barkhas Dorjo

Pasiuntiniai Mongolijai

• 2002–2006 m. – Artūras Žurauskas (rezidavo Pekine)
• 2007–2010 m. – Rokas Bernotas (rezidavo Pekine)
• 2010–2015 m. – Lina Antanavičienė (rezidavo Pekine)
• 2015–2020 m. – Ina Marčiulionytė (rezidavo Pekine)
• nuo 2020 m. lapkričio mėn. – Diana Mickevičienė (reziduoja Pekine)

Nuorodos

• Mongolija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
• Mongolija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.