Kanados ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Canada.svg
Kanados ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Canada Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Kanada (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1937 m.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 2 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Kanada: 122,6 mln. eur.
 • Kanada → Lietuva: 22,4 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Kanada → Lietuva (2020): 909[1]

Kanados ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kanados ir Lietuvos. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1937 metais.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d., pirmoji tarp Šiaurės Amerikos valstybių. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 2 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Veikia gausi Kanados lietuvių bendruomenė (įkurta 1952 m.)[2] 2006 m. surašymo duomenimis, Kanadoje gyveno 59285 lietuvių kilmės asmenų. Dauguma Kanados lietuvių gyvena Ontarijo provincijoje, kur yra ir dauguma su lietuvybe susijusio paveldo Kanadoje. Tarp žymiausių lietuvių kilmės kanadiečių – Leonard Cohen, Birutė Galdikas, Ruta Lee, Arch Enemy vokalistė Alissa White-Glu, Gineso rekordų knygos rekordininkas poliglotas Powell Janulus ir kiti.

Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 178 Kanados piliečiai.[3]

Lietuvai Kanadoje atstovauja ambasadorius, reziduojantis Otavoje (dabartinis ambasadorius – Darius Skusevičius). Taip pat Toronte (Ontarijui) ir Sanžansiurrišeljė (Montrealio miestui ir Kvebekui) įsteigti generaliniai garbės konsulai, Vankuveryje (Britų Kolumbijai) ir Kalgaryje (Albertai) – garbės konsulai. Kanadai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Rygoje (dabartinis ambasadorius – Kevin Michael Ernest Rex). Vilniuje nuo 1992 m. veikia Kanados ambasados biuras.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupė (dabartinė pirmininkė – Morgana Danielė (Laisvės partija)).[4]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors europiečiai pradėjo kolonizuoti Kanadą dar 1497 m. (neskaitant vikingų ekspedicijos, kuri įvyko dar anksčiau), nėra duomenų apie kolonistus iš LDK teritorijų iki pat XIX a., kuomet Kanada viena pirmųjų iš Britų imerijos teritorijų jau turėjo dominijos statusą.

Emigracija iš Lietuvos teritorijos į Kanadą prasidėjo XIX a. pabaigoje. 1907 m. Albertoje įkurtas kaimas, Vilniaus garbei pavadintas Vilna. Didžiausia ir seniausia bendruomenė įsikūrė Monrealyje. Čia 1907 m. įkurta lietuvių parapija, tapusi lietuvių bendruomenės centru. Pirmoji Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia buvo pastatyta 1915 m.[5] Monrealio lietuviai yra didžiausia lietuvių bendruomenė prancūzakalbėse valstybėse.[5]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių bendruomenė Kanadoje buvo pakankamai negausi iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos (1921 m. gyveno 1970 lietuvių kilmės kanadiečių, dar 5000 imigravo tarpukariu.[2]

1937 m. užmezgus diplomatinius santykius tarp šalių Toronte buvo įkurtas Lietuvos generalinis konsulatas, o pirmuoju garbės konsulu paskirtas pulkininkas leitenantas Geraldas L. P. Grant-Suttie.[6]

Kvebeke sugriežtinus reikalavimus dėl prancūzų kalbos vartojimo, kai kurie Monrealio lietuviai ėmė keltis į Ontariją.[5]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji dalis lietuvių išeivių buvo į Kanadą perkelti dipukai, po Antrojo pasaulinio karo bėgdami nuo galimų sovietinių represijų. 1947 m. žiemą ir pavasarį perkeltųjų asmenų stovyklose lankėsi Kanados imigravimo tarnybos pareigūnai ir pareiškė priimsią keletą dešimčių tūkstančių imigrantų. Galop Kanada iš viso priėmė 157 687 pabėgėlius[7], iš kurių 20 000 buvo iš Lietuvos.

Kanadoje visą sovietinės okupacijos laikotarpį veikė generalinis konsulatas Toronte, kur Lietuvos garbės generaliniu konsulu buvo G.L.P. Grant-Suttie. 1949 m. į tas pačias pareigas paskirtas V. Gylys. 1959–1989 m. – generalinis konsulas dr. Jonas Žmuidzinas. 1962 m. Lietuvos chargé d’affaires paskyrimas buvo pripažintas. Dr. Jonas Žmuidzinas buvo įrašytas į Kanados vyriausybės oficialų diplomatų sąrašą, kuriame vienintelis iš Baltijos valstybių diplomatų figūravo ligi mirties. 1990 m. pradžioje Lietuvos garbės generaliniu konsulu Toronte tapo Haris Lapas. Kanados vyriausybė oficialiai pripažino Lietuvos garbės generalinį konsulą 1990 m. lapkričio mėnesį.

Kanada kelis kartus buvo deklaravusi Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimą. 1947 m. Kanados užsienio reikalų ministras informavo, kad Kanados vyriausybė yra pripažinusi, kad Estija yra de facto inkorporuota į TSRS, tačiau nepripažįsta šio fakto de jure. Vis dėlto analogiško pareiškimo dėl Latvijos ir Lietuvos nebuvo. 1948 m. priminė, kad Kanada nėra pripažinusi Lietuvos inkorporacijos į TSRS de jure, kuomet 1948 m. kovo 12 d. TSRS ambasada Kanadoje paskelbė, jog Klaipėdos krašto gyventojai turi registruotis SSRS konsulatuose ar ambasadoje[8]. 1954 m. gegužės 17 d. Kanados vyriausybės atstovas parlamente oficialiai pareiškė, jog nebuvo progos, kad Kanados vyriausybė būtų maniusi esant reikalinga iš naujo formaliai patvirtinti ar atšaukti Baltijos valstybių pripažinimą de jure. Taip pat 1975 ir 1985 m. Kanada buvo oficialiai deklaravusi de jure nepripažįstanti Baltijos šalių inkorporavimo į TSRS.

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašytos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1996 m.), sutartis dėl socialinės apsaugos (2005 m.) ir susitarimas dėl jaunimo mainų (2009 m.)[6]

1997 m. tarp Kanados nacionalinės gynybos departamento ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pasirašyti NATO Taikos partnerystės programa ir tarpusavio supratimo protokolas, galiojęs iki Lietuvos įstojimą į NATO 2004 metais.[9]

Kanados pajėgos dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse 2014–2015 m. Taipogi Kanada finansiškai rėmė Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą.[6]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albertoje esančiame Edmontone veikia Lietuvių namai. Toronte, įskaitant priemiesčius, gyvena apie 18 000 lietuvių. Veikia Lietuvių namai, lietuviškas pensionatas „Vilniaus rūmai“, lietuviška Prisikėlimo parapija su vienuolynu ir slaugos namais. Misisaugoje veikia lietuvių kultūros centras „Anapilis“, kuriame yra ir Lietuvos kankinių bažnyčia, muziejus-archyvas ir vienintelės Kanadoje lietuviškos kapinės.[10]

Į lietuvių kalbą yra išversta Margaret Atwood, Marie-Claire Blais, Douglas Coupland, Malcolm Lowry, Carol Matas, Lucy Maud Montgomery, Michael Ondaatje, Pilkosios Pelėdos, Nino Ricci, Gabrielle Roy, Ernest Thompson Seton, Jane Urquhart ir kitų Kanados rašytojų kūrinių.[11]

Lietuvoje koncertavo choras Festival Singers of Canada (1977), Purcellio kamerinis ansamblis (1979 m.), džiazo trio H. Fraseris ir draugai (1981 m.), fleitininkas P. Hornas ir džiazo ansamblis (1983 m.), Hertzo trio (1984 m.), pianistai M. A. Ireland (1960 m.), H. Brassard’as (1978 m.), A. Ozolinis (1979 ir 1981 m.), A. Kuerti (1981 m.), dainininkai L. Marshall (1964 m.), R. Verreau (1965 m.), J. Rouleau (1966 ir 1969 m.), C. Léveillée (1968 m.), B. Turgeonas (1972 m.), D. Bellis (1973 m.), G. Gabora (1975, 1976 ir 1979 m.), P. Julien (1975 m.), dirigentas O.‑W. Muelleris (1970 m.), fagotininkas G. Zukermanas (1972, 1976, 1978, 1981 ir 1983 m.), vargonininkas A. Mérineau (1973 ir 1980 m.), trimitininkas K. Wheeleris (1998 m.) ir kiti.[12]

Tuo tarpu lietuviai, po Antrojo pasaulinio karo emigravę į Kanadą, susibūrė į įvairius muzikos kolektyvus. Kanadoje nuo 1950 m. veikia Aušros Vartų parapijos choras Montrealyje, nuo 1975 m. – mišrus choras „Volungė“, nuo 1978 m. – vyrų choras „Aras Toronte“. Praeityje veikė mišrus choras „Varpas“ (vadovas S. Gailevičius), 1976–1987 m. veikė „Ramunėlių ansamblis“ (vadovės R. Šiulys ir L. Lukša-Cassidy). 1978 ir 1987 metų vasarą organizuotos Lietuvių dainų šventės. Tarp profesionalių Kanados muzikantų yra lietuvių kilmės atlikėjų: dainininkai E. Kardelienė, L. Šukytė (Sukis), G. Capkas (Čapkauskienė), A. Fine (bosas), smuikininkė D. Pomeranz (Pomerancaitė-Mazurkevich).[12]

Kanados lietuvių bendruomenės iniciatyva viena gatvė Monrealyje buvo pavadinta Rue Lithuania.[5]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kanados siekė 145 mln. eurų, o Kanada buvo 37-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Kanadą.

  • Eksportas sudaro 122,6 mln. eurų; Kanada yra 29-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 22,4 mln. eurų; Kanada yra 51-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: antžeminio transporto priemonės ir jų dalys (25%), orlaiviai ir jų dalys (19%), elektros mašinos, jų įranga ir dalys (12%), branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos, mechaniniai įrenginiai, jų dalys (7%), farmacijos produktai (6%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Kanada yra 27-a (investicijos siekia 53,5 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Kanadoje 2020 m. neužfiksuota.[1]

Nuo 1991 m. Kanados vyriausybė remia techninio ekonominio bendradarbiavimo programų ir projektų įgyvendinimą Lietuvoje per Kanados tarptautinės plėtros agentūrą (Canadian International Development Agency, CIDA).[13]

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Kanadoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviškų ordinų kavalieriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. apdovanota 50 Kanados piliečių.[15]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]