Honkongo ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Honkongo ir Lietuvos santykiai
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Honkongas: 35,8 mln. eur.
 • Honkongas → Lietuva: 13,59 mln. eur.

Honkongo ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Honkongo ir Lietuvos.

Honkonge veikia garbės konsulatas Honkongo ir Makao specialiuosiuose administraciniuose regionuose.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno vienas Honkongo pilietis.[2] 2020 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuvos Seime veikė Laikinoji Honkongo draugų grupė,[3] nuo 2020 m. pabaigos – Parlamentinių ryšių su Honkongu (Kinijos Liaudies Respublika) grupė (pirmininkas – Marius Matijošaitis (Laisvės partija)).[4]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ryšių tarp Lietuvos ir Honkongo istorija gali siekti XIX a. devintąjį dešimtmetį, kai Honkonge ėmė kurtis pirmieji aškenaziai, kurių tarpe galėjo būti ir atvykėlių iš Lietuvos teritorijos. Antrojo pasaulinio karo metais, 1941–1945 m., Honkongo nepilnamečių berniukų pataisos namų auklėtoju dirbo lietuvis salezietis Antanas Perkumas. 1945–1952 jis vadovavo karo našlaičių institutui, talkininkavo įvairioms labdaros organizacijoms, jo rūpesčiu Honkonge buvo pastatyta saleziečių mokykla.

1996 m. Honkonge, tuo metu dar priklausiusiame Didžiajai Britanijai, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.[5] 1998 m. tarp Lietuvos ir Honkongo specialiojo administracinio regiono vyriausybių pasirašyta Tranzitinio tarptautinio oro susisiekimo sutartis.[5]

2013 m. spalio 2 d. Lietuvos ambasadoje Vašingtone surengtas susitikimas su Pasaulinio judėjimo už demokratiją suvažiavimo dalyviais, tarp kurių buvo ir aktyvistai iš Honkongo.[6]

2016 m. gegužės 25 d. Vilniuje lankėsi Honkongo sekretoriaus delegacija, susitiko su viceministru Raimundu Karobliu.

Honkongiečiai Honkongo kelyje 2019 m. rugpjūčio 23 d. Akciją įkvėpė 1989 m. lietuvių, latvių ir estų organizuotas Baltijos kelias.

2019 m. Honkonge kilus nepasitenkinimui dėl ekstradicijos projekto įstatymo ir įvykiams išsivysčius į masinius protestus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad „ES turi griežtai pasmerkti Kinijos Liaudies Respublikos priimtą nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui, pažeidžiantį Honkongo autonomiją.“[7] Įvykiai nušviesti ir Lietuvos spaudoje, vyravo prielankumas Honkongo protestuotojams, o ne Kinijos Liaudies Respublikai. 2019 m. rugpjūčio 23 d., minint Baltijos kelio trisdešimtąsias metines, Honkonge buvo suorganizuota 40 km ilgio gyvoji grandinė, pavadinta Honkongo keliu (香港之路). Ši akcija buvo plačiai nušviesta lietuviškoje žiniasklaidoje.[8] Šią akciją įkvėpė 1989 metų Baltijos kelias.[9][8] Tą pačią dieną, solidarizuojantis su honkongiečiais, Vilniuje organizuotas Honkongą remiantis mitingas, į kurį susirinko keliasdešimt žmonių ir kurio metu įvyko apsistumdymas tarp Honkongo rėmėjų lietuvių ir Kinijos rėmėjų.[10] Dar didesnį ažiotažą sukėlė atvejis, kai paaiškėjo, kad kinų turistai tyčia laužė ir gadino Honkongą remiančius kryžius Kryžių kalne.[11]

Gatvės menas Užupyje, kuriame išreiškiamas nepritarimas Honkongo vadovės Keri Lem pozicijai - ji nupaišyta besibučiuojanti su Kinijos LR prezidentu Si Dzinpingu.

2022 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Seimo rūmuose Vilniuje atidaryta fotografijų paroda, kurioje prisiminta apie prieš trejus metus Honkonge vykusius protestus ir Honkongo kelią.[12] Taip pat 2022 m. birželį trys Seimo nariai ragino Seimą pasmerkti „represijas Honkonge“ ir nepripažinti naujo išrinktojo lyderio, o Lietuvos Prezidentą ir Vyriausybę „sukurti mechanizmą, palengvinantį sąlygas Honkongo disidentams, siekiantiems politinio prieglobsčio“.[13]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje populiarus ir žinomas Honkongo kinas, ypač kino filmai, kuriuose vaidino Džekis Čanas ir Briusas Li.[14] Taip pat Latvijos, Lietuvos ir Honkongo kine yra buvęs vienas bendras projektas - 2010 m. pasirodęs filmas Amaya, kuriame vaidino Andrius Mamontovas, japonų aktorė ir honkongiečių aktoriai ir kurį režisavo Maris Martinsons.

2010 m. sausio 28 d. Honkonge iškilmingai paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmetis. Renginyje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Kinijoje Rokas Bernotas ir komercijos atašė Gvidas Kerušauskas, aukšti Honkongo ir Makao administracijų pareigūnai, Generalinių prekybos rūmų atstovai, verslininkai, kitų valstybių konsulinių įstaigų Honkonge vadovai ir pavaduotojai. Priėmimą organizavo Lietuvos garbės konsulas Honkongo ir Makao Ypatinguosiuose Administraciniuose Kinijos regionuose Radžas Sitalas Motvanis.[15]

2011 m. rugsėjo 23 d. gastrolių į Honkongą išvyko Lietuvos džiazo kompozitoriaus ir klavišininko Dainiaus Pulausko grupė, kur dalyvavo Tarptautiniame Honkongo džiazo festivalyje.[16]

Tarp Lietuvos ir Honkongo plėtojami akademiniai mainai – 2015 m. lapkričio 27 d. Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė sutartį su Lingnano universitetu Honkonge.[17]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Honkongo siekė 49,39 mln. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Honkongą.

  • Eksportas sudaro 35,8 mln. eur.
  • Importas sudaro 13,59 mln. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Honkongą (mln. eur.) 33,92 33,88 35,8
Importas iš Honkongo (mln. eur.) 11,29 16,38 13,59

2019 m. birželio 11 d. Vilniuje organizuotas renginys, kuriame pristatytos investavimo Honkonge galimybės.[18]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[19] 2020[20] 2021[21] 2022[2]
Honkongo piliečių skaičius Lietuvoje 0 1 1 1

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2021 m. spalio 21 d.
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. Laikinoji Honkongo draugų grupė (Lietuvos Respublikos Seimas)
  4. Parlamentinių ryšių su Honkongu (Kinijos Liaudies Respublika) grupė (Lietuvos Respublikos Seimas) Tikrinta 2022-10-20]
  5. 5,0 5,1 Kinijos santykiai su Lietuva (VLE). Tikrinta 2010-10-20
  6. Pasaulinio judėjimo už demokratiją suvažiavime Vašingtone pristatytas ES Rkytų partnerystės susitikimas vilniuje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  7. L. Linkevičius: Kinijos sprendimai pažeidžia Honkongo autonomiją (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2020-10-20 iš Wayback Machine projekto.
  8. 8,0 8,1 LRT iš Honkongo: „Honkongo kelio“ organizatorius sako, kad šiai akcijai pasiruošti lengviau nei Baltijos keliui (15min.lt)
  9. [Rasmi, Adam; Hui, Mary. „Thirty years on, Hong Kong is emulating a human chain that broke Soviet rule“. Quartz. Suarchyvuota iš originalo 2019-08-23. Nuoroda tikrinta 2019-08-23.
  10. Vilniuje per Honkongo mitingą konfliktą sukėlusiems kinams skirtos 15 eurų baudos (15min.lt)
  11. Ant Kryžių kalno kinų turistai išniekino Honkongą remiančius kryžius: policija pradeda tyrimą, URM lauks rezultatų (15min.lt)
  12. Seime atidaryta paroda apie Honkongo laisvės kelią (LRT)
  13. Trys parlamentarai ragina Seimą pasmerkti represijas Honkonge, nepripažinti jo lyderio (LRT.lt) Tikrinta 2022-10-21]
  14. Honkongo kinas – komercinis, tačiau nuolat ieškantis naujų meninės išraiškos formų (LRT)
  15. 15,0 15,1 Honkonge paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmetis (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  16. D. Pulausko džiazo grupė koncertuos Kinijoje (ELTA, 2011 rugsėjo 19 d.)[neveikianti nuoroda]
  17. Pasirašyta sutartis su nauju partneriu Honkonge (VDU Azijos studijų centras) Nuoroda tikrinta 2020-10-20]
  18. Honkongo atstovai siuntė žinutę Lietuvos verslininkams (alfa.lt)
  19. Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  20. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  21. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]