Lietuvos ir Palestinos santykiai

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Lietuvos ir Palestinos santykiai
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Palestina: 1,03 mln. eur.
 • Palestina → Lietuva: 0 mln. eur.

Lietuvos ir Palestinos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Palestinos.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybingimo de jure. Ramaloje įkurtas Lietuvos Respublikos ryšių su Palestina biuras. Palestina yra įsteigusi misiją Lietuvai (misijos vadovas reziduoja Suomijoje).[2] 2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno penki Palestinos piliečiai.[3]

Santykiai intensyviau vystomi daugiašaliu formatu – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios narė yra Palestina. Vystomas ekonominis ir ypač kultūrinis bendradarbiavimas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pr. Palestiną aplankęs dvarininkas Steponas Pliateris.

Tarp 1825 ir 1834 m. Palestinoje lankėsi keliautojas Steponas Pliateris, nors į piligriminius žygius į Palestiną vykusių lietuvių didikų galėjo būti daug anksčiau.

2009 m. gruodžio 16 d. vyko pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko vizitas į Palestiną, susitinkant su Palestinos savivaldos vadovais[4], o 2010 m. birželio 15-16 d. su atsakomuoju vizitu Lietuvoje lankėsi Palestinos Nacionalinės Administracijos užsienio reikalų ministras Riadas Al-Malkis, susitikęs su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru A. Ažubaliu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu ir ministro pirmininko kancleriu Deividu Matulioniu.[5]

2010 m. kovo 30 d. Vilniuje lankėsi Palestinos Savivaldos generalinės delegacijos Helsinkyje vadovas Nabilas Darvišas Alvaziras, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų viceministru Šarūnu Adomavičiumi, aptarė Artimųjų Rytų taikos proceso eigą.[6]

2011 m. gruodžio pradžioje Seimo narys Egidijus Klumbys įregistravo nutarimo projektą „Dėl nepriklausomos Palestinos valstybės pripažinimo“, kuriuo Seimui siūlė „pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę 1967 metų sienose“. E. Klumbys ir jį parėmę Seimo nariai apeliavo į tai, kad Islandija 2011 m. lapkričio 29 d. pirmoji Vakarų Europoje pripažinusi Palestiną „nepriklausoma valstybe 1967 m. sienose“.[7] Taip pat 2012 m. Lietuvos delegacija nepalaikė JT Generalinės asamblėjos rezoliucijos 67/19 (balsuodama susilaikė), kuria Palestinai suteiktas ne narės stebėtojos Jungtinėse Tautose statusas. Savo poziciją Lietuva aiškino tuo, kad „prašymas tapti visaverte Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos nare yra ankstyvas“.[8]

Santykiai su Palestina suintensyvėjo 2013 m. Tų metų gegužės 19 d. Palestinoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kur susitiko su Palestinos užsienio reikalų ministru Rijadu al-Malkiu, išsakė paramą dviejų valstybių sprendimui ir pabrėžė „taikos derybų tarp Izraelio ir Palestinos atnaujinimo svarbą.“[9] Tų pačių metų liepos 15 d. Lietuva įsteigė ryšių su Palestina biurą Ramaloje, o 2016 m. Palestinos misija Suomijoje akreditavo misijos vadovą Lietuvai).[10] Lietuvoje yra lankęsis aukščiausias Palestinos, o Palestinoje – aukščiausieji Lietuvos vadovai. 2013 m. spalio mėnesį pirmą kartą su vizitu Vilniuje lankėsi Palestinos prezidentas Mahmudas Abasas.[10] Tuo tarpu 2015 m. rugsėjo mėnesį Palestinoje viešėjo Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, spalį – Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.[10]

2016 m. vasario 18-19 d. Vilniuje įvyko dvišalės politinės konsultacijos tarp Lietuvos ir Palestinos.[11] Tų pačių metų rugsėjo 19 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Niujorke susitiko su Palestinos užsienio reikalų ministru Riadu Malkiu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Artimųjų Rytų taikos procesą ir padėtį regione.[12]

Nuo 2018 m. pavasario Palestinos valstybingumą remianti ir su Lietuvos vyriausybės vykdoma politika Palestinos klausimu nesutinkantys aktyvistai yra įkūrę interneto svetainę Palestina.lt. Organizacija 2018–2021 m. surengė tris prieš Izraelį nukreiptus piketus ir protesto akcijas.[13]

2021 m. sausio 11-12 d. Lietuvos ryšių su Palestina biuro vadovas Bertas Venckaitis susitiko su Palestinos ministru pirmininku Mohamedu Ištajehu ir užsienio reikalų viceministre Amal Džadu,[14] kovo 18 d. – su Palestinos kultūros ministru Dr. Atefu Abu Saifu (aptarė Lietuvos ir Palestinos kultūrinį bendradarbiavimą),[15] kovo 28 d. – Palestinos moterų reikalų ministre dr. Amal Hamad,[16] o birželio 9 d. – dar kartą su Palestinos užsienio reikalų viceministre Amal Džadu (aptarė dvišalį bendradarbiavimą).[17]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. gegužės mėnesį Lietuvoje lankėsi trys Palestinos Savivaldos rinkimų komisijos atstovai, stebėję Lietuvoje tuo metu vykusius prezidento rinkimus, dalyvavo mokymuose ir susitiko su atsakingų Lietuvos institucijų atstovais.[6]

2011 m. balandžio 21 d. Palestinos mieste Ramaloje atidaryta Alhendžio Musleho nuotraukų paroda „Lietuva palestiniečių akimis“, finansuota iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų kaip tarptautinio projekto „Lietuvos ir Palestinos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo stiprinimas ir plėtra“ dalis.[18] 2011 m. vykdytas projektas „Bendra tinklo LT-PS.NET veikla”, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Palestinos nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kurią finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.[19]

2017 m. Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine vykusiuose Arabų kultūros dienų renginiuose pranešimų skaityti atvyko profesoriai iš Palestinos, pasirodymą surengė muzikantas ir kaligrafas Ahmadas Daris, chna dažų tatuiruočių specialistė.[20]

2021 m. spalio 28 d. Ramaloje Lietuvos Respublikos ryšių su Palestina biuras kartu su Lenkijos ryšių su Palestina biuru surengė Abiejų Tautų Tarpusavio Įžado ir Gegužės 3-osios Konstitucijos 230-ųjų metų minėjimą, pristatė Lietuvos totorių kultūrą ir istoriją. Renginyje dalyvavo aukšti svečiai iš Palestinos – renginyje dalyvavo Palestinos kultūros ministras Atefas Abu Saifas, Švietimo ministras Marvas Avartanis, Užsienio reikalų viceministrė Amal Džadu, diplomatai, dvasininkija, savivaldybių vadovai ir daugiau nei du šimtai Palestinos politikos, verslo, akademinės ir kultūros sričių atstovų.[21] Lietuvos totorių istorija ir kultūra pristatyta taip pat didžiausiame Vakarų Kranto mieste Hebrone.[22]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Palestinos siekė 1,03 mln. eurų.[1] Iš Palestinos importuojamų prekių nebuvo.

Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Palestiną (mln. eur.) 0,53 0,82 1,03
Importas iš Palestinos (eur.) 0,0 0,0 0,0

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[23] 2020[24] 2022[3]
Palestinos piliečių skaičius Lietuvoje 2 2 5

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taisiras Al Adžuris, Palestinos misijos Lietuvai vadovas.

Atstovai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstovai Palestinai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. lapkričio 11 d. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  2. ↑ Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-11-11 Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. ↑ Užsienio reikalų ministras susitiko su Palestinos savivaldos vadovais (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-11-11[neveikianti nuoroda]
  5. ↑ Lietuvoje lankysis Palestinos nacionalinės administracijos užsienio reikalų ministras (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-11-11[neveikianti nuoroda]
  6. ↑ 6,0 6,1 Užsienio reikalų viceministras susitiko su Palestinos Savivaldos generalinės delegacijos Helsinkyje vadovu (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-11-11[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ Seimui siūloma pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę (TV3)
  8. ↑ URM pareiškimas dėl palestinos statuso UNESCO (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2022-01-26 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ L. Linkevičius susitikime su Palestinos užsienio reikalų ministru pabrėžė taikos derybų atnaujinimo svarbą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 10,3 Ministras L. Linkevičius susitiko su pirmuoju Palestinos misijos Lietuvai vadovu (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  11. ↑ Vilniuje surengtos Lietuvos ir Palestinos politinės konsultacijos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2016-03-25 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ L. Linkevičius Niujorke susitiko su Palestinos ir Kosovo užsienio reikalų ministrais (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2016-09-21 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Kas yra Palestina.lt? (Palestina.lt) Tikrinta 2022-11-10
  14. ↑ Stiprinamas Lietuvos ir Palestinos bendradarbiavimas (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-01-14 iš Wayback Machine projekto.
  15. ↑ Stiprinamas Lietuvos ir Palestinos bendradarbiavimas kultūros srityje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-07-24 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ Lietuva prisideda prie ekonominio moterų įgalinimo Palestinoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-04-11 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ Lietuva intensyvina dvišalį bendradarbiavimą su Palestina (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-06-18 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ Su Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo pagalba Palestinoje atidaryta nuotraukų paroda (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  19. ↑ Užsienio reikalų ministerija skatina Lietuvos ir Palestinos nevyriausybinių organizacijų ryšius (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  20. ↑ 09.08. Naujausios žinios. (2019-09-28, Lietuvos aidas)
  21. ↑ Ramaloje minimos Lietuvai reikšmingos istorinės sukaktys (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  22. ↑ Hebrone pristatyta Lietuvos totorių istorija ir kultūra (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-12-30 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  24. ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Vikiteka: Lietuvos ir Palestinos santykiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Palestinos_santykiai&oldid=6754838"