Albanijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Albania.svg
AlbanijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Albania Lithuania Locator.svg

Lietuva (mėlyna) ir Albanija (raudona) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Albanijos pusės: 1991 m. rugpjūčio 27 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. balandžio 27 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Albanija: 3,2 mln. eur.
 • Albanija → Lietuva: 1,3 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Albanija → Lietuva (2020): neužfiksuota[1]

Albanijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Albanijos ir Lietuvos. Lietuvos nepriklausomybę de jure Albanija pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., šalių diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. balandžio 27 d.

Lietuvai Albanijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rolandas Kačinskas, reziduojantis Atėnuose, ir garbės generalinis konsulas Tiranoje, Albanijai Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Varšuvoje Shpresa Kureta.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, NATO narės.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (dabartinė pirmininkė – Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD)).[2]

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 76 Albanijos piliečiai, Albanijoje - 14 Lietuvos piliečių.[3]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marin Barleti 1510 m. lotynų kalba parašytas kūrinys „Skanderbego, pirmojo tarp epyriečių, gyvenimo ir žygdarbių istorija“ (Historia de vita et gestis Scanderbegi, Epirotarum principis), vėliau lenkų kalba išleistas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Didžiojo turkų karo metu Abiejų Tautų Respublika išvien su albanų sukilėliais kovojo prieš Osmanų imperiją ir jos vasalines valstybes.

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra žinių apie Lietuvos santykius su Albanija tarpukariu. Albanija savo nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos paskelbė anksčiau nei Lietuva – dar 1912 m.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos okupacijos metais Albanija nepalaikė ryšių su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,[4] kadangi ir Albanijoje iškart po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjo vienpartinė komunistų partijos diktatūra.

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būta keletas valstybių vadovų susitikimų tarp valstybių. Santykiams tarp valstybių teigiamos įtakos galėjo turėti Lietuvos narystė NATO 2004 m. Dar 2005 m. sausio 26-27 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu pirmą kartą lankėsi Albanijos gynybos ministras Pandelis Majko[5], o 2009 m. ir Albanija tapo pilnateise šios organizacijos nare. 2007 m. kovo 27-kovo 28 dienomis su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Albanijos Respublikos Prezidentas Alfredas Moisiu, be Vilniaus dar aplankė Trakus, susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, ministru pirmininku Gediminu Kirkilu, Seimo pirmininku Viktoriu Muntianu ir sakė kalbą Seimo plenariniame posėdyje.[6] 2007 m. pasirašytas susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.[7]

2018 m. vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Albanijos užsienio reikalų ministras Ditmiras Bušati, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Lietuva remia Albanijos siekį tapti ES nare.[8]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ir Albanijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio buvo šešiskart susitikusios tarptautiniuose mačuose.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Albanijos siekė 4,5 mln. eurų, o Albanija buvo 105-a dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Albaniją.

  • Eksportas sudaro 3,2 mln. eurų, o Albanija yra 106-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė
  • Importas sudaro 1,3 mln. eurų, o Albanija yra 81-a pagal apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama maisto produktų (valgomosios daržovės, valgomieji vaisiai ir riešutai, citrusai) bei avalynės, baldų ir patalynės reikmenų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Albanija yra 81-a (investicijos siekia 30 tūkst. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Albanijoje nefiksuota.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[9] 2020[10] 2021[11] 2022[3]
Albanijos piliečių skaičius Lietuvoje 33 70 70 76
Metai 2018[10] 2020[11] 2022[3]
Lietuvos piliečių skaičius Albanijoje 21 20 14

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Albanijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albanijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai Albanijos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas vienas Albanijos pilietis, Albanijos prezidentas Alfred Moisiu, kuriam 2007 m. kovo 27 d., t. y., oficialaus vizito į Lietuvą metu, įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.[12]

Nėra žinių apie Albanijos ordinais apdovanotus Lietuvos piliečius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Albanija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-03-07. 
  2. Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (lrs.lt)
  3. 3,0 3,1 3,2 Migracijos metraštis 2021, Migracijos departamentas prie VRM
  4. Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 199. ISBN 978-9955-33-371-5. 
  5. Lietuvoje pirmą kartą lankysis Albanijos gynybos ministras (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija)
  6. Rytoj į Lietuvą atvyksta Albanijos Prezidentas (Valstybės pažinimo centras)
  7. Albanija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  8. ES nurodė narystės perspektyvą Balkanų šalims, Lietuva remia Albanijos siekį (Verslo žinios)
  9. Migracijos metraštis 2016, Migracijos departamentas prie VRM
  10. 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2019, Migracijos departamentas prie VRM
  11. 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
  12. Apdovanotų asmenų duomenų bazė | Lietuvos Respublikos Prezidentas (lrp.lt)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]