Vytautas Landsbergis

Kitos reikšmės – Vytautas Landsbergis (reikšmės).

Vytautas Landsbergis
Landsbergis 2014 m.
Gimė	1932 m. spalio 18 d. Kaunas
Tėvas	Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Motina	Ona Jablonskytė-Landsbergienė
Sutuoktinis (-ė)	Gražina Ručytė-Landsbergienė
Vaikai	Jūratė Landsbergytė Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė Vytautas V. Landsbergis
Pareigos	Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.
Partija	Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai
Išsilavinimas	Muzikos ir teatro akademija (1955 m.)
Žymūs apdovanojimai
2016 m. Prancūzijos Garbės legiono ordino Didysis kryžius 2009 m. Gruzijos Šv. Georgijaus ordinas 2003 m. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine 1998 m. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius
Vikiteka	Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis 1990 m. kovo 11 d. paskelbus aktą (viduryje)

Vytautas Landsbergis tautinių bendruomenių dienoje Vyriausybės rūmuose 2009 m.

Su žmona Gražina

Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas. LR Seimo 2022 m. pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu.

Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją (dabartinę Muzikos ir teatro akademiją) Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje.^{[reikalingas šaltinis]}

Visuomeninė ir pedagoginė veikla

V. Landsbergis – politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas, kultūrologas, publicistas ir visuomenės veikėjas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.^{[reikalingas šaltinis]} Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Profesorius V. Landsbergis ilgai buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, iki šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas ir Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.^{[reikalingas šaltinis]}

1952 m. užėmė trečiąją vietą Lietuvos šachmatų čempionate.

1955 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (Aldonos Dvarionienės fortepijono klasę).

Dar studijuodamas (1952 m.) ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje (1956–1963 m. ir nuo 1974 m.), jos Klaipėdos fakultete, Vilniaus Pedagoginiame institute (1957–1974 m.).

1969 m. apsigynė mokslo kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“.

1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1978–1990 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorius. VEL redkolegijos narys.

1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ antrą kartą apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1991 m. tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru.

1992 m. tapo Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru.

1992 m. nominuotas Jeilio universiteto (JAV) teisės daktaru, tačiau dėl valstybinės svarbos reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją.

1994 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „M. K. Čiurlionis. Laikas ir turinys“.

Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku.

1998 m. tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu.

2000 m. tapo Lietuvos teisės universiteto ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu.

2001 m. tapo Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru.

2003 m. tapo Lietuvos dailės akademijos garbės daktaru.

Politinė veikla

Gotlando komunikatas

1988 m. birželio 3 d. profesorius buvo išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime, vykusiame spalio 22–23 d., – į jo Seimą ir Seimo Tarybą.

Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. Vytautas Landsbergis buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas.

1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį TSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje (Švedija) kartu su Lietuvos ir išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Komunikatas suteikė impulsą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.

1990 m. kovo 11 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.

1990–1992 m. buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990–1991 m. buvo Valstybinės derybų su TSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovavimo Seimui laikotarpiu Lietuva atsispyrė TSRS ekonominei blokadai bei ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.

Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros – balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos lyderis. Taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.

1993 m. gegužės 1 d. steigiant Lietuvos konservatorių partiją, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m.

1996 m. vėl išrinktas į Seimą. 1996–2000 m. kadencijos Seimo pirmininkas.

Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.

Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų politikos komiteto pirmininkas, prezidiumo narys.

2003–2004 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o nuo 2004 m. gegužės 1 d. – visateisis Europos Parlamento narys.

2004 m. birželio 13 d. išrinktas Europos Parlamento nariu. 2009 m. rinkimuose į EP išrinktas antrai kadencijai.

2022 m. birželio 30 d. LR Seimas priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą.

Apdovanojimai

• 1991 m. profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos šios premijos ir apdovanojimai:
  • Norvegų tautos Taikos premija;
  • Prancūzijos Fondation du Future premija;
  • JAV Vydūno fondo premija;
  • Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas;
  • Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius;
  • Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinas.
• 1992 m. Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalį už nuopelnus.
• 1994 m. gavo Katalonijos kultūros fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
• 1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
• 1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.
• 1998 m. gavo šias premijas ir apdovanojimus:
  • Italijos Vibo Valentina „Liudijimo“ premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą;
  • Lietuvos Vytauto Didžiojo I laipsnio ordiną;
  • Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių;
  • Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymenį už paramą rezistentams ir nuopelnus Lietuvai.
• 1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas:
  • Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu;
  • UNESCO medaliu už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises;
  • Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi;
  • Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi;
  • Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu.
• 2000 m. apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
• 2001 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.
• 2002 m. apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
• 2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu.
• 2009 m. apdovanotas:
  • Gruzijos Šv. Georgijaus ordinu;
  • Lietuvos URM garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“.
• 2012 m. apdovanotas:
  • Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
• 2016 m. apdovanotas:
  • Laisvės premija;
  • Prancūzijos Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi.

Šeima

Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė. Dukros Jūratė ir Birutė – muzikės. Sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.

Vaikas	Gimimo data	Motina	Anūkai	Proanūkiai
Jūratė Landsbergytė	1955 m. gegužės 30 d.	Rita Kučinskaitė (Sakalienė) (g. 1932 m., m. 2014 m.)	Gerdenis Grickevičius (g. 1987 m. rugsėjo 2 d.) Vytautas Oškinis (g. 1991 m. sausio 18 d.)
Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė	1960 m.	Gražina Ručytė (g. 1930 m. sausio 28 d., m. 2020 m. kovo 10 d.)	Gabija Andrulienė (Cechanavičiūtė) (g. 1988 m.) Lukas Cechanavičius (g. 1991 m. balandį) Laurynas Cechanavičius (g. 1994 m.)	Gabijos Andrulienės duktė: Goda Andrulytė (g. 2015 m.)
Vytautas V. Landsbergis	1962 m. gegužės 25 d.		Gabrielius Landsbergis (g. 1982 m. sausio 7 d.) Jonas Landsbergis (g. 1990 m.) Elena Bukauskienė (Landsbergytė) (g. 1991 m.) Julija Landsbergytė (g. 1998 m. gruodžio 15 d.) Severija Landsbergytė (g. 2000 m. lapkričio 15 d.)	Gabrieliaus Landsbergio vaikai: Augustas Gabrielius Landsbergis (g. 2001 m. kovo 30 d.) Vilhelmas Konstantinas Landsbergis (g. 2003 m. vasario 12 d.) Morta Sofija Landsbergytė (g. 2006 m. sausio 25 d.) Gertrūda Elena Landsbergytė (g. 2008 m. liepos 29 d.) Jono Landsbergio duktė: Rytė Landsbergytė (g. 2013 m. rugpjūtį)

Nuorodos

Vikicitatos

• Oficiali svetainė
• Prof. Vytauto Landsbergio kultūros darbų bibliografija
• Vytauto Landsbergio knygos Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje
• Vahid Qazi. „Juodos duonos šviesi pluta“

Politinis postas
Prieš tai: Algirdas Brazauskas kaip Lietuvos TSR vadovas ir LKP CK I sekretorius	Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas → 1990 – 1992	Po to: Algirdas Brazauskas kaip Lietuvos seimo pirmininkas
Prieš tai: Česlovas Juršėnas	Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas 1996 – 2000	Po to: Artūras Paulauskas
Partijos politinės pareigos
Prieš tai: –	TS-LKD pirmininkas 1993 – 2003	Po to: Andrius Kubilius