Čekijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of the Czech Republic.svg
ČekijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Czech Republic Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Čekija (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Čekoslovakijos pusės: 1922 m. sausio 5 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas su Čekoslovakija: 1991 m. rugsėjo 9 d.
 • Čekoslovakijos pasidalinimas į Čekiją ir Slovakiją: 1993 m. sausio 1 d.
 • Lietuva pripažįsta Čekiją: 1993 m. sausio 5 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas su Čekija: 1993 m. sausio 6 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Čekija: 373,32 mln. eur.
 • Čekija→ Lietuva: 663,59 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Čekija → Lietuva (2020): 2460[1]

Čekijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Čekijos ir Lietuvos.

Diplomatiniai santykiai su Čekijos Respublika užmegzti 1993 m. sausio 6 d. Tarpukariu Čekoslovakija Lietuvą de jure pripažino 1922 m.

Abi šalys yra ES, NATO, EBPO,JTO,kitų tarptautinių organizacijų narės. Lietuvai Čekijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Prahoje (atidaryta Lietuvos ambasada Čekijoje), tuo tarpu Čekijai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje (atidaryta Čekijos ambasada Lietuvoje). Taip pat Čekijoje veikia du Lietuvos garbės konsulatai – Brno (nuo 1999 m.) ir Liberece (nuo 2013 m.)

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Vytautas Juozapaitis (TS-LKD)[2]).

2011 m. Čekijoje gyveno 790 lietuvių, veikia Čekijos lietuvių bendruomenė (nuo 1988 m.)[3], 2022 m. gyveno 807 Lietuvos piliečiai.[4] Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 38 Čekijos piliečiai.[4]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prūsų žemėse, netoli dabartinės Lietuvos teritorijos, 997 m. buvo nužudytas Prahos vyskupas ir misionierius Adalbertas (šv. Vaitiekus). XIII a. Čekijos ir Moravijos žemėse veikė kryžiuočių ordinas, 1218–1265 m. laikotarpiu aštuoniskart užpuolęs Lietuvą.

Popiežius Klemensas IV 1268 m. bule pavedė Čekijos karalių Pršemislą II Otakarą tapti Mindaugo įpėdiniu ir atkurti Lietuvos karalystę. 1329 metų organizuoto kryžiaus žygio į Žemaitiją metu pagrindinė jėga buvo Čekijos kariuomenė, vedama karaliaus Jono Liuksemburgo. Šio žygio metu buvo paimtos 5 svarbios žemaičių pilys (Aukaimio, Gedimino, Gegužkalnio, Medvėgalio ir Žiesdytės).

XIV a. vid. įkūrus Prahos universitetą, jis netruko pritraukti studentų iš LDK. Apie 1380 m. Prahos universitete jau studijavo pirmieji studentai iš Lietuvos.[3] Tarp žymesnių XIV a.-XV a. studentų – Baltramiejus Kęstutaitis, Mikalojus Kirsmantas, Kristupas iš Lietuvos, Motiejus Vilniškis. Manoma, kad čia studijavo ir Kęstučio vaikaitis, Butauto sūnus Jonas, kuris vėliau tarpo antruoju Jogailos reformuoto Krokuvos universiteto rektoriumi. Po Lietuvos krikšto, 1397 metais, Lenkijos karalienė Jadvyga prie Prahos universiteto įkūrė Lietuvių kolegiją, kurios tikslas – rengti lietuvius kunigus. Lietuvių kolegijos auklėtiniai lanė Betliejaus koplyčią, kurios pamokslininkas buvo Janas Husas.[5] Praha tarp studentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės populiari išliko ir XVI–XVII amžiuje.[3]

Čekijos karalius Vaclovas IV buvo 1409 metų paliaubų su Vokiečių ordinu tarpininkas. Kitąmet vykusiame Žalgirio mūšyje lietuvių pusėje kovojo čekų algininkų daliniai, vadovaujami čekų nacionalinio didvyrio Jano Žižkos ir Jonas Sokolas. Janas Husas su Žalgirio mūšio pergale laišku pasveikino Jogailą. Husitams palankus Vytauto sekretorius Mikalojus Cebulka 1410 metais lankėsi Čekijoje, o 1413 m. Lietuvoje lankėsi garsus husitas Jeronimas Prahiškis. 1421 m. husitai paskelbė Vytautą Čekijos karaliumi, tad 1422 m. Vytautas į Prahą savo vietininku pasiuntė Algirdo vaikaitį Žygimantą Kaributaitį su 5000–7000 karių savanorių. 1424 metais, prieš Vytauto valią, šis vėl nuvyko į Čekiją, pasiskelbė husitu ir išbuvo ten iki 1434 m. 1471–1526 m. Čekiją valdė Jogailaičių dinastijos karaliai Vladislovas II ir Liudvikas II.[5] Po to ši tapo valdoma Habsburgų dinastijos.

Santykiai Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIX a. vidurio lietuvių abėcėlėje plito, o antroje pusėje įsitvirtino čekų nuo Jano Huso laikų vartojamos raidės č, š, ž. Čekų tautinis judėjimas darė poveikį lietuvių tautiniam judėjimui.[5]

1882–1884 m. Prahoje tobulinosi Jonas Basanavičius, čia susipažino su savo būsima žmona Gabriele Eleonora Mohl. Taip pat Prahoje 1883 metais parengtas pirmasis „Aušros“ numeris, joje parašyta ir prakalba šiam numeriui – Lietuvių tautos atgimimo manifestas.

Santykiai 1918–1938 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Čekoslovakijos-Lietuvos santykiai.

1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos paskelbė Lietuva, o tų pačių metų spalio 18 m. apie atsiskyrimą nuo Austrijos-Vengrijos paskelbė čekų ir slovakų valstybė – Čekoslovakija. 1922 m. sausio 5 d. Čekoslovakija pripažino Lietuvą de jure. Prahoje nuo 1922 m. veikė Lietuvos pasiuntinybė (1939 m. Čekoslovakiją įjungus į Trečiąjį Reichą uždaryta). Taipogi veikė Lietuvos generalinis garbės konsulatas ir garbės konsulatas, Brno – garbės konsulatas. Kaune 1921–1927 metais veikė Čekoslovakijos konsulatas, 1927–1939 m. – pasiuntinybė. Čekoslovakijos pasiuntiniai iki 1936 reziduodavo Stokholme. Klaipėdoje buvo atidarytas garbės konsulatas. XX a. trečiajame dešimtmetyje buvo labai intensyvūs ekonominiai mainai.[5]

Po I pasaulinio karo Prahoje gyveno lietuvių studentų (Prahos aukštojoje technikos mokykloje mokėsi Stasys Vabalevičius), karininkų (iš viso daugiau nei 20 karininkų mokėsi Prahos aukštojoje karo mokykloje, tarp jų 1923 m. ją baigęs Kazys Ladyga, 1926 m. baigęs Povilas Plechavičius, 1927 m. baigęs Petras Kubiliūnas), menininkų (1930 m. Prahos konservatoriją baigė Aleksandra Staškevičiūtė, 1938 m. Prahos grafikos mokyklą – Tadas Lomsargis). Veikė lietuvių studentų kuopelė (1925 metais sudarė 11 narių). 1928 metais įkurtas lietuvių studentų kultūros būrelis Lithuania (1929 metais – 15 narių). 1930–1932 m. Prahoje stažavosi istorikas Adolfas Šapoka.[3]

Dvišalius santykius nutraukė 1939 m. Trečiojo Reicho įvykdyta invazija. Buvo Lietuvoje laikiną prieglobstį radusių Čekoslovakijos žydų. Keliolika jų 1940 m. vasarą gavo tranzitines vizas į Japoniją ir Kiurasao.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiek Lietuva, tiek Čekija buvo okupuota Nacių Vokietijos, po karo – SSRS. Čekoslovakija nominaliai liko nepriklausoma, tačiau taip pat Maskvai pavaldi vienpartinė valstybė. Dėl tos priežasties komunistinis Čekoslovakijos režimas pripažino Lietuvą SSRS dalimi.

SSRS pajėgoms brutaliai numalšinus Prahos pavasarįSantaros-Šviesos“ organizacija nusiuntė protesto rezoliucijas JAV prezidentui D. Eizenhaueriui ir JTO generaliniam sekretoriui Dagui Hameršeldui.[6] 1968 m. KGB užfiksavo padidėjusį antisovietinių veiksmų skaičių: KGB Alytaus skyrius užregistravo 54 signalus apie priešiškus išsišokimus, o antrąjį 1968 m. pusmetį dėl įvykių Čekoslovakijoje užfiksuoti 37 įvykiai, nors neramumų, skirtingai nei po įvykių Vengrijoje 1956 m., išvengta.[7] Protestai apsiribojo antisovietiniais užrašais, anoniminiais lapeliais, sovietinių vėliavų nuplėšimais.

1988 m. Prahoje įkurta Čekijos lietuvių bendruomenė (įregistruota oficialiai 1996 m.), pirmuoju pirmininku tapo Mečislovas Maraulas. Bendruomenė turėjo skyrių Brno.

Santykiai po 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. Čekoslovakijos pilietinė visuomenė ir prezidentas Vaclavas Havelas rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Dar 1990 m. kovo 29 d. Čekoslovakijos Prezidentas Vaclavas Havelas parašė laišką Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pasiūlė tarpininkauti tarp Lietuvos ir SSRS vadovų surengiant derybas Prahoje.[8] 1990 metų balandžio 26 dieną, Čekoslovakijos studentų parlamentas savo iniciatyva pripažino Lietuvos nepriklausomybę.[9] Vaclavas Havelas pirmasis iš užsienio valstybių vadovų dar 1990 m. kovą pakvietė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį į Prahą.[10] 1990 m. gegužės 30 d. Vytautas Landsbergis su pirmuoju valstybiniu vizitu nuvyko į Prahą, kur susitiko su Čekoslovakijos prezidentu Vaclovu Havelu ir Čekoslovakijos federalinio susirinkimo pirmininku Z.Ičinskiu.[11]

1991 m. rugpjūčio 29 d. Čekoslovakija pripažino Lietuvą de jure, o 1991 m. rugsėjo 9 d. atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Iki Čekoslovakijos pasidalinimo į dvi valstybes tarp šalių vyriausybių dar spėta pasirašyti įvažiavimo vizų abipusio atsisakymo sutartis. 1993 m. sausio 5 d. Lietuva pripažino po Čekoslovakijos pasidalinimo susikūrusią Čekijos Respubliką (praėjus keturioms dienoms), o 1993 m. sausio 6 d. užmegzti formalūs diplomatiniai santykiai.

Nuo to laiko pasirašytos sutartys: sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (pasirašyta 1994 m., ratifikuota 1995 m.), sutartis dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1995 m.), sutartis dėl oro susisiekimo (pasirašyta 1997 m., ratifikuota 1999 m.), sutartis dėl socialinės apsaugos (1999 m.), sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (pasirašyta 2000 m., ratifikuota 2001 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo, jaunimo reikalų ir sporto srityse (2011 m.), susitarimas dėl abipusio atstovavimo išduodant vizas (2015 m.)[12]

1995 metais įkurta Čekų–lietuvių draugija. 2015–2019 m. Prahoje veikė lituanistinė mokykla „Debesynas“. Prahos ir Brno Masaryko universitetuose veikia baltistikos studijų centrai.[3]

Tarp šalių vadovų yra įvykę keli aukščiausio lygio susitikimai. 2006 m. gegužės 25 d. Lietuvoje lankėsi Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kur susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo Pirmininku Viktoru Muntianu ir Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku.[13] Taip pat 2009 m. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su valstybiniu vizitu lankėsi Čekijoje, kur susitiko su Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu ir premjero pareigas einančiu Mireku Topolaneku[14].

2019 m. lapkričio mėn. Prahoje atidaryta rekonstruota Lietuvos Respublikos ambasada.[15]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba čekų rašytojų knygos leidžiamos nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. Išversta Liudvyko Aškenazio, Karelo Čapeko, Jano Drdos, Jarmilos Glazarovos, Viteslavo Haleko, Jaroslavo Hašeko, Vaclavo Havelo, Bohumilo Hrabalo, Františeko Hrubino, Josefo Koptos, J. Kozako, Milošo Vaclavo Kratochvilo, Milano Kunderos, Marijos Majerovos, Oldržicho Mikulašeko, Jano Nerudos, Boženos Nemcovos, Vytezslavo Nezvalo, Ivano Olbrachto, Marijos Pujmanovos, Tureko Svatopluko, Franios Šrameko, Vladislavo Vančuros, Jiržio Volkerio ir kitų rašytojų kūrinių. Išleista čekų prozos rinkinys „Besišypsanti mergaitė“ (1936 m.), „Čekų novelės“ (1984 m.).[16] Čekijos populiarioji kultūra gan žinoma Lietuvoje – garsios čekų dainos Jožin z Bažin melodijos pagrindu buvo kuriamos dainos politinės satyros laidoje „Dviračio žinios“. Taip pat Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė tiek prieš, tiek po tapimo premjere dažnai pacituodavusi iš „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“.[17][18]

Tarp Kauno ir Brno nuo 1994 m. sudaryta miestų partnerystės sutartis.

Lietuvos ir Čekijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 7 rungtynes.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Čekijos siekė 1,19 mlrd. eurų, o Čekija buvo 19-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Čekijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 373,32 mln. eurų; Čekija yra 19-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 663,59 mln. eurų; Čekija yra 15-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: elektros mašinos ir įrenginiai, jų dalys (30%), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys (18%), transporto priemonės (10%), farmacijos produktai (7%), plastikai ir jų dirbiniai (5%), kt.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Čekija yra 36-a (investicijos siekia 12,1 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Čekijoje 2020 m. buvo 5,99 mln. eurų (27-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[19] 2020[20] 2021[21] 2022[4]
Čekijos piliečių skaičius Lietuvoje 34 29 28 38
Lietuvos piliečių skaičius Čekijoje 681 840 873 807

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Čekijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviškų ordinų kavalieriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

17 Čekijos piliečių yra įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.[23] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Čekija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-02-07. 
  2. Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė (lrs.lt)
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Čekijos lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  4. 4,0 4,1 4,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Čekijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  6. Burinskaitė, K., 45 psl.
  7. Burinskaitė, K., 47 psl.
  8. Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 – 1992 10 25 įvykiai (Lietuvos Respublikos Seimas)
  9. Almis Grybauskas: V. Havelo idealas buvo vienas – gyvenimas tiesoje (bernardinai.lt)
  10. Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą (delfi.lt)
  11. Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 – 1992 10 25 įvykiai (Lietuvos Respublikos Seimas)
  12. Čekija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  13. Į Lietuvą oficialaus vizito pirmą kartą atvyko Čekijos Prezidentas V. Klausas (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija)
  14. V.Adamkų žavėjo čekų svetingumas (delfi.lt)
  15. Atidaryta rekonstruota Lietuvos ambasada Čekijos sostinėje (Kauno diena)
  16. Čekijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  17. Kodėl I. Šimonytė dar kartą perskaitė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius”? (delfi.lt)
  18. Įdomiausios I.Šimonytės citatos: apie „žolę“, eurą, Šveiką, A.Kubilių ir gyvenimo prasmę (15min.lt)
  19. Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  20. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  21. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  22. [1] (Ambasados Čekijoje inf.)
  23. Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]