Libano ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lebanon.svg
Libano ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Libano pusės: 1991 m. gruodžio 30 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1993 m. kovo 18 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Libanas: 4,53 mln. eur.
 • Libanas → Lietuva: 102,3 tūkst. eur.

Libano ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Libano ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. gruodžio 30 d., jau Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. kovo 18 d.

Sovietinės okupacijos metais Libanas laikėsi tyliosios Baltijos valstybių inkorporacijos de jure nepripažinimo politikos[2] ir yra palaikęs ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[3]

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 175 Libano piliečiai, tuo tarpu Libane – 61 Lietuvos pilietis.[4] Lietuvių bendruomenės įkurta nėra.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Egipte. Libanui – nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje. Libano sostinėje Beirute veikia Lietuvos garbės konsulatas.

Santykiai vystomi ir daugiašaliu formatu – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios narys yra Libanas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Libanas nepriklausomybę paskelbė 1943 m. Nėra žinių apie santykius Tarpukariu. Kita vertus, yra žinoma, kad SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Libanas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[3] ir netiesiogiai ir neoficialiai išreiškė pritarimą Baltijos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, aneksijos nepripažinimui, laikydamasi tyliosios nepripažinimo politikos.[2] Dar 1949 m. Libanas palaikė Baltijos valstybių klausimo kėlimą Jungtinėse Tautose[2], tačiau klausimas liko neiškeltas.

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Libanas Lietuvos priklausomybę pripažino 1991 m. gruodžio 30 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. kovo 18 d. Libanas pirmąjį savo ambasadorių Lietuvai akreditavo 2000 m., Lietuva Libanui – 2006 m.

2002 m. spalio 17 d. Beirute lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Giedrius Čekuolis, kur dalyvavo Tarptautinės frankofonijos organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime (tais metais Tarptautinės frankofonijos organizacijos stebėtojos teisėmis Lietuva aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo pirmą kartą). Vizito metu įvyko susitikimas su Libano užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Muhamedu Isa, susitikime aptarti dvišaliai politiniai, ekonomikos ir kultūros ryšiai bei daugiašalės politikos klausimai.[5]

2006 m. vasario 23-24 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus ambasadoriaus Jono Paslausko vadovaujama delegacija dalyvavo oficialiame Lietuvos garbės konsulo Maeno Salmano Huneidžio vadovaujamo konsulato atidaryme Libano sostinėje Beirute. Atidaryme taip pat paminėtos 88-osios Lietuvos nepriklausomybės metinės, dalyvavo Libano valdžios atstovai, Libanui akredituoti diplomatinio korpuso nariai ir verslo atstovai. Taip pat Lietuvos delegacija susitiko su Libano užsienio reikalų komiteto pirmininku Abdellatifu El-Zeinu, užsienio reikalų ministro pavaduotoju Butrosu Asakeriu ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybes, tarptautinės politikos ir Artimųjų Rytų regiono aktualijas.[6]

2006 m. dėl suintensyvėjusio konflikto tarp Izraelio ir Libano Lietuvos užsienio reikalų ministerija ėmėsi evakuoti Libano teritorijoje esančius Lietuvos piliečius, kurių priskaičiuota 36. Liepos mėnesį evakuoti 26 Lietuvos piliečiai.[7]

2006 m. suteikta humanitarinė pagalba Libanui, taip pat Lietuvoje buvo gydomi libaniečių vaikai.[8]

Kilus pabėgėlių krizei Sirijoje dėl karo, Lietuva išvien su kitomis ES narėmis stengėsi palaikyti reikšmingus pabėgėlių srautus priimančias Artimųjų Rytų šalis, o Libanas tapo trečia daugiausiai sirų pabėgėlių priėmusių valstybių[9]. Dėl pabėgėlių antplūdžio Libanas 2016 metais išgyveno rimtą krizę.

2017 m. kovo 31 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas susitiko su Vera El-Khuri Lakuilje, Libano kandidate į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generalinio direktoriaus postą, atvykusia į Lietuvą pristatyti savo kandidatūros.[10]

2020 m. rugpjūčio 4 d. Beirute užsidegus uosto sandėliams ir Beirutą sukrėtus dviems galingiems sprogimams, nusinešusiems 220 gyvybių, Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kurį išsiuntė Libano užsienio reikalų ministrui Charbeliui Vebe: „Su giliu liūdesiu reiškiame nuoširdžią užuojautą aukų artimiesiems ir linkime sveikatos visiems nukentėjusiesiems“.[11] Tų pačių metų rugpjūčio 10 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Libanui. Skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai.[12] Tą patį mėnesį Lietuva dešimčiai metų uždraudė su Libane veikiančia „Hezbollah“ siejamiems asmenims atvyktį į Lietuvą.[13]

Nėra informacijos, kad tarp valstybių būtų įvykę ministrų ar viceministrų lygio susitikimų.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos vyrų futbolo klube FK Sūduva Marijampolė 2013–2015 m. rungtyniavo iš Libano kilęs Mohamadas Kaduhas, kur sužaidė 36 rungtynes ir pelnė 11 įvarčių.

Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) veikia keli libanietiško maisto restoranai, kuriuos neretai yra įkūrę Lietuvoje gyvenantys libaniečiai.[14][15]

2012 m. balandžio 20 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė Šiuolaikinio meno centre atidarė Libano menininko Akramo Zaatario darbus pristatančią parodą „Kompozicija dviem erdvėms“, skirtą artėjančiam Lietuvos ir Libano diplomatinių santykių dvidešimtmečiui pažymėti.[16]

Lietuvoje gyvena nemažas skaičius studentų iš Libano. 2016 m. vasario 20-22 dienomis Libano sostinėje Beirute vyko tarptautinių studijų paroda „Global Study“, kurioje LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas Alvidas Šarlauskas bei tarptautinių programų koordinatorė Gintarė Diliūnienė pristatė studijų anglų kalba programas. Universiteto pranešime rašoma, kad pristatymas pritraukė daug lankytojų, o vizito metu į medicinos studijų programą priimtas studentas iš Libano. Nuo 1991 m. LSMU diplomai įteikti 304 Libano piliečiams, o 2016 m. LSMU studijavo 40 studentų iš šios šalies.[17]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Libano siekė 4,63 mln. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Libaną.

  • Eksportas sudaro 4,53 mln. eur.
  • Importas sudaro 102,3 tūkst. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Libaną (mln. eur.) 3,36 5,54 4,53
Importas iš Libano (tūkst. eur.) 550,2 119,2 102,3

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[18] 2020[19] 2021[20] 2022[4]
Libano piliečių skaičius Lietuvoje 165 143 161 175
Metai 2015[19] 2022[4]
Lietuvos piliečių skaičius Libane 25 61

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas yra nepilnas

Pasiuntiniai Libanui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. liepos 4 d. 
  2. 2,0 2,1 2,2 Kraujelis, R., 281 p.
  3. 3,0 3,1 Kraujelis, R., 199 p.
  4. 4,0 4,1 4,2 Migracijos metraštis 2021, Migracijos departamentas prie VRM
  5. Lietuvos atstovas dalyvaus Tarptautinės frankofonijos organizacijos susitikime Libane (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  6. Stiprinamas Lietuvos ir Libano bendradarbiavimas (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  7. (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  8. 2006 m. veiklos ataskaita (užsienio politika) (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  9. Ministras susitiko su naująja Libano ambasadore (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  10. Užsienio reikalų viceministras susitiko su Libano kandidate į UNESCO generalinio direktoriaus postą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  11. [https://urm.lt/default/lt/naujienos/ministras-perdave-uzuojauta-libanui Ministras perdavė užuojautą Libanui (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  12. Lietuva skyrė humanitarinę pagalbą Libanui (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  13. Su „Hezbollah” siejamiems asmenims uždrausta atvykti į Lietuvą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  14. Trakų gatvėje – libanietiška virtuvė (Kauno diena)
  15. Egzotiškas restoranas Vilniuje slepia išskirtinę lietuvės meilės istoriją (Delfi.lt)
  16. Užsienio reikalų viceministrė atidarė artėjančiam Lietuvos ir Libano diplomatinių santykių 20-mečiui paminėti (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  17. LSMU studijos pristatytos Libane. LSMU
  18. Migracijos metraštis 2016, Migracijos departamentas prie VRM
  19. 19,0 19,1 Migracijos metraštis 2019, Migracijos departamentas prie VRM
  20. Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]