Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Filipinų ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of the Philippines.svg
Filipinų ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Filipinų pusės: 1991 m. rugsėjo 16 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. gruodžio 15 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Filipinai: 5,1 mln. eur.
 • Filipinai → Lietuva: 3,4 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Filipinai → Lietuva (2020): neužfiksuota[1]

Filipinų ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Filipinų ir Lietuvos. Nors tarpukariu santykiai tarp valstybių užmegzti nebuvo, visą Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpį oficialiai deklaravo nepripažįstanti Lietuvos aneksijos de jure.

Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti tų pačių metų gruodžio 15 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Tarp daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdžių paminėtinas Europos Sąjungos (ES) ir Filipinų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kurį Lietuva, kaip ES narė, yra ratifikavusi.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje, Japonijoje, Filipinams Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Stokholme, Švedijoje. Vilniuje veikia Filipinų Respublikos garbės generalinis konsulatas, Filipinuose – du Lietuvos garbės konsulatai (Maniloje ir Zambalese).

Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 115 Filipinų piliečių.[2]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra žinoma apie anksčiau nei tarpukariu Filipinus aplankiusius lietuvius. Vienas pirmųjų Filipinuose gyvenusių žinomų lietuvių – Pranciškus Baltrus Šivickis, 1922–1928 m. profesoriavęs Filipinų universitete Maniloje. Gyvendamas šioje šalyje 1923 m. Mindoro saloje įkūrė Puerto Galeros biologinę stotį. Pranciškus Baltrus Šivickis taip pat domėjosi filipiniečių kultūra, papročiais, daug filmavo, fotografavo, sudarė anglųtagalų žodyną (publikuotas nebuvo). Į Lietuvą grįžo 1928 m.[3]

Filipinuose 19321933 m. lankėsi ir kurį laiką gyveno lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius.[3]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967-1972 m. Filipinų Senato pirmininko pareigas ėjęs Gilas Džuko Pujatas, 1968 m. išreiškęs paramą Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo klausimui.

Nors Filipinai ir Lietuva tarpukariu diplomatinių santykių nebuvo užmezgę, SSRS okupacijos metais Filipinai palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[4] ir kartu su Pietų Korėja buvo vienintelės Azijos valstybės, nuosekliai ir akivaizdžiai nepripažinusios Baltijos šalių aneksijos de jure.[5] Lietuvos diplomatų dokumentuose pažymima, kad privačiuose pokalbiuose 1949 m. Filipinų atstovai patvirtino, kad Jungtinėms Valstijoms Baltijos valstybių klausimu padarius intervenciją Jungtinėse Tautose, Filipinai, „be abejonės, prisidėtų prie tokių iniciatyvų.“[6]

1968 m. vasario 24 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo penkiasdešimtmečio proga Filipinų Senato prezidentas Gilas Džuko Pujatas padarė oficialų pareiškimą, išreikšdamas paramą kovoje dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo.[7]

1959 m., rekomenduojant verslo partneriui Juozui Kazickui, į Filipinus persikėlė prieš tai į JAV su tėvais pasitraukęs Romualdas Vildžius. Čia sėkmingai užsiėmė verslu, vienu metu netgi treniravo Filipinų vandens slidinėjimo rinktinę ir pats jai atstovavo.[3]

1964–1965 m. laikotarpiu Filipinų nunciatūroje sekretoriumi dirbo Audrys Bačkis.

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diena vėliau rėmė Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos nutarimą dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją.[8]

1995 m. pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.[9]

Pirmojo aukšto rango pareigūno iš Filipinų Lietuva sulaukė 1999 m. liepos 22 d. Tuomet Vilniuje apsilankė Filipinų Respublikos užsienio reikalų viceministrė, Filipinų nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Rosaria G. Manalo.[10]

Filipinų ir Lietuvos dvišalis bendradarbiavimas daugiausia vyksta Filipinų ir ES santykių bei Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) kontekste.[8] 2004 m. Hanojuje vykstančiame ASEM susitikime, kuriame pirmąkart kaip šalis narė dalyvavo Lietuva, šios užsienio reikalų ministras Antanas Valionis susitiko su Filipinų užsienio reikalų sekretoriumi Albertu Romulu ir aptarė Filipinų prezidentės Glorijos Makapagal Arojo vizito Lietuvoje kitų metų pradžioje galimybes[11] (vizitas neįvyko).

Kitas susitikimas įvyko 2008 m. rugsėjo 22-26 dienomis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63 ojoje sesijos metu – Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas susitiko su Filipinų sekretoriumi užsienio reikalams Albertu Romulu.[12] Panašus susitikimas, tikėtina, įvyko 2009 m.[13] Taip pat tais pačiais metais Stambule vykusiame Civilizacijų aljanso forume Lietuvos užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius susitiko su Filipinų užsienio reikalų viceministru,[14] o gegužės 28 d. Pnompenyje vykusiame XVII-ajame Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su Filipinų užsienio reikalų ministru Albertu Romulu.[15]

Lietuva yra Filipinams skyrusi materialinę pagalbą po 10 tūkstančių žmonių gyvybių pareikalavusio taifūno 2013 metais.[16] Taip pat Lietuvoje buvo renkamos aukos.[17]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba išleistas Fransisko Sionilio Chosė romanas „Apsimetėliai“ (1974 m.)[18]

Tiek Lietuvoje, tiek Filipinuose krepšinis laikomas populiariausia sporto šaka.[19]

Nors Lietuvoje gyvena negausi išeivių iš Filipinų bendruomenė, Lietuvos spaudoje pasirodo nemažai straipsnių apie Lietuvoje gyvenančius ir savo įrašais socialiniuose tinkluose ir „Youtube“ platformoje išpopuliarėjusius filipiniečius.[20][21][22]

Iki Covid-19 pandemijos 2019 m. kasmet augo turistų iš Lietuvos skaičius Filipinuose.[8]

Manilos pakraštyje glaudžiasi vienos moterų vienuolijos pastangomis įkurta bendruomenė su 300 namų, iškilusių labdaros fondų ir pavienių filantropų pastangomis. Viena gatvė čia pavadinta Lietuvos vardu (angl. Lithuania), prie iniciatyvos prisidėjus verslininkams lietuvei Daliai ir olandui Jupui van Rujams.[3]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Filipinų siekė 8,6 mln. eurų, o Filipinai buvo 92-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1] Prekybos apimtys tarp Filipinų ir Lietuvos yra didžiausios tarp trijų Baltijos valstybių; stebimas augimas.[8]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Filipinus.

  • Eksportas sudaro 5,1 mln. eurų; Filipinai yra 96-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris. pieno išrūgos ir laktozės produktai, mašinos ir aksesuarai namų apyvokos reikmenims.[8]
  • Importas sudaro 3,4 mln. eurų; Filipinai yra 73-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (20%), mašinų ir mechaninių įrenginių; jų dalių (17 %), daržovių, vaisių, riešutų ir kt. (15 %), kaučiuko ir jo dirbinių (9 %), laikrodžių ir jų dalių (9 %).

2020 m. tiesioginių užsienio investicijų dydis Lietuvoje buvo neigiamas, o Lietuvos tiesioginių investicijų Filipinuose nebuvo.[1]

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Filipinams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Filipinai“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-05-09. 
  2. Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Filipinai – marga šalis, kurioje yra Lietuvos gatvė (DELFI.lt)
  4. Kraujelis, R., 199 psl.
  5. Kraujelis, R., 219 psl.
  6. Kraujelis, R., 205 psl.
  7. Kraujelis, R., 274 psl.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 Filipinai ir Lietuva mini diplomatinių santykių užmezgimo trisdešimtmetį (Verslo žinios)
  9. Filipinai | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  10. Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
  11. Lietuva tapo ASEM nare (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  12. Užsienio reikalų ministras Prezidento delegacijos sudėtyje vyksta į Niujorką (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  13. Užsienio reikalų ministras dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-ojoje sesijoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  14. Užsienio reikalų viceministras dalyvauja Civilizacijų aljanso forume Stambule (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  15. Lietuvos užsienio reikalų ministras pakvietė ASEAN šalis bendradarbiauti įvertinant totalitarinių režimų nusikaltimus (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  16. Lietuva skirs Filipinams 172 tūkst. litų humanitarinę paramą (lrytas.lt)
  17. Kviečia lietuvius paaukoti mažiesiems nukentėjusiems filipiniečiams (LRT.lt)
  18. Filipinų literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  19. Lietuvių ir kitų tautų panašumai (Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje)
  20. Už lietuvio ištekėjusi filipinietė gyvenimą kuria Kaune: dirba „Youtube“, o apie Lietuvą kalba kaip patriotė (delfi.lt)
  21. Plinta emocingas „TikTok“ įrašas: Lietuvoje gyvenantis filipinietis pirmą kartą išvydo sniegą (delfi.lt)
  22. Šeimą su lietuviu sukūrusi filipinietė N. Tolentin-Steikunas: „Aplinkiniai į mus tikrai žiūri kitaip“ (Etaplius.lt)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.