Lietuvos ir Pietų Korėjos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flag of Lithuania.svg
LietuvosPietų Korėjos santykiai
Flag of South Korea.svg
 Pagrindinės datos:
 • Pripažinimas iš Pietų Korėjos pusės: 1991 m. rugsėjo 5 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. spalio 4 d.
 Prekybos apimtys (2021):[1]
 • Lietuva → Pietų Korėja: 102 mln. Eur.
 • Pietų Korėja → Lietuva: 68 mln. Eur.

Lietuvos–Pietų Korėjos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos. Tarptautiniai santykiai tarp šalių oficialiai užmegzti 1991 m. spalio 4 d., Korėjai tų pačių metų rugsėjo 5 d. pripažinus Lietuvos nepriklausomybę.[2] Korėja buvo trečioji Azijos valstybė po Kirgizijos ir Izraelio, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.[3] Abi šalys yra Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Jungtinių Tautų narės. 2018 m. duomenimis, Pietų Korėja yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė Azijoje po Kinijos ir Japonijos.[4]

Lietuva turi ambasadą Seule (veiklą pradėjo 2021 m. spalio 26 d.[5]) ir garbės konsulatą Daegu. Pietų Korėja ambasados Lietuvoje neturi, šalį atstovauja ambasadoriai, reziduojantys Varšuvoje.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – TS-LKD narys Andrius Kupčinskas).[6]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Pietų Korėjos prezidento Mun Džėino susitikimas Seule 2018 m. vasarį.

2005 m. liepos 11 d. Lietuvoje lankėsi Korėjos Nacionalinės Asamblėjos delegacija, susitikusi su tuomečiu prezidentu Valdu Adamkumi[7].

Pirmasis aukšto rango P. Korėjos pareigūno vizitas Lietuvoje įvyko 2011 m. liepos 18 d., įvykus susitikimui tarp Vilniuje viešėjusio Korėjos Respublikos Asamblėjos pirmininko Park Hi Te ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

2012 m. Pietų Korėjos Josu mieste vykstančioje parodoje dalyvavo ir Lietuvos atstovai; Lietuvos paviljonas pelnė sidabro medalį.[8]

2014 m. vasario mėnesį su darbo vizitu Pietų Korėjoje lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur Ulsano uoste vyko suskystintų dujų terminalo laivo-saugyklos krikštynos – būtent Pietų Korėjoje buvo pastatytas suskystintų dujų terminalas Independence.[9]

Tų pačių metų liepos 16 d. Vilniuje esančiame Mykolo Romerio Universitete (MRU) atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Karaliaus Sedžiongo institutas, paskatinęs daug glaudesnį kultūrinį bendradarbiavimą.[10] 2018 m. liepos mėn. Institutas įsteigtas ir VDU, Kaune.[11] Korėjiečių kalba dėstoma VU ir VDU, pastarajame nuo 2010 m. veikia ir populiariosios korėjiečių kultūros studentų klubas Hallyu.[12]

2018 m. vasarį vykstant Pjongčango olimpinėms žaidynėms, kur dalyvavo Lietuvos delegacija, jų pasižiūrėti išvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Mun Džėinu, aptardama tarptautinę saugumo padėtį ir dvišalių ryšių stiprinimą ekonomikos, verslo ir inovacijų srityse.[13]

2019 m. balandžio pabaigoje veiklą pradėjo Jungtinis Pietų Korėjos ir Baltijos šalių ekonomikos komitetas, kuriame be Pietų Korėjos dalyvauja Lietuva, Latvija ir Estija. Juo siekiama skatinti ekonominius ryšius.[14] Tų pačių metų birželio 3 d. Lietuvoje lankėsi ir su prezidente Dalia Grybauskaite bei premjeru Sauliumi Skverneliu susitiko Korėjos Respublikos Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Moon Hee-sang.[15][16]

2021 m. birželio 12 d. Pietų Korėjoje buvo įkurta ten gyvenančių lietuvių bendruomenė,[17] o tų pačių metų rudenį Seule planuota atidaryti Lietuvos ambasadą.[18] Tai padaryta spalio 26 d. į Seulą atvykus Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Vilijui Samuilai.[5] 2022 m. gegužę pirmojo ambasadoriaus pareigas pradėjo eiti Ričardas Šlepavičius.[19]

2022 m. spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministras Ahn Dukgeun, susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.[20]

Aukščiausio lygio susitikimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalia Grybauskaitė ir Pak Kinhė susitikimo metu 2014 m. vasarį Seule.

Lietuvos prezidentai su oficialiais vizitais Pietų Korėjoje lankėsi du kartus:

Pietų Korėjos prezidentai su oficialiais vizitais Lietuvoje nėra lankęsi.

Ekonominiai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos siekė 124,9 mln. eurų, o Pietų Korėja buvo 38-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[23]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Pietų Korėjos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 57,5 mln. eurų; Pietų Korėja yra 43-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 67,4 mln. eurų; Pietų Korėja yra 35-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: plastikai ir jų dirbiniai (17%), elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys (13%), branduoliniai reaktoriai, katilai (12%), geležis ir plienas (8%), įvairūs chemijos produktai (6%), kaučiukas ir jo dirbiniai (6%).

2020 m. Pietų Korėjos tiesioginių užsienio investicijų dydis Lietuvoje buvo neigiamas. Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų Pietų Korėjoje užfiksuota nebuvo.[23] Prekybos dinamika tarp Korėjos Respublikos ir Lietuvos yra svyruojanti.[24][25][26]

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021
Eksportas iš Lietuvos (mln. Eur.) 20,1 15,8 18,8 26,6 29,7 56,0 50,8 83,3 74,82 61,19 57,5 102
Importas į Lietuvą (mln. Eur.) 49,2 29,2 35,5 50,4 70,4 125,5 163,9 180,9 79,9 66,36 67,4 68

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turistų iš Pietų Korėjos skaičius Lietuvoje nuolat augo iki 2020 m., tačiau vėliau stipriai sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos.

Į Lietuvą atvykstančių korėjiečių turistų skaičius:[27][28][29]

Metai 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021
Turistai 2900 3200 3300 6300 6400 8800 9200 11 153 214 130

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[30] 2020[31] 2021[32] 2022[33]
Pietų Korėjos piliečių skaičius Lietuvoje 32 41 39 31
Metai 2014[30] 2021[33]
Lietuvos piliečių skaičius Pietų Korėjoje 41 125

Ambasadoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Lietuvos pusės:

  1. Ginutis Voveris (1997–2001 m.), rezidavo Pekine
  2. Artūras Žurauskas (2001–2006 m.), rezidavo Pekine
  3. Rokas Bernotas (2006–2010 m.), rezidavo Pekine
  4. Lina Antanavičienė (2010–2015 m.), rezidavo Pekine
  5. Ina Marčiulionytė (2015–2020 m.), rezidavo Pekine
  6. Diana Mickevičienė (2020–2021 m.), rezidavo Pekine
  7. Vilijus Samuila (2021 m. spalis – 2022 m. gegužė), laikinasis reikalų patikėtinis Seule
  8. Ričardas Šlepavičius (nuo 2022 m. gegužės),[34] pirmasis Lietuvos ambasadorius Pietų Korėjai, reziduojantis Seule

Iš Pietų Korėjos pusės (sąrašas nėra baigtinis):

Lietuvos ordinų kavalieriai Pietų Korėjos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas vienas P. Korėjos pilietis – Hong Kun Kim. Jam 2001 m. birželio 13 d. įteiktas LDK Gedimino ordino Riterio kryžius.[37]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos – Pietų Korėjos dvišalė prekyba, Versli Lietuva, 2022 m. balandžio 19 d.
  2. [https://web.archive.org/web/20210630160707/https://www.urm.lt/default/lt/dvisaliai-pietu-koreja Archyvuota kopija 2021-06-30 iš Wayback Machine projekto. Dvišaliai santykiai. URM]
  3. Atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimo chronologija
  4. Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis Archyvuota kopija 2021-06-30 iš Wayback Machine projekto., URM
  5. 5,0 5,1 Darbą pradeda Lietuvos ambasada Korėjos Respublikoje Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto., URM, 2021–10–26
  6. Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupė
  7. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus veikla 2004–2005 metais Archyvuota kopija 2019-02-15 iš Wayback Machine projekto., Respublikos Prezidento kanceliarijos Vidaus politikos ir analizės grupė
  8. Lietuvos paviljonas parodoje „EXPO 2012“ apdovanotas sidabro medaliu, tv3.lt
  9. Į laivo krikštynas D.Grybauskaitė išskrido su buteliu Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  10. Karaliaus Sejongo institutas Vilniuje steigiamas MRU Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  11. VDU steigiamas Karaliaus Sedžiongo institutas
  12. Klubas “Hallyu”. VDU Azijos studijų centras
  13. Prezidentės vizitas Pietų Korėjoje: susitikimas su Prezidentu ir šalies olimpiečių palaikymas. Lietuvos Respublikos Prezidentė Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
  14. S. Korea, Baltic Countries Launch Joint Committee on Economy, KBS WORLD Radio, 2019-04-26
  15. Lietuvos ir Pietų Korėjos ryšiai stiprėja Archyvuota kopija 2019-06-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2019-06-03
  16. Premjeras: laukiame Korėjos Respublikos verslo delegacijos Lietuvoje, LRT, 2019.06.03
  17. Pietų Korėjoje gyvenantys tautiečiai oficialiai įkūrė lietuvių bendruomenę, LRT.lt, 2021.06.23
  18. Lietuva nutarė steigti ambasadą Pietų Korėjoje, LRT.lt, 2021.06.07
  19. Prezidentas įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Pietų Korėjoje[neveikianti nuoroda], LR Prezidentūros kanceliarija, 2022 05 26
  20. Lietuva su Pietų Korėja bendradarbiaus prekybos ir pramonės srityse Archyvuota kopija 2022-11-08 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2022 10 26
  21. Bendradarbiavimas su Pietų Korėja – naujos galimybės Lietuvai Archyvuota kopija 2021-07-09 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2014-02-18
  22. Bendradarbiavimas su Pietų Korėja – naudingas Lietuvai Archyvuota kopija 2022-05-01 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2018-02-07
  23. 23,0 23,1 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu URM_prekyba
  24. Lietuvos ir Pietų Korėjos dvišalės prekybos apžvalga, Versli Lietuva
  25. Pietų Korėja, Versli Lietuva
  26. Lietuvos – Pietų Korėjos dvišalė prekyba, Versli Lietuva, 2022 m. balandžio 19 d.
  27. Atvykstamojo turizmo apžvalga (2017 m.), Valstybinis turizmo departamentas
  28. 2019 m. Lietuvos turizmo statistika, Keliauk Lietuvoje
  29. Turizmo statistika, Keliauk Lietuvoje
  30. 30,0 30,1 Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  31. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  32. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  33. 33,0 33,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  34. Prezidentas įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Pietų Korėjoje[neveikianti nuoroda], LR Prezidentūros kanceliarija, 2022 05 26
  35. Darbą Lietuvoje pradėjo Malaizijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos ambasadoriai (TV3)
  36. Su naująja Korėjos Respublikos ambasadore aptartas dvišalis bendradarbiavimas Archyvuota kopija 2021-12-08 iš Wayback Machine projekto., URM, 2019.01.30
  37. Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija