Lietuvos ir Pietų Korėjos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
LietuvosPietų Korėjos santykiai
 Pagrindinės datos:
 • Pripažinimas iš Pietų Korėjos pusės: 1991 m. rugsėjo 5 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. spalio 14 d.[1]
 Prekybos apimtys (2022):[2]
 • Lietuva → Pietų Korėja: 102 mln. Eur.
 • Pietų Korėja → Lietuva: 68 mln. Eur.

Lietuvos ir Pietų Korėjos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos. Tarptautiniai santykiai tarp šalių oficialiai užmegzti 1991 m. spalio 14 d., Korėjai tų pačių metų rugsėjo 5 d. pripažinus Lietuvos nepriklausomybę[3] (Pietų Korėja tapo trečioji tai padariusi Azijos valstybė po Kirgizijos ir Izraelio[4]). Abi šalys yra Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Jungtinių Tautų narės. 2022 m. duomenimis, Pietų Korėja yra antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė R. Azijoje po Kinijos.

Lietuva turi ambasadą Seule (veiklą pradėjo 2021 m. spalio 26 d.[5]) ir garbės konsulatą Daegu. Pietų Korėja ambasados Lietuvoje neturi, šalį atstovauja ambasadoriai, reziduojantys Varšuvoje.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – TS-LKD narys Andrius Kupčinskas).[6]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva ir Korėja neturėjo tiesioginių kontaktų tarpukariu, nes tuo metu Korėja buvo okupuota Japonijos. Po Antrojo pasaulinio karo Korėjos pusiasalis buvo padalintas ir 1948 m. įsikūrė dvi atskiros valstybės: JAV palaikoma Pietų Korėja (arba Korėjos Respublika) ir komunistinių valsybių užnugarį turinti Šiaurės Korėja (arba Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika). Dėl Šaltojo karo įtampų bei glaudžių Sovietų Sąjungos ir Šiaurės Korėjos santykių, sovietiniu laikotarpiu ryšiai su Pietų Korėja buvo itin riboti.[7] Tai lėmė ir praktiškai neegzistavusius santykius tarp Pietų Korėjos ir sovietų okupuotos Lietuvos, išskyrus pavienes ir netiesiogines išimtis. Pavyzdžiui, 1964–1968 m. Vatikano apaštalinės delegatūros atašė, o vėliau, 1991–1997 m., apaštališkojo nuncijaus pareigas Pietų Korėjoje ėjo lietuvių katalikų dvasininkas Jonas Bulaitis, į korėjiečių kalbą išvertęs Sibiro lietuvių tremtinių maldaknygę Marija, gelbėk mus.[8]

Dvišaliai ryšiai pradėti kurti tik po nepriklausomybės atgavimo, Pietų Korėjai 1991 m. rugsėjo 5 d. pripažinus Lietuvos nepriklausomybę ir abiem šalims užmezgus oficialius diplomatinius santykius tų pačių metų spalio 14 d. Netrukus po to, 1991 m. pabaigoje, įvyko pirmasis oficialus Lietuvos atstovo vizitas – Pietų Korėjoje lankėsi ir su tuometiniu prezidentu No Tėu susitiko premjeras Gediminas Vagnorius.[9] Kitų metų vasarą Seule buvo įsteigtas Lietuvos garbės konsulatas, kuriam vadovavo verslininkas Kim Hong Kunas, ne kartą lankęsis Lietuvoje, lydėjęs korėjiečių delegacijas ir padėjęs stiprinti dvišalius ekonominius ryšius.[10][11][12] 2001 m. Kim Hong Kunui buvo išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė,[13] skirtas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino apdovanojimas.[14]

1993 m. dvišaliai santykiai sustiprinti bendromis sutartimis: rugsėjo 22-26 d. Seule viešėjusi premjero Adolfo Šleževičaus vadovaujama delegacija pasirašė prekybos sutartį[15] ir sutartį dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos.[16] Vizitas buvo suderintas su rugpjūčio-lapkričio mėn. Tedžone vykusia pasauline paroda Expo '93, kurioje Lietuva su Latvija ir Estija turėjo bendrą Baltijos šalių stendą. Parodos metu rugsėjo 23-ioji buvo paskelbta Lietuvos diena.[17]

1995 m. Lietuva vienašališkai įvedė bevizį režimą trumpam Lietuvoje besilankantiems Pietų Korėjos piliečiams.[18]

1997 m. balandžio mėn. Seule lankėsi Seimo narių delegacija (Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius, Rasa Rastauskienė), dalyvavo Tarpparlamentinės Sąjungos 97-ojoje sesijoje.[19]

Santykiai XXI a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Pietų Korėjos prezientė Pak Kinhė susitikimo metu 2014 m. vasarį Seule.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Pietų Korėjos prezidento Mun Džėino susitikimas Seule 2018 m. vasarį.

2005 m. liepos 11 d. Lietuvoje lankėsi Korėjos Nacionalinės Asamblėjos delegacija, susitikusi su tuomečiu prezidentu Valdu Adamkumi.[20]

Pirmasis aukšto rango P. Korėjos pareigūno vizitas Lietuvoje įvyko 2011 m. liepos 18 d., įvykus susitikimui tarp Vilniuje viešėjusio Korėjos Respublikos Asamblėjos pirmininko Pak Hitė ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

2012 m. Pietų Korėjos Josu mieste vykstančioje parodoje dalyvavo ir Lietuvos atstovai; Lietuvos paviljonas pelnė sidabro medalį.[21]

2014 m. vasario mėnesį su darbo vizitu Pietų Korėjoje lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur Ulsano uoste vyko suskystintų dujų terminalo laivo-saugyklos krikštynos – būtent Pietų Korėjoje buvo pastatytas suskystintų dujų terminalas Independence.[22]

Tų pačių metų liepos 16 d. Vilniuje esančiame Mykolo Romerio Universitete (MRU) atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Karaliaus Sedžiongo institutas, paskatinęs daug glaudesnį kultūrinį bendradarbiavimą.[23] 2018 m. liepos mėn. Institutas įsteigtas ir VDU, Kaune.[24] Korėjiečių kalba dėstoma VU ir VDU, pastarajame nuo 2010 m. veikia ir populiariosios korėjiečių kultūros studentų klubas Hallyu.[25]

2018 m. vasarį vykstant Pjongčango olimpinėms žaidynėms, kur dalyvavo Lietuvos delegacija, jų pasižiūrėti išvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Mun Džėinu, aptardama tarptautinę saugumo padėtį ir dvišalių ryšių stiprinimą ekonomikos, verslo ir inovacijų srityse.[26]

2019 m. balandžio pabaigoje veiklą pradėjo Jungtinis Pietų Korėjos ir Baltijos šalių ekonomikos komitetas, kuriame be Pietų Korėjos dalyvauja Lietuva, Latvija ir Estija. Juo siekiama skatinti ekonominius ryšius.[27] Tų pačių metų birželio 3 d. Lietuvoje lankėsi ir su prezidente Dalia Grybauskaite bei premjeru Sauliumi Skverneliu susitiko Korėjos Respublikos Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Moon Hee-sang.[28][29]

2021 m. birželio 12 d. Pietų Korėjoje buvo įkurta ten gyvenančių lietuvių bendruomenė,[30] o tų pačių metų rudenį Seule planuota atidaryti Lietuvos ambasadą.[31] Tai padaryta spalio 26 d. į Seulą atvykus Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Vilijui Samuilai.[5] 2022 m. gegužę pirmojo ambasadoriaus pareigas pradėjo eiti Ričardas Šlepavičius.[32]

2022 m. spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministras An Dokgionas, susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.[33]

2023 m. sausio 11–13 d. Pietų Korėjoje lankėsi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitiko su Pietų Korėjos prekybos ministru An Dokgionu, užsienio reikalų ministru Pak Džinu, Samsung, SK Group ir kitų įmonių atstovais.[34][35] Tų pačių metų liepą Seule lankėsi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo turizmo srityje,[36] o Pietų Korėjos prezidentas Jun Sokjolas dalyvavo Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda.[37]

Aukščiausio lygio susitikimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos prezidentai su oficialiais vizitais Pietų Korėjoje lankėsi du kartus:

Pietų Korėjos prezidentai su oficialiais vizitais Lietuvoje lankėsi vieną kartą:

Ekonominiai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos siekė 211,04 mln. eurų, o Pietų Korėja buvo 38-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[2]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Pietų Korėjos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 114,06 mln. eurų, o 92,62 mln. viso eksporto sudarė lietuviškos prekės; Pietų Korėja yra 40-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 96,97 mln. eurų; Pietų Korėja yra 38-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: organiniai chemijos produktai (21%), plastikai ir jų dirbiniai (20%), įvairūs chemijos produktai (6%), mechaniniai įrenginiai, katilai (6%), geležis ir plienas (6%), kaučiukas ir jo dirbiniai (5%), farmacijos produktai (6%), optikos, fotografijos prietaisai ir aparatai (5%), cheminiai štapelio pluoštai (5%).

2022 m. Pietų Korėjos tiesioginių užsienio investicijų dydis Lietuvoje buvo apie 40 000 eurų (116-a pagal dydį rinka).[2] Prekybos dinamika tarp Korėjos Respublikos ir Lietuvos yra svyruojanti.[41][42][43]

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022
Eksportas iš Lietuvos (mln. Eur.) 20,1 15,8 18,8 26,6 29,7 56,0 50,8 83,3 74,82 61,19 57,5 102 114
Importas į Lietuvą (mln. Eur.) 49,2 29,2 35,5 50,4 70,4 125,5 163,9 180,9 79,9 66,36 67,4 68 97

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turistų iš Pietų Korėjos skaičius Lietuvoje nuolat augo iki 2020 m., tačiau vėliau stipriai sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos.

Į Lietuvą atvykstančių korėjiečių turistų skaičius:[44][45][46]

Metai 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022
Turistai 2900 3200 3300 6300 6400 8800 9200 11 153 214 130 846

Pilietiniai, kultūriniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Korėjos nacionalinėje bibliotekoje 2022 m. vykusios Baltijos šalims skirtos parodos plakatas.

1995 m. Pietų Korėjoje koncertavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Juozo Domarko.[47]

2021 m. rugsėjo 11 d. Seulo fotografijos muziejuje buvo atidaryta Lietuvos fotografų kūrinių paroda „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“, pristatyti tokie autoriai kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas, Romualdas Požerskis, Violeta Bubelytė, Laura Garbštienė, Akvilė Anglickaitė ir kiti.[48]

2022 m. kovo-balandžio mėn. Korėjos nacionalinėje bibliotekoje buvo surengta Baltijos šalims skirta paroda, kurioje pristatyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūra, istorija, paveldas.[49] Tų pačių metų rugsėjį Seule atidaryta jaunosios kartos Lietuvos tapytojų paroda, eksponuoti Kristinos Ališauskaitės, Arnoldo Andersono, Ramintos Blaževičiūtės ir kitų autorių darbai.[50]

2023 m. vasario 16-20 d. Pietų Korėjoje (Tegu, Kvangdžu, Seule) Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius atliko Sonata Zubovienė ir Rokas Zubovas. Koncerto Seulo Myeongdongo katedroje metu lietuvių ir korėjiečių kilmės muzikei, kompozitorei ir prodiuserei Kolleen Park, kuriai buvo atkurta Lietuvos pilietybė, Lietuvos ambasada Korėjoje įteikė lietuvišką pasą.[51]

2023 m. liepą–spalį Radvilų rūmų dailės muziejuje surengta Korėjos pastarojo šimtmečio meninės fotografijos darbų paroda „Anapus kadro“.[52]

Lietuvoje gyvena kelios dešimtys korėjiečių, o Korėjos lietuvių bendruomenę sudaro virš šimto asmenų.

Metai 2016[53] 2020[54] 2021[55] 2022[56]
Pietų Korėjos piliečių skaičius Lietuvoje 32 41 39 31
Metai 2014[53] 2021[56]
Lietuvos piliečių skaičius Pietų Korėjoje 41 125

Ambasadoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Lietuvos pusės:

  1. Ginutis Voveris (1997–2001 m.), rezidavo Pekine
  2. Artūras Žurauskas (2001–2006 m.), rezidavo Pekine
  3. Rokas Bernotas (2006–2010 m.), rezidavo Pekine
  4. Lina Antanavičienė (2010–2015 m.), rezidavo Pekine
  5. Ina Marčiulionytė (2015–2020 m.), rezidavo Pekine
  6. Diana Mickevičienė (2020–2021 m.), rezidavo Pekine
  7. Vilijus Samuila (2021 m. spalis – 2022 m. gegužė), laikinasis reikalų patikėtinis Seule
  8. Ričardas Šlepavičius (nuo 2022 m. gegužės),[57] pirmasis Lietuvos ambasadorius Pietų Korėjai, reziduojantis Seule

Iš Pietų Korėjos pusės (sąrašas nėra baigtinis):

Lietuvos ordinų kavalieriai Pietų Korėjos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas vienas P. Korėjos pilietis – Hong Kun Kim. Jam 2001 m. birželio 13 d. įteiktas LDK Gedimino ordino Riterio kryžius.[60]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sąrašas valstybių, su kuriomis Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius Archyvuota kopija 2023-01-26 iš Wayback Machine projekto., LR Užsienio reikalų ministerija
  2. 2,0 2,1 2,2 Korėjos Respublika, Dvišalė prekyba Archyvuota kopija 2019-12-30 iš Wayback Machine projekto., LR Užsienio reikalų ministerija
  3. [https://web.archive.org/web/20210630160707/https://www.urm.lt/default/lt/dvisaliai-pietu-koreja Archyvuota kopija 2021-06-30 iš Wayback Machine projekto. Dvišaliai santykiai. URM]
  4. Atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimo chronologija
  5. 5,0 5,1 Darbą pradeda Lietuvos ambasada Korėjos Respublikoje Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto., URM, 2021–10–26
  6. Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupė
  7. Ahn, B. J. (1991). South Korean-Soviet relations: Contemporary issues and prospects. Asian Survey, 31(9), 816-825.
  8. Jonas Bulaitis, VLE
  9. Mūsų Lietuva, 1991, nr. 22 (2207), 2 p.
  10. Lietuvos garvės konsulas Korėjoje. Šiaulių kraštas, 1993 m. sausio 26 d., 2 psl.
  11. Klaipėdoje viešėjo delegacija iš Korėjos, Vakarų ekspresas, 2002-08-22
  12. Tartasi lietuviškos jautienos eksporto į Korėjos Respubliką klausimais Archyvuota kopija 2023-01-25 iš Wayback Machine projekto., LR Žemės ūkio ministerija, 2004 05 14
  13. Buvęs "Lietuvos ryto" žaidėjas Lietuvos piliečiu netaps, delfi.lt, 2001 m. lapkričio 8 d.
  14. Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga, LR Seimas, 2001-06-14
  15. Prekybos sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Korėjos Respublikos Vyriausybės, LR Seimas
  16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Korėjos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos, LR Seimas
  17. Lietuva dalyvauja Expo-93 Korėjoje, Draugas, 1993-08-10, 1 psl.
  18. Dėl vienašališko vizų režimo panaikinimo Korėjos Respublikos piliečiams, LR Seimas, 1995 m. lapkričio 14 d. Nr. 1440
  19. Dėl G.Kirkilo, A.Kubiliaus ir R.Rastauskienės komandiruotės į Korėjos Respubliką, LR Seimas, 1997 m. vasario 24 d. Nr. 118
  20. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus veikla 2004–2005 metais Archyvuota kopija 2019-02-15 iš Wayback Machine projekto., Respublikos Prezidento kanceliarijos Vidaus politikos ir analizės grupė
  21. Lietuvos paviljonas parodoje „EXPO 2012“ apdovanotas sidabro medaliu, tv3.lt
  22. Į laivo krikštynas D.Grybauskaitė išskrido su buteliu Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  23. Karaliaus Sejongo institutas Vilniuje steigiamas MRU Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  24. VDU steigiamas Karaliaus Sedžiongo institutas
  25. Klubas “Hallyu”. VDU Azijos studijų centras
  26. Prezidentės vizitas Pietų Korėjoje: susitikimas su Prezidentu ir šalies olimpiečių palaikymas. Lietuvos Respublikos Prezidentė Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
  27. S. Korea, Baltic Countries Launch Joint Committee on Economy, KBS WORLD Radio, 2019-04-26
  28. Lietuvos ir Pietų Korėjos ryšiai stiprėja Archyvuota kopija 2019-06-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2019-06-03
  29. Premjeras: laukiame Korėjos Respublikos verslo delegacijos Lietuvoje, LRT, 2019.06.03
  30. Pietų Korėjoje gyvenantys tautiečiai oficialiai įkūrė lietuvių bendruomenę, LRT.lt, 2021.06.23
  31. Lietuva nutarė steigti ambasadą Pietų Korėjoje, LRT.lt, 2021.06.07
  32. Prezidentas įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Pietų Korėjoje[neveikianti nuoroda], LR Prezidentūros kanceliarija, 2022 05 26
  33. Lietuva su Pietų Korėja bendradarbiaus prekybos ir pramonės srityse Archyvuota kopija 2022-11-08 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2022 10 26
  34. G.Landsbergis: Lietuva gali būti atspirties tašku Pietų Korėjos įmonėms plečiant rinką ES, 15min.lt, 2023–01–12
  35. G. Landsbergis susitiko su Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministru Park Jin: atveriame abipusius vartus tarp ES ir Azijos[neveikianti nuoroda], URM, 2023–01–13
  36. Lietuva ir Pietų Korėja susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo turizmo srityje, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2023 07 05
  37. Šalies vadovas susitiko su Pietų Korėjos Prezidentu[neveikianti nuoroda], LR Prezidento kanceliarija, 2023 m. liepos 12 d.
  38. Bendradarbiavimas su Pietų Korėja – naujos galimybės Lietuvai Archyvuota kopija 2021-07-09 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2014-02-18
  39. Bendradarbiavimas su Pietų Korėja – naudingas Lietuvai Archyvuota kopija 2022-05-01 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2018-02-07
  40. Šalies vadovas susitiko su Pietų Korėjos Prezidentu[neveikianti nuoroda], LR Prezidento kanceliarija, 2023 m. liepos 12 d.
  41. Lietuvos ir Pietų Korėjos dvišalės prekybos apžvalga, Versli Lietuva
  42. Pietų Korėja, Versli Lietuva
  43. Lietuvos – Pietų Korėjos dvišalė prekyba, Versli Lietuva, 2022 m. balandžio 19 d.
  44. Atvykstamojo turizmo apžvalga (2017 m.), Valstybinis turizmo departamentas
  45. 2019 m. Lietuvos turizmo statistika Archyvuota kopija 2020-02-24 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
  46. Turizmo statistika Archyvuota kopija 2021-06-03 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
  47. Kitą sezoną Lietuvos simfoninis orkestras pradės gastrolėmis Tolimuosiuose rytuose — Japonijoje, Taivane, Pietų Korėjoje, Tėviškės žiburiai, 1994. XII. 20 - Nr. 52 (2339), p. 7
  48. Pietų Korėjoje – vienas didžiausių Lietuvos fotografijos pristatymų, Lietuvos kultūros institutas, 2021-09-13
  49. Three Baltic States present similarities, differences in new exhibition, The Korea Times, 2022-03-21
  50. „Lewben Art Foundation“ kolekcijos kūriniai iškeliavo į Pietų Korėją: atidaryta lietuvių menininkų paroda, 15min.lt, 2022 09 16
  51. Pietų Korėjos sostinės Seulo širdyje skambant Čiurlioniui pažymėta Valstybės atkūrimo diena[neveikianti nuoroda], URM, 2023-02-21
  52. Anapus kadro: meninė Korėjos fotografija nuo XX a. 3 dešimtmečio iki mūsų dienų, Radvilų rūmų dailės muziejus
  53. 53,0 53,1 Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  54. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  55. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  56. 56,0 56,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  57. Prezidentas įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Pietų Korėjoje[neveikianti nuoroda], LR Prezidentūros kanceliarija, 2022 05 26
  58. Darbą Lietuvoje pradėjo Malaizijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos ambasadoriai (TV3)
  59. Su naująja Korėjos Respublikos ambasadore aptartas dvišalis bendradarbiavimas Archyvuota kopija 2021-12-08 iš Wayback Machine projekto., URM, 2019.01.30
  60. Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija