Indijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of India.svg
IndijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
India–Lithuania Locator.svg

Lietuva (oranžinė) ir Indija (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. vasario 25 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Indija: 71,08 mln. eur.
 • Indija → Lietuva: 53,53 mln. eur.

Indijos–Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Indijos ir Lietuvos. Tarptautiniai santykiai tarp šalių oficialiai užmegzti 1992 m., Lietuvai tapus nepriklausoma ir Indijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 5 dieną. Tuo tarpu neoficialūs santykiai tarp Indijos ir Lietuvos siekia dar XVI a.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, asocijuotos CERN ir kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvos ambasadorius Indijai reziduoja Naujajame Delyje, kur veikia Lietuvos Respublikos ambasada Indijoje, tuo tarpu Varšuvoje reziduoja Indijos ambasadorius Lietuvai. Vilniuje veikia Indijos garbės konsulatas, tuo tarpu Kalkutoje, Bangalore, Mumbajuje.

2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1118 Indijos piliečių.[2] Neoficialiais duomenimis, Indijoje 2022 m. gyveno apie 50 Lietuvos piliečių.[2]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Indijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – TS-LKD narys Mykolas Majauskas).[3]

Santykių istorija iki 1992 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusnėje pastatytas paminklas Mahatmai Gandžiui ir jo bendražygiui Hermanui Kalenbachui

Pirmasis Indijos kontaktas su Lietuva vyko per lietuvius misionierius, kurie vyko į šią šalį XVI a. Vienas žymiausių tokių misionierių – jėzuitas Andrius Rudamina, taip pat laikomas pirmuoju Indiją aplankiusių lietuvių. Senojoje Goa jam atidengtas paminklas.[4] 1892–1916 m. apaštalinio delegato pareigas Indijoje ėjo iš Veliuonos dvaro kilęs kun. Vladislovas Mykolas Zaleskis, be sielovados reikalų domėjosi vietine flora ir surinko 35 tūkst. regiono augalų pavyzdžių kolekciją. Be to šalyje misionieriumi darbavosi katalikų kunigas Jonas Svirnelis[5] (1913–1973), anuo meto Rytų Indijoje (dabar Bangladešas) misijinę veiklą vystė evangelikų liuteronų kunigai lietuvininkai Kardelis Rėnius[6] (1791–1838) ir Dovydas Didlaukis[7] (1836–1897).

Lietuvių susidomėjimas Indija išaugo XIX a., kai pastebėtas panašumas tarp lietuvių ir sanskrito kalbų. Dar 1855 m. trumpą lietuvių-sanskrito kalbų žodynėlį išleido kalbininkas Jonas Juška. Tarpukariu Indijoje lankėsi ir įspūdžius aprašė Antanas Poška, studijavęs sanskritą Indijos universitetuose, ir Matas Šalčius. Filosofas Vydūnas, dar vadinamas lietuvių Gandžiu, domėjosi Indijos filosofija ir sukūrė vedantos įtakotą filosofinę sistemą, pirmasis iš sanskrito į lietuvių išvertė Bhagavadgytą. Vydūnas įžvelgė panašumų tarp induizmo ir senovės baltų tikėjimo.

Rusnėje gimęs ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenęs architektas Hermanas Kalenbachas buvo artimas Mahatmos Gandžio bičiulis. Jie 1904 m. susipažino Pietų Afrikoje ir kurį laiką gyveno tame pačiame name. 1910 m. Kalenbachas padovanojo Gandžiui 4 km² žemės plotą netoli Johanesburgo, šioje teritorijoje Gandis įkūrė Tolstojaus ūkį.

1933-1934 m. misionieriumi Indijoje dirbo Antanas Sabaliauskas.

Santykių istorija po 1992 m[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indijos mokesčių įstaigos vadovas Shri Prakash Chandra ir Lietuvos ambasadorius Petras Šimeliūnas pasirašo Pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos sutartį. (Naujasis Delis, 2011 m. liepos 26 d.)

Indija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d., o diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1992 m. vasario 25 dieną. Jagannath Doddamani buvo pirmasis Indijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Varšuvoje). Tuo tarpu pirmasis ambasadorius Indijai buvo Petras Šimeliūnas. 1995 m. rugsėjį Indijoje lankėsi tuometis ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, o Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi 2001 m. vasario mėnesį.

Indijos ambasada Varšuvoje yra akredituota ir Lietuvai. Tuo tarpu Lietuva Naujajame Delyje yra atidariusi ambasadą nuo 2008 m. 2005 m. Indijos užsienio reikalų ministras K. Natvaras Singhas buvo pareiškęs, kad jo šalis atidarys ambasadą Lietuvoje. 2014 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius primygtinai kvietė Indiją atidaryti ambasadą Vilniuje, tačiau Indija lieka neatidariusi ambasados. 2015 m. vasario 6 d. Indija atidarė garbės konsulatą Vilniuje.

2015 m. spalį Indija ir Lietuva pasirašė dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo žemdirbystėje. 2015 m. spalio 2 dieną, Gandžio 146-ųjų gimimo metinių proga, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ir Indijos žemės ūkio ministras Mohanbhajus Kundarija atidengė paminklą Rusnėje Kalenbachui ir Gandžiui. 2020 m. Gandžiui atidengtas biustas Kauno Draugystės parke.

Iki 2021 m. pasirašytos aštuonios dvišalės sutartys – dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, oro susisiekimo, dėl ekonominio ir techninio bendradarbiavimo, dėl bendradarbiavimo kultūros, mokslo ir švietimo srityse, dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams bei dėl ekstradicijos.[8]

Švietimo, mokslo, technologiniai ir kultūriniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja nemažai indų studentų, jie sudaro vieną didžiausių tautinių grupių tarp užsienio studentų.[9]

Sovietinės okupacijos metais, ypač XX a. devintajame dešimtmetyje, Lietuvoje buvo pradėjęs populiarėti Indijos kinas.[10]

Orientalistika, ypač indologija, tarpukariu Lietuvoje garsėjo Vytauto Didžiojo Universitetas, buvo studijojamas sanskritas (dėstė Ričardas Mironas). Sovietmečiu Lietuvos universitetuose indologijos studijoms sąlygų nebuvo.

Atkūrus nepriklausomybę įkurtas indologijos centras Vilniaus universitete (orientalistikos centras įkurtas 1993 m.) Žymiausi Lietuvos sanskritologai – Vytis Vidūnas, Audrius Beinorius. Lietuvoje populiarėja ajurveda, vedos, joga, veikia nedidelė, bet aktyvi Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija.

Ekonominis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja eksportas iš Lietuvos, kuris 2020 m. išaugo net 57,9% ir viršijo 71 mln. eurų. Tuo tarpu importas augo nežymiai ir siekė 53,53 mln. eurų. Daugiausiai importuojama tekstilės dirbinių (14%), katilų, mašinų bei mechaninių įrenginių (13%), farmacijos produktų (6%), brangakmenių bei tauriųjų metalų (5%), plastikų (5%).[11]

Investavimas vyksta gan vangiai – nėra duomenų apie tiesiogines Lietuvos investicijas Indijoje, tuo tarpu Indijos investuotojų finansiniai įsipareigojimai įmonei viršija įmonės finansinius reikalavimus investuotojui. Vilniuje veikia Indijos–Baltijos prekybos rūmai.[12]

Lietuvos ambasadorius Julius Pranevičius (pirmas iš dešinės) įteikia skiriamuosius raštus Indijos Prezidentui Ram Nath Kovind (Naujasis Delis, 2018 m. rugsėjo 20 d.)

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[13] 2020[14] 2021[15] 2022[2]
Indijos piliečių skaičius Lietuvoje 358 949 1057 1118
Metai 2013[13] 2020[14] 2021[15] 2022[2]
Lietuvos piliečių skaičius Indijoje 20 60[a] 50[b] 50[c]
  1. neoficialūs duomenys
  2. neoficialūs duomenys
  3. neoficialūs duomenys

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas yra nepilnas

Pasiuntiniai Indijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]