2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
‹ 2008 Lietuva 2016 ›
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
141 vieta
2012 m. spalio 14 ir 28 d.
Balsavę rinkėjai 52,93% Didėjimas 4,34 pp (daugiamandatė)
52,92% Didėjimas 4,34 pp (I turas)
35,91% Didėjimas 3,54 pp (II turas)

Trys daugiausia mandatų laimėjusios partijos:

Pirmoji partija Antroji partija Trečioji partija
Algirdas Butkevičius in Oct, 2014.jpg Andrius Kubilius.jpg Viktor Uspaskich July 2019.jpg
Lyderis Algirdas Butkevičius Andrius Kubilius Viktor Uspaskich
Partija Lietuvos socialdemokratų partija Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai Darbo partija
Laimėta vietų 38 33 29
Pokytis Didėjimas 13 Mažėjimas 12 Didėjimas 19

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – 2012 m. spalio 14 ir 28 d. vykę šeštieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių metu 2012–2016 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.[1]

Kartu su šiais rinkimais vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.[1]

Rinkimų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[2] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.[3]

Situacija prieš rinkimus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. rinkimus laimėjo ir 45 vietas gavo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Koaliciją jie formavo su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija. Pastaroji 2010 m. suskilo, dalis jos atstovų įkūrė Krikščionių partiją, likusieji perėjo į Liberalų ir centro sąjunga .

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius buvo paskirtas Vyriausybės vadovu. Kadencijos pradžioje ekonomika patyrė didelį nuosmukį, teko imtis plačių taupymo priemonių, įskaitant išlaidų mažinimą ir didesnius mokesčius. Nepaisant priemonių nepopuliarumo ir dėl to kilusių visuomenės protestų, Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas tapo pirmąja Vyriausybe Lietuvos istorijoje, kuri išdirbo visą parlamento kadenciją.[4]

Rinkimuose dalyvaujančios partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2012 m. kovo 1 d. įstatymų reikalavimus atitinkančius savo narių sąrašus pateikė šios partijos:

Partija Pirmininkas (sąrašo lyderis)
1 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Eligijus Masiulis
2 Respublikonų partija Valdemaras Valkiūnas
3 Darbo partija Viktor Uspaskich
4 Demokratinė darbo ir vienybės partija Kristina Brazauskienė
5 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai Andrius Kubilius
6 „Drąsos kelias“ politinė partija Jonas Varkala (Neringa Venckienė)
7 Lietuvos lenkų rinkimų akcija Valdemar Tomaševski
8 Lietuvos socialdemokratų partija Algirdas Butkevičius
9 Partija „Tvarka ir teisingumas“ Rolandas Paksas (Valentinas Mazuronis)
10 Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ Lietuvos centro partija Birutė Valionytė
Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Tautininkų sąjunga
Tautos vienybės sąjunga
11 Krikščionių partija Gediminas Vagnorius
12 Lietuvos žmonių partija Joana Šimanauskienė (Vladimiras Romanov)
13 Socialistinis liaudies frontas Algirdas Paleckis
14 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Ramūnas Karbauskis
15 Partija „Jaunoji Lietuva“ Stanislovas Buškevičius
16 Liberalų ir centro sąjunga Algis Čaplikas
17 Emigrantų partija Juozas Murauskas
18 Politinė partija „Sąjunga Taip Artūras Zuokas

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsavimo rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lithuania Parliament 2012.svg
Partija Apygarda Iš viso vietų +/–
Daugiamandatė Vienmandatė
I turas II turas
Balsai %[5] Vietos Balsai %[5] Vietos Balsai %[5] Vietos
Lietuvos socialdemokratų partija 251,610 19,18 15 222,953 17,25 1 181,160 21,88 22 38 Didėjimas 13
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 206,590 15,75 13 215,257 16,66 0 233,515 28,21 20 33 Mažėjimas 12
Darbo partija 271,520 20,69 17 217,914 16,86 1 193,563 23,38 11 29 Didėjimas 19
Partija „Tvarka ir teisingumas“ 100,120 7,63 6 104,997 8,12 0 46,638 5,63 5 11 Mažėjimas 4
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 117,476 8,95 7 95,166 7,36 0 35,814 4,32 3 10 Mažėjimas 1
„Drąsos kelias“ politinė partija 109,448 8,34 7 88,871 6,87 0 44,622 5,39 0 7 Nauja
Lietuvos lenkų rinkimų akcija 79,840 6,08 5 75,686 5,85 0 36,906 4,45 2 7 Didėjimas 4
Išsikėlę patys 50,838 3,93 0 32,173 3,89 3 3 Mažėjimas 1
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 53,141 4,05 0 61,981 4,79 1 11,430 1,38 1 1 Mažėjimas 2
Liberalų ir centro sąjunga 28,263 2,15 0 58,792 4,55 0 11,905 1,43 0 0 Mažėjimas 8
Politinė partija „Sąjunga Taip“ 24,129 1,84 0 33,295 2,57 0 0 Nauja
Socialistinis liaudies frontas 16,515 1,26 0 5,820 0,45 0 0 Nauja
Krikščionių partija 16,494 1,26 0 15,480 1,19 0 0 Nauja
Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ Lietuvos centro partija 12,854 0,98 0 23,100 1,78 0 0 Nauja
Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Tautininkų sąjunga
Tautos vienybės sąjunga
Partija „Jaunoji Lietuva“ 8,632 0,66 0 2,595 0,20 0 0 Pastovu 0
Demokratinė darbo ir vienybės partija 4,383 0,33 0 6,692 0,51 0 0 Nauja
Emigrantų partija 4,015 0,31 0 1,586 0,12 0 0 Nauja
Respublikonų partija 3,661 0,28 0 6,283 0,48 0 0 Nauja
Lietuvos žmonių partija 3,399 0,26 0 4,667 0,36 0 0 Nauja
Negaliojantys biuleteniai 57,924 77,936 47,955
Iš viso 1,370,014 100 70 1,369,909 100 3 875,681 100 66 139 0
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2,588,418 52,93 2,588,418 52,92 2,438,641 35,91
Šaltinis: VRK[6]

Rinkimų pažeidimai ir rezultatų panaikinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje – Zarasų–Visagino Nr. 52 – rinkimų rezultatai dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatams, buvo pripažinti negaliojančiais.[7]

Po rinkimų Seimas bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų ir rezultatų teisėtumo. Teismas nusprendė, jog be Zarasų–Visagino apygardos rinkimuose buvo daug pažeidimų ir Biržų-Kupiškio apygardoje – joje rezultatai anuliuoti. Tokiu būdu šiuose rinkimuose išrinkti 139 Seimo nariai. Pakartotiniai rinkimai dviejose apygardose vyko 2013 m. kovo 3 d.[8]

Pirmumo balsai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia pirmumo balsų surinkę kandidatai:

Partija Vieta Kandidatas Balsai
Lietuvos socialdemokratų partija 1 Algirdas Butkevičius 75,469
Darbo partija 1 Viktor Uspaskich 64,288
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 1 Andrius Kubilius 63,128
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2 Irena Degutienė 61,795
Lietuvos socialdemokratų partija 2 Vilija Blinkevičiūtė 59,547
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 1 Eligijus Masiulis 47,202
Darbo partija 3 Loreta Graužinienė 45,282
„Drąsos kelias“ politinė partija 1 Neringa Venckienė 37,797
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 4 Rasa Juknevičienė 37,033
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 3 Agnė Bilotaitė 35,027

Po rinkimų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos socialdemokratų partija koaliciją formavo su Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Prezidentė nurodė, kad nepriims Darbo partijos kaip koalicijos dalies dėl įtariamo sukčiavimo rinkimuose ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.[9] Kadenciją baigiantis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus pristatė kaip alternatyvią koalicijos partnerę, kurią Algirdas Butkevičius, paskirtasis Ministras Pirmininkas, greitai atmetė.

Po ilgiausio Vyriausybės formavimo laikotarpio nepriklausomos Lietuvos istorijoje, gruodį buvo paskirtas Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas. Vyriausybė susidėjo iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Prezidentė Grybauskaitė patvirtino Vyriausybę, nors iš pradžių ir atmetė visus Darbo partijos pasiūlytus ministrus.[10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Lietuvos vėliava
1920 | 1922 | 1923 | 1926 | 1936 | 1990 | 1992 | 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2015 | 2016 | 2020
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai Lietuvos vėliava
1919 | 1922 | 1926 | 1926 | 1931 | 1938 | 1993 | 1997–1998 | 2002–2003 | 2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvos vėliava
1990 | 1995 | 1997 | 2000 | 2003 | 2007 | 2011 | 2015 | 2015 (pakartotiniai) | 2019 | 2023
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje Europos Sąjungos vėliava
2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Referendumai Lietuvoje Lietuvos vėliava
1991 | 1992 m. gegužė | 1992 m. birželis | 1992 m. spalis | 1994 | 1996 m. spalis | 1996 m. lapkritis | 2003 | 2008 | 2012 | 2014 | 2019 (I) | 2019 (II)