2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
‹ 2008 Lietuva 2016 ›
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
141 vieta
2012 m. spalio 14 d. (2012-10-14) (I turas)
2012 m. spalio 28 d. (2012-10-28) (II turas)
Balsavę rinkėjai 52,93% Didėjimas 4,34 pp (daugiamandatė)
Pirmoji partija Antroji partija Trečioji partija
Algirdas Butkevičius in Oct, 2014.jpg Andrius Kubilius.jpg Viktor Uspaskich July 2019.jpg
Lyderis Algirdas Butkevičius Andrius Kubilius Viktor Uspaskich
Partija LSDP TS–LKD DP
Laimėta vietų 38 33 29
Pokytis Didėjimas 13 Mažėjimas 12 Didėjimas 19
Ketvirtoji partija Penktoji partija Šeštoji partija
2009 m. Respublikos Prezidento rinkimai Paksas (cropped).jpg Min-MasiulisElig.JPG Waldemar Tomaszewski.jpg
Lyderis Rolandas Paksas Eligijus Masiulis Valdemar Tomaševski
Partija PTT LRLS LLRA
Laimėta vietų 11 10 8
Pokytis Mažėjimas 4 Mažėjimas 1 Didėjimas 5

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – šeštieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių pirmasis turas vyko 2012 m. spalio 14 d., antrasis – 2012 m. spalio 28 d.[1] Rinkimų metu 2012–2016 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.

Kartu su šiais rinkimais vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.[2]

Rinkimų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[3] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.[4]

Situacija prieš rinkimus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. rinkimus laimėjo ir 45 vietas gavo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Koaliciją jie formavo su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu (LRLS), Liberalų ir centro sąjunga (LICS) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP). Pastaroji 2010 m. suskilo, dalis jos atstovų įkūrė Krikščionių partiją, likusieji perėjo į LICS.

TS–LKD lyderis Andrius Kubilius buvo paskirtas Vyriausybės vadovu. Kadencijos pradžioje ekonomika patyrė didelį nuosmukį, teko imtis plačių taupymo priemonių, įskaitant išlaidų mažinimą ir didesnius mokesčius. Nepaisant priemonių nepopuliarumo ir dėl to kilusių visuomenės protestų, Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas tapo pirmąja Vyriausybe Lietuvos istorijoje, kuri išdirbo visą parlamento kadenciją.[5]

Rinkimuose dalyvaujančios partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2012 m. kovo 1 d. įstatymų reikalavimus atitinkančius savo narių sąrašus pateikė šios partijos:

Partija Lyderis
1 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis LRLS Eligijus Masiulis
2 Respublikonų partija RP Valdemaras Valkiūnas
3 Darbo partija DP Viktor Uspaskich
4 Demokratinė darbo ir vienybės partija DDVP Kristina Brazauskienė
5 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai TS–LKD Gabrielius Landsbergis
6 „Drąsos kelias“ politinė partija DKPP Neringa Venckienė
7 Lietuvos lenkų rinkimų akcija LLRA Valdemar Tomaševski
8 Lietuvos socialdemokratų partija LSDP Algirdas Butkevičius
9 Partija „Tvarka ir teisingumas“ PTT Rolandas Paksas (Valentinas Mazuronis)
10 Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ NSULL (Birutė Valionytė)
Lietuvos centro partija
Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Tautininkų sąjunga
Tautos vienybės sąjunga
11 Krikščionių partija KP Gediminas Vagnorius
12 Lietuvos žmonių partija LŽP Joana Šimanauskienė (Vladimiras Romanov)
13 Socialistinis liaudies frontas SLF Algirdas Paleckis
14 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LVŽS Ramūnas Karbauskis
15 Partija „Jaunoji Lietuva“ PJL Stanislovas Buškevičius
16 Liberalų ir centro sąjunga LICS Algis Čaplikas
17 Emigrantų partija EP Juozas Murauskas
18 Politinė partija „Sąjunga Taip TAIP Artūras Zuokas
Vienmandatėse
Kovotojų už Lietuvą sąjunga KLS Vytautas Šustauskas
Lietuvos pensininkų partija LPP Vytautas Jurgis Kadžys
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ LS Darius Kuolys
Politinė partija „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“ LŽS Albinas Morkūnas
Tautinė partija „Lietuvos kelias“ LK Lilijana Astra
Žemaičių partija ŽP Egidijus Skarbalius

Rinkėjų aktyvumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkėjų aktyvumas I-ame ture[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išankstinis balsavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tos ir ankstesnių dienų suminiai duomenys[6]

Spalio 10 d. Spalio 11 d. Spalio 12 d. Spalio 13 d.
1,03 % 2,45 % 4,33 % 5,51 %

Rinkimų dieną[7][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

10 val. 14 val. 19 val. Iš viso
5,35 % 25,85 % 44,62 % 52,93 %

Rinkėjų aktyvumas II-ame ture[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išankstinis balsavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tos ir ankstesnių dienų suminiai duomenys[8]

Spalio 24 d. Spalio 25 d. Spalio 26 d. Spalio 27 d.
0,92 % 1,95 % 3,51 % 4,65 %

Rinkimų dieną[9][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

10 val. 14 val. 19 val. Iš viso
5,31 % 18,89 % 30,02 % 35,86 %

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partija Apygarda Iš viso vietų +/–
Daugiamandatė Vienmandatė
I turas II turas
Balsai % Vietos Vietos Vietos
Darbo partija DP 271,520 19,82 17 1 11 29 Didėjimas 19
Lietuvos socialdemokratų partija LSDP 251,610 18,37 15 1 21 37 Didėjimas 12
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai TS–LKD 206,590 15,08 13 0 20 33 Mažėjimas 12
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis LRLS 117,476 8,57 7 0 3 10 Mažėjimas 1
„Drąsos kelias“ politinė partija DKPP 109,448 7,99 7 0 0 7 Nauja
Partija „Tvarka ir teisingumas“ PTT 100,120 7,31 6 0 5 11 Mažėjimas 4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija LLRA 79,840 5,83 5 0 2 7 Didėjimas 4
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LVŽS 53,141 3,88 0 1 1 1 Mažėjimas 2
Liberalų ir centro sąjunga LICS 28,263 2,06 0 0 0 0 Mažėjimas 8
Politinė partija „Sąjunga Taip“ TAIP 24,129 1,76 0 0 0 0 Nauja
Socialistinis liaudies frontas SLF 16,515 1,21 0 0 0 0 Nauja
Krikščionių partija KP 16,494 1,20 0 0 0 0 Nauja
Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ NSULL 12,854 0,94 0 0 0 0 Nauja
Partija „Jaunoji Lietuva“ PJL 8,632 0,63 0 0 0 0 Pastovu 0
Demokratinė darbo ir vienybės partija DDVP 4,383 0,32 0 0 0 0 Nauja
Emigrantų partija EP 4,015 0,29 0 0 0 0 Nauja
Respublikonų partija RP 3,661 0,27 0 0 0 0 Nauja
Lietuvos žmonių partija LŽP 3,399 0,25 0 0 0 0 Pastovu 0
Nepriklausomi 0 3 3 Mažėjimas 1
Negaliojantys biuleteniai 57,924 4,23
Iš viso 1,370,014 100 70 3 66 138 0
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2,588,418 52,93
Šaltinis: VRK[10]

Rinkimų pažeidimai ir rezultatų panaikinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje – Zarasų–Visagino Nr. 52 – rinkimų rezultatai dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatams, buvo pripažinti negaliojančiais.[11]

Po rinkimų Seimas bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų ir rezultatų teisėtumo. Teismas nusprendė, jog be Zarasų–Visagino apygardos rinkimuose buvo daug pažeidimų ir Biržų-Kupiškio apygardoje – joje rezultatai anuliuoti. Tokiu būdu šiuose rinkimuose išrinkti 139 Seimo nariai. Pakartotiniai rinkimai dviejose apygardose vyko 2013 m. kovo 3 d.[12]

Po rinkimų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Socialdemokratai koaliciją lipdė su Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“. Prezidentė nurodė, kad nepriims Darbo partijos kaip Vyriausybės dalies dėl įtariamo sukčiavimo rinkimuose ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.[13] Kadenciją baigiantis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Tėvynės sąjungą pristatė kaip alternatyvią koalicijos partnerę, kurią Butkevičius greitai atmetė.

Po ilgiausio Vyriausybės formavimo laikotarpio nepriklausomos Lietuvos istorijoje, gruodį buvo paskirtas Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas. Vyriausybė susidėjo iš Socialdemokratų, Darbo partijos, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Prezidentė Grybauskaitė patvirtino Vyriausybę iš pradžių atmetusi visus Darbo partijos pasiūlytus ministrus.[14]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Lietuvos vėliava
1920 | 1922 | 1923 | 1926 | 1936 | 1990 | 1992 | 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2015 | 2016 | 2020
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai Lietuvos vėliava
1919 | 1922 | 1926 | 1926 | 1931 | 1938 | 1993 | 1997–1998 | 2002–2003 | 2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvos vėliava
1990 | 1995 | 1997 | 2000 | 2003 | 2007 | 2011 | 2015 | 2015 (pakartotiniai) | 2019 | 2023
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje Europos Sąjungos vėliava
2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Referendumai Lietuvoje Lietuvos vėliava
1991 | 1992 m. gegužė | 1992 m. birželis | 1992 m. spalis | 1994 | 1996 m. spalis | 1996 m. lapkritis | 2003 | 2008 | 2012 | 2014 | 2019 (I) | 2019 (II)