Lietuvos ir Vokietijos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Vokietijos santykiai
Flag of Germany.svg
Germany Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Vokietija (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Vokietijos pusės: 1918 m. kovo 23 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 28 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Vokietija: 2,3 mlrd. eur.
 • Vokietija → Lietuva: 3,7 mlrd. eur.
 • Lietuva → Vokietija: nėra duomenų
 • Vokietija → Lietuva (2020): 47 000[1]

Lietuvos ir Vokietijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos. Oficialūs tarptautiniai santykiai užmegzti neilgai trukus po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Vokietijai tapus pirmąja valstybe, Lietuvą pripažinus dar 1918 m. kovo 23 d. Tuo tarpu pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir vokiečių genčių siekia bent XI a., kai į dabartinės Lietuvos teritoriją ėmė vykti vokiečių misionieriai.

Visą dabartinės Lietuvos valstybės ar pirmtakės LDK egzistavimo laikotarpį, išskyrus metus po 1945 m., Lietuva ribojosi su Vokietija ar jos pirmtakėmis: Kryžiuočių ordinu, Prūsija, Veimaro Respublika, Trečiuoju Reichu.

Nuo pat prūsų žemių nukariavimo XIII a. iki 1919 m. Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijai, vienai iš Vokietijos žemių.

Dar kartą Vokietija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. atnaujinti diplomatiniai santykiai.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Berlyne (dabartinis ambasadorius – Ramūnas Misiulis), o Vilniuje yra įsikūrusi Vokietijos ambasada (dabartinins ambasadorius – Matthias Peter Sonn). Klaipėdoje įkurtas Vokietijos konsulatas.

Nors iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje, daugiausia Klaipėdos krašte, gyveno apie 100 000 vokiečių, 2011 m. Lietuvos vokiečių skaičius tebuvo 2418.[2]. 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 926 Vokietijos pilietybę turintys asmenys.[3]

Abi šalys yra ES, NATO, OECD ir kitų organizacijų narės.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai XI a. ir kovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjama, kad prekybiniai mainai tarp lietuvių ir kitų dabartinėse Lietuvos žemėse gyvenusių baltų genčių ir vokiečių protėvių germanų genčių siekia pirmuosius amžius po Kristaus. 1009 m. Lietuvos teritorijoje buvo nužudytas vokiečių misionierius Brunonas, dėl ko pirmąkart buvo paminėtas Lietuvos vardas. XII a. kryžiaus žygius į Baltijos regioną rengė vokiečių kariniai vienuolių riterių ordinai. Vien 1345–70 m. laikotarpiu surengta ape 100 niokojamų žygių Lietuvos teritorijoje.[4] Kovos tęsėsi iki pat taikos sutarties su vokiečių (kryžiuočių) ordinu pasirašymu XV a.

Kontaktai XV–XVIII a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XV a. vid. Vokietijos valdančiąsias dinastijas ir Jogailaičius siejo vedybiniai ryšiai. XVII a. pab. Abiejų Tautų Respublika asmenine unija buvo susijungusi su Saksonija.

XVIII a. pab. Prūsijos karalystė buvo viena ATR padalijimų iniciatorių.

Kontaktai 1915–1933 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prasidėjus I Pasauliniam karui Vokietijos imperija užėmė Lietuvos žemes, tuomet priklausiusias Rusijos imperijai. 1917 m. siekiant paskelbti nepriklausomybę, Lietuvos Taryboje buvo iniciatyva skelbti Lietuvą ūkiškai ir kariškai glaudžiai susietą su Vokietija. Idėjai žlugus, jau po nepriklausomybės paskelbimo, liepos mėnesį, Lietuvos Taryba, siekdama išvengti Lietuvos aneksijos, paskelbė Lietuvą monarchija ir pakvietė karaliumi Mindaugu II tapti Viurtembergo hercogą Vilhelmą Karlą fon Urachą. Šis sprendimas atšauktas Vokietijai pralaimint karą tų pačių metų lapkričio mėnesį.

1918–1933 m. Vokietija buvo pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. 1923 m. Lietuvos eksportas į Vokietiją sudarė 43,3 % (tuo tarpu 1925 m. – net 50,74 %) viso eksporto, importas iš Vokietijos – 80,9 % viso Lietuvos importo. Pagal 1923 m. pasirašytą prekybos sutartį kitos susitariančios šalies piliečiams pradėtas taikyti didžiausio palankumo principas laivininkystės, pramonės ir prekybos srityse.[5]

Lietuvos santykiai su Nacių Vokietija valstybingumo laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ir Vokietijos santykiai smarkiai pašlijo Vokietijos vadovu tapus Hitleriui. Po Noimano-Zaso bylos, per kurią nuteisti pronacistiniai veikėjai Klaipėdos krašte, Nacių Vokietijos iniciatyva beveik visiškai buvo įšaldyta prekyba. 1939 m. kovo 20 d. Trečiasis Reichas ultimatumu pareikalavo, kad Lietuva atiduotų Klaipėdos kraštą. Lietuvos Vyriausybė buvo priversta kovo 22 d. pasirašyti Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutartį. Po Klaipėdos aneksijos 19391940 m. laikotarpiu veikė generalinis konsulatas, kuriame darbavosi konsulas Antanas Kalvaitis.

Lietuvos santykiai su Nacių Vokietija po sovietinės okupacijos ir Nacių okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi Lietuvos priskyrimas TSRS įtakos sferai buvo sudėtinė Molotovo-Ribentropo pakto dalis, Vokietija pripažino Lietuvos inkorporaciją į TSRS teisėta, 1940 m. rugpjūčio 14 d. reikalavimu uždarė Lietuvos pasiuntinybę Kaune. Vis dėlto tuomečiam pasiuntiniui K. Škirpai buvo palikta diplomatinio korpuso nario kortelė ir diplomatinis pasas. Dar pirmosios sovietinės okupacijos metais dalis lietuvių, dažnai trumpam laikui, pasitraukė į Nacių Vokietiją.

1941 m. birželį Lietuvą okupavo Nacių Vokietija. Pradžioje Lietuvą valdė karinė, nuo liepos mėnesio – civilinė administracija. Okupacijos laikotarpiu valdžia ėmėsi germanizacijos politikos, prieš žydus ir romus vykdė genocidą.

Santykiai atkūrus nepriklausomybę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus nepriklausomybę būta ne vieno aukščiausio lygio vizitų tarp šalių. Vokietijoje yra lankęsi prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Lietuvoje – kanclerė Angela Merkel, keturi skirtingi Vokietijos prezidentai.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė (pirmininkas – Kęstutis Masiulis).

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyksta aktyvūs mokslo ir technologiniai mainai tarp abiejų šalių aukštojo mokslo institucijų bei tyrimo institutų.

Lietuvoje tarpukariu veikė keletas vokiečių mokyklų. Vokietijoje veikia lietuviška Vasario 16-osios gimnazija. Tuo tarpu Lietuvoje vokiečių kalba yra trečia populiariausia užsienio kalba po anglų ir rusų.[6] Yra bendro lavinimo mokyklų, kuriose sustiprintai mokoma vokiečių kalbos. Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija ugdymo programas vykdo ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalbomis.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Vokietijos siekė 6,01 mlrd. eurų, o Vokietija buvo antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Vokietijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 2,3 mlrd. eurų; Vokietija yra trečia pagal dydį eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 3,7 mlrd. eurų; Vokietija yra antra pagal dydį importo partnerė. Daugiausiai importuojama antžeminių transporto priemonių, mašinų ir mechaninių įrengimų, elektros mašinų ir įrenginių, plastikų, farmacijos produktų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Vokietija yra 4-a (investicijos siekia 1,4 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Vokietijoje 2020 m. buvo 63,5 mln. eurų (10-a vieta pagal apimtį).[1]

Pasiuntinių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po nepriklausomybės atkūrimo Vokietijai atstovavo šie diplomatai:

Vokietijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai vokiečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

148 Vokietijos piliečiai apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais:[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Vokietija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-01-06. 
  2. [1]
  3. Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
  4. [2]
  5. [3]
  6. [4]
  7. [5] (Ambasados Vokietijoje inf.)
  8. Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]

Taip pat žiūrėkite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]