Lietuvos ir Vokietijos santykiai
 |
Lietuvos ir Vokietijos santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Vokietija (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Vokietijos pusės: 1918 m. kovo 23 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 28 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Vokietija: 2,3 mlrd. eur. | ||
| • Vokietija → Lietuva: 3,7 mlrd. eur. | ||
| • Lietuva → Vokietija: nėra duomenų | ||
| • Vokietija → Lietuva (2020): 47 000[1] | ||
Lietuvos ir Vokietijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos. Oficialūs tarptautiniai santykiai užmegzti neilgai trukus po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Vokietijai tapus pirmąja valstybe, Lietuvą pripažinus dar 1918 m. kovo 23 d. Tuo tarpu pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir vokiečių genčių siekia bent XI a., kai į dabartinės Lietuvos teritoriją ėmė vykti vokiečių misionieriai.
Visą dabartinės Lietuvos valstybės ar pirmtakės LDK egzistavimo laikotarpį, išskyrus metus po 1945 m., Lietuva ribojosi su Vokietija ar jos pirmtakėmis: Kryžiuočių ordino valstybe, Prūsijos kunigaikštyste, Prūsijos karalyste, Vokietijos imperija, Veimaro Respublika, Trečiuoju Reichu.
Nuo pat prūsų žemių nukariavimo XIII a. iki 1919 m. Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijai, vienai iš Vokietijos žemių.
Dar kartą Vokietija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. atnaujinti diplomatiniai santykiai.
Lietuva turi ambasadą Berlyne (ambasadorius – Ramūnas Misiulis[2]). Vilniuje yra Vokietijos ambasada (ambasadorius – Kornelijus Cimermanas). Klaipėdoje įkurtas Vokietijos konsulatas.
Nors iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje, daugiausia Klaipėdos krašte, gyveno apie 100 000 vokiečių, 2011 m. Lietuvos vokiečių skaičius tebuvo 2418.[3]. 2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1074 Vokietijos pilietybę turintys asmenys.[4] Lietuvių bendruomenė Vokietijoje daug gausesnė - 2020 m. gyveno 58 730 Lietuvos piliečių.[4]
Abi šalys yra ES, NATO, OECD ir kitų organizacijų narės.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai XI a. ir kovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spėjama, kad prekybiniai mainai tarp lietuvių ir kitų dabartinėse Lietuvos žemėse gyvenusių baltų genčių ir vokiečių protėvių germanų genčių siekia pirmuosius amžius po Kristaus. 1009 m. Lietuvos teritorijoje buvo nužudytas vokiečių misionierius Brunonas, dėl ko pirmąkart buvo paminėtas Lietuvos vardas. XII a. kryžiaus žygius į Baltijos regioną rengė vokiečių kariniai vienuolių riterių ordinai. Vien 1345–70 m. laikotarpiu surengta ape 100 niokojamų žygių Lietuvos teritorijoje.[5] Kovos tęsėsi iki pat taikos sutarties su vokiečių (kryžiuočių) ordinu pasirašymu XV a.
Kontaktai XV–XVIII a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XV a. vid. Vokietijos valdančiąsias dinastijas ir Jogailaičius siejo vedybiniai ryšiai. XVII a. pab. Abiejų Tautų Respublika asmenine unija buvo susijungusi su Saksonija.
XVIII a. pab. Prūsijos karalystė buvo viena ATR padalijimų iniciatorių.
Kontaktai 1915–1933 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prasidėjus I Pasauliniam karui Vokietijos imperija užėmė Lietuvos žemes, tuomet priklausiusias Rusijos imperijai. 1917 m. siekiant paskelbti nepriklausomybę, Lietuvos Taryboje buvo iniciatyva skelbti Lietuvą ūkiškai ir kariškai glaudžiai susietą su Vokietija. Idėjai žlugus, jau po nepriklausomybės paskelbimo, liepos mėnesį, Lietuvos Taryba, siekdama išvengti Lietuvos aneksijos, paskelbė Lietuvą monarchija ir pakvietė karaliumi Mindaugu II tapti Viurtembergo hercogą Vilhelmą Karlą fon Urachą. Šis sprendimas atšauktas Vokietijai pralaimint karą tų pačių metų lapkričio mėnesį.
1918–1933 m. Vokietija buvo pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. 1923 m. Lietuvos eksportas į Vokietiją sudarė 43,3 % (tuo tarpu 1925 m. – net 50,74 %) viso eksporto, importas iš Vokietijos – 80,9 % viso Lietuvos importo. Pagal 1923 m. pasirašytą prekybos sutartį kitos susitariančios šalies piliečiams pradėtas taikyti didžiausio palankumo principas laivininkystės, pramonės ir prekybos srityse.[5]
Lietuvos santykiai su nacistine Vokietija valstybingumo laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos ir Vokietijos santykiai smarkiai pašlijo Vokietijos vadovu tapus Hitleriui. Po Noimano-Zaso bylos, per kurią nuteisti pronacistiniai veikėjai Klaipėdos krašte, nacių Vokietijos iniciatyva buvo beveik visiškai įšaldyta prekyba. 1939 m. kovo 20 d. Trečiasis Reichas ultimatumu pareikalavo, kad Lietuva atiduotų Klaipėdos kraštą. Lietuvos Vyriausybė buvo priversta kovo 22 d. pasirašyti Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutartį. Po Klaipėdos aneksijos 1939–1940 m. laikotarpiu veikė generalinis konsulatas, kuriame darbavosi konsulas Antanas Kalvaitis.
Lietuvos santykiai su nacistine Vokietija po sovietinės okupacijos ir nacistinės okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadangi Lietuvos priskyrimas TSRS įtakos sferai buvo sudėtinė Molotovo-Ribentropo pakto dalis, Vokietija pripažino Lietuvos inkorporaciją į TSRS teisėta, 1940 m. rugpjūčio 14 d. reikalavimu uždarė Lietuvos pasiuntinybę Kaune. Vis dėlto tuomečiam pasiuntiniui K. Škirpai buvo palikta diplomatinio korpuso nario kortelė ir diplomatinis pasas. Dar pirmosios sovietinės okupacijos metais dalis lietuvių, dažnai trumpam laikui, pasitraukė į Vokietiją.
1941 m. birželį Lietuvą okupavo Trečiasis reichas. Pradžioje Lietuvą valdė karinė, nuo liepos mėnesio – civilinė administracija. Okupacijos laikotarpiu valdžia ėmėsi germanizacijos politikos, prieš žydus ir romus vykdė genocidą.
Santykiai atkūrus nepriklausomybę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atkūrus nepriklausomybę būta ne vieno aukščiausio lygio vizitų tarp šalių. Vokietijoje yra lankęsi prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Lietuvoje – kanclerė Angela Merkel, keturi skirtingi Vokietijos prezidentai.
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė (pirmininkas – Kęstutis Masiulis).
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyksta aktyvūs mokslo ir technologiniai mainai tarp abiejų šalių aukštojo mokslo institucijų bei tyrimo institutų.
Lietuvoje tarpukariu veikė keletas vokiečių mokyklų. Vokietijoje veikia lietuviška Vasario 16-osios gimnazija. Tuo tarpu Lietuvoje vokiečių kalba yra trečia populiariausia užsienio kalba po anglų ir rusų.[6] Yra bendro lavinimo mokyklų, kuriose sustiprintai mokoma vokiečių kalbos. Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija ugdymo programas vykdo ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalbomis.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Vokietijos siekė 6,01 mlrd. eurų, o Vokietija buvo antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Vokietijos į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 2,3 mlrd. eurų; Vokietija yra trečia pagal dydį eksporto partnerė.
- Importas sudaro 3,7 mlrd. eurų; Vokietija yra antra pagal dydį importo partnerė. Daugiausiai importuojama antžeminių transporto priemonių, mašinų ir mechaninių įrengimų, elektros mašinų ir įrenginių, plastikų, farmacijos produktų.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Vokietija yra 4-a (investicijos siekia 1,4 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Vokietijoje 2020 m. buvo 63,5 mln. eurų (10-a vieta pagal apimtį).[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[7] | 2020[8] | 2021[9] | 2022[4] |
|---|---|---|---|---|
| Vokietijos piliečių skaičius Lietuvoje | 708 | 972 | 926 | 1074 |
| Metai | 2015[7] | 2020[4] |
|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Vokietijoje | 39 001 | 58 730 |
Pasiuntinių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1918–1919 m. – Jurgis Šaulys, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1919–1920 m. – Juozas Purickis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1920–1922 m. – Viktoras Gailius, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1922–1931 m. – Vaclovas Sidzikauskas, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1931–1938 m. – Jurgis Šaulys, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1938–1944 m. – Kazys Škirpa, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
- 1991–1993 m. – Vaidotas Antanaitis
- 1993–1999 m. – Zenonas Namavičius
- 2000–2004 m. – Vaidievutis Geralavičius
- 2004–2009 m. – Evaldas Ignatavičius
- 2009–2012 m. – Mindaugas Butkus
- 2012–2017 m. – Deividas Matulionis
- nuo 2017 m. liepos 11 d. – Darius Semaška.[10]
Ambasadoriai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1920–1922 m. Fritz Schönberg
- 1922–1924 m. Franz Olshausen
- 1924–1926 m. Erich Schroetter
- 1926–1933 m. Hans Ludwig Moraht
- 1933–1941 m. Erich Zechlin (nuo 1940 m. – [Kaunas|Kaune]])
Atkūrūs Nepriklausomybę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1991–1992 m. Gotfrydas Albrechtas
- 1992–1996 m. Rainhartas Krausas
- 1996–1998 m. Ulrichas Rozengardenas
- 1998–2002 m. Detlofas fon Bergas
- 2002–2005 m. Aleksandras fon Romas
- 2005–2008 m. Folkeris Hainsbergas[11]
- 2008–2011 m. Hanspyteris Anenas[12]
- 2011–2014 m. Matas Miulmenštėdas[13]
- 2014–2017 m. Juta Šmic[14]
- 2017–2019 m. Anželika Fyc
- 2019-2023 m. Matas Petras Zonas[15]
- Nuo 2023 m. Kornelijus Cimermanas[16]
Vokietijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai vokiečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
148 Vokietijos piliečiai apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais:[17]
- Dietmar Adolf Albrecht (2008 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Ursula Hedwig Amsler (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Paulis Apinis (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Ričardas Baliulis (2006 m. birželio 7 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Valteris Kristupas Banaitis (1996 m. liepos 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Dietmar Barsig (1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Vincas Bartusevičius (1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Anna Irene Bartusevičius (2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Gustav Bergemann (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Joachim Bitterlich (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Kurt Hubert Bodewig (2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Wolf-Ruthart Born (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Katrin Bornmuller (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Horst-Heinrich Reinhard Brauss (2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Irene Edith Brewing (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Elmar Brok (2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- John Vytautas Bylaitis (2010 m. birželio 23 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Gerhard Josef Carl (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Stasys Čirpus (1995 m. vasario 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Eckard Cuntz (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Hans-Lothar Domröse (2006 m. vasario 12 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Sven Erik Ekdahl (1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Petra Erler (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Gernot Erler (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Kurt Ernst (1994 m. liepos 1 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Heinz Erich Ewert (1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Johannes Alexander Josef Freiherr von Falkenhausen (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Eitanas Finkelšteinas (1999 m. sausio 31 d., Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius ir 2000 m. birželio 30 d., Lietuvos nepriklausomybės medalis)
- Hansas Friedrichas Fischeris (1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Horst Fleischer (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Giunter Frank (1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Justus Frantzas (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis ir 1994 m. liepos 1 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Alfredas Franckaitis ]] (1998 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Christian Freiherr von Mauchenheim Genannt Bechtolsheim (2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Wolfgang Hermann Freiherr von Stetten (2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
- Michael Gahler (2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Joachim Gauck (2013 m. liepos 2 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
- Burghard Geller (2003 m. vasario 3 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Hans Dietrich Genscher (1998 m. rugsėjo 1 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- David Geringas (1999 m. birželio 17 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Gregor Martin Godde (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Jurgen Gramke (2000 m. lapkričio 22 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Leonas Gudelis (1994 m. liepos 1 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Aldona Maria Gustas Holmsten (2006 m. sausio 10 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Hans Michael Hager (2015 m. vasario 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Klaus Hänsch (2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Christel Happach-Kasan (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Rebecca Harms (2019 m. vasario 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Jorgenas Heckas (1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Michaelis Heidbrederis (1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Gustav Arthur Hermann (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Hubert Herold (2009 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Konrad Herrmann (2010 m. birželio 23 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Rolf-Dieter Hellmut Heuer (2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Achim Hildebrandt (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Gerd Höfer (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Heinrich Gerhard Hollekamp (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Hartmut Holzapfel (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Margaretė Holzman (1999 m. rugsėjo 19 d., Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius)
- Robert Willy Heinrich Huber (2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Christoph Andreas Huber (2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Wolfgang Richard Valentin Janik (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Thomas Jansenas (1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Jörg Fritz Kallenbach (2004 m. vasario 6 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Walter Kittel (2004 m. balandžio 21 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Erik Knorre (1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Friedrich Koehler (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Horst Köhler (2005 m. spalio 19 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
- Eva Luise Köhler (2005 m. spalio 19 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Gustav Koiky (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Regina Koiky (1998 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Frank Kopatschek (1996 m. vasario 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Reinhartas Krausas (1996 m. gegužės 29 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- Gidon Kremer (2000 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Josef Krings (1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Michael Krüger (2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Josef Michael Kuberek (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Harald Kujat (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Andreas Künne (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Dietrich von Kyaw (2004 m. balandžio 21 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Hermann Rolf Lambertz (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Karl Alfred Lamers (2011 m. birželio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
- Gerhard Heinrich Lange (2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Karl Heinz Lather (2012 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Horst Laubner (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Gerold Lehnguth (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Ursula-Gertrud von der Leyen (2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
- Dieter Lieser (2001 m. lapkričio 22 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Gerhard Luttmer (2015 m. vasario 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- David James McAllister (2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Markus Meckel (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Jorgas Mettkė (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Joachimas Moritzas (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Petru Munteanu (2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Achim Naumann (2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Tomasz Niewodniczanski (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Gunther Hermann Oettinger (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
- Hans Jürgen Papier (2003 m. rugpjūčio 20 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Giedrė Paplonskytė-Bartelt (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Lilija Paulauskaitė-Karn (1998 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Ulrich Erich Pflieger (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Friedbert Pflüger (2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Hans Gert Hermann Pottering (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Egon Josef Ramms (2012 m. birželio 14 d., Ordinao „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Jochen D. Range (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Ute Maria Ritter (2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Johann-Friedrich Ritter (2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Karl Rothenberger (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Norbert Alois Rottgen (2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Dagmar Rucys (1999 m. sausio 31 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Gerd Ruge (2002 m. sausio 16 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Genovaitė Sabaliauskaitė-Grodberg (2001 m. sausio 24 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Daniela Schadt (2013 m. liepos 2 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Christoph Schafer (2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Christiane Schiller (2020 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Christian Schmidt (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Johannes Alfred Gottfried Schneider (2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Eva-Maria Schoofs-Kentner (2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Christine Schroeder (2004 m. birželio 25 d., Vytauto Didžiojo ordino medalis)
- Gerhard Christian Schuler (2012 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Manfred Werner Schwaak (2004 m. vasario 6 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Stasys Šereika (1992 m. rugsėjo 22 d., Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius)
- Savikas Shusteris (1992 m. balandžio 7 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Claudia Sinnig Lucas (2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Antanas Šiugždinis (2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Andrius Šmitas (1999 m. sausio 31 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Wolfgangas von Stettenas (1996 m. vasario 15 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Lydia Franziska Stöckle (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Michaelis Stoesingeris (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Eckart D. Stratenschulte (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Joachim Tauber (2008 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Thede Karl August Tedsen (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Gunter Fritz Gerhardt Toepfer (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Bettina Twrsnick (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Alina Veigel-Plechavižiūtė (1992 m. vasario 12 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Thomas Veigelis (1992 m. vasario 12 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Günter Verheugen (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- Gunnar Wiegand (2014 m. birželio 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Jorg Kurt Willy Vollmer (2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Maria Wasna (2004 m. vasario 6 d., Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius)
- Gert Weisskirchen (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Simin Jasmin Wieghard-Zeltinis (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Volker Wieker (2018 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Dieter Wild (1996 m. vasario 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Walter August Willmes (2003 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Peter Witt (2001 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Klaus Wittmann (2007 m. lapkričio 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Andreas Zilles (1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Vokietija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-01-06.[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://de.mfa.lt/de/lt/atstovybe/apie-ambasada/ambasadorius
- ↑ Susipažinkime: Lietuvos vokiečiai. Kur ir kodėl jie dingo. (15min.lt)
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 5,0 5,1 Vokietijos santykiai su Lietuva (VLE)
- ↑ Rusų kalba Lietuvoje vis dar tarp paklausiausių (LRT.lt)
- ↑ 7,0 7,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ [1] (Ambasados Vokietijoje inf.)
- ↑ https://pazinkvalstybe.lt/lietuvos-respublikos-prezidentas-valdas-adamkus-prieme-vokietijos-federacines-respublikos-ambasadoriaus-folkerio-hainsbergo-volker-heinsberg-skiriamuosius-rastus
- ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naujas-vokietijos-ambasadorius-pradejo-darba-56-1339
- ↑ https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4463&p_d=132071&p_k=1
- ↑ https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/darba-lietuvoje-pradeda-nauja-vokietijos-ambasadore-647902
- ↑ https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/vokieciu-ambasadorius-brigada-lietuvoje-darbo-o-ne-viesu-kalbu-rezultatas-1130732
- ↑ Darbą pradeda nauji Estijos, Švedijos, Vokietijos ambasadoriai (diena.lt) (Nuoroda tikrinta 2023-08-28)
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]
