Lietuvos ir Pakistano santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Pakistano santykiai
Flag of Pakistan.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Pakistano pusės: 1991 m. rugsėjo 8 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1994 m. gegužės 31 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Pakistanas: 12,07 mln. eur.
 • Pakistanas → Lietuva: 18,47 mln. eur.

Lietuvos ir Pakistano santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Pakistano.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 8 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1994 m. gegužės 31 d.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 200 Pakistano piliečių.[2]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Ankaroje (Turkijoje), Pakistanui – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje (Lenkijoje). Sausių kaime (Trakų raj.) veikia Pakistano generalinis garbės konsulatas, o Islamabade – Lietuvos garbės konsulatas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontaktai iki 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų Pakistaną tyrinėjusių iš Lietuvos kilusių asmenų Bronislovas Grombčevskis.

XIX a. antrojoje pusėje mokslinę ekspediciją į Karakoneko pietiniame slėnyje esantį Kandžiuto emiratą (dabartinis Pakistanas) suorganizavo iš Lietuvos kilęs karininkas ir etnografas Bronislovas Grombčevskis. Ekspedicija truko 4,5 mėnesio.

1934 m. ekspedicijoje į Baltistaną dalyvavo lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška.

SSRS okupacijos metais Pakistanas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,[3] netiesiogiai ir neoficialiai reiškė pritarimą Baltijos valstybių, įskaitant Lietuvos, aneksijos nepripažinimui, laikydamasi tyliosios nepripažinimo politikos.[4]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakistanas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 8 d., o diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1994 m. gegužės 31 d. 1999 m. rugsėjo 27 d. pasirašytas, o 2003 m. ratifikuotas susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo.[5] Pirmąjį diplomatinių santykių dešimtmetį Islamabade įsteigtas Lietuvos generalinis konsulatas.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų vizitas Pakistane ir pirmosios politinės konsultacijos įvyko 2004 m. kovo 10-11 dienomis, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Evaldo Ignatavičiaus delegacijai apsilankant Islamabade. Delegacija susitiko su Pakistano Mokslo ir technologijų, Prekybos, Kultūros, sporto ir turizmo bei Užsienio reikalų ministerijų sekretoriais, Investicijų tarybos prezidentu, regioninių pramonės, amatų ir prekybos rūmų atstovais, Pakistano parlamento nariais, įvairių šalies dienraščių žurnalistais, taip pat aptarė galimo ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo sritis.[6]

2005 m. birželį dvišalės Lietuvos ir Pakistano užsienio reikalų ministerijų konsultacijos surengtos Vilniuje. Pakistano delegacijai vadovavo Pakistano užsienio reikalų ministerijos sekretorius Europos reikalams Ataras Mahmudas, o Lietuvos delegacijai – ministerijos sekretorius Dalius Čekuolis.[7]

Dar kartą dvišalės konsultacijos vyko 2012 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, likus metams iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai. Dvišalių politinių konsultacijų metu diskutuota, kaip stiprinti politinį, ekonominį, kultūros ir mokslo bendradarbiavimą, aptartos bendrų projektų įgyvendinimo perspektyvos, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. Delegacijoms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė ir Pakistano užsienio reikalų ministerijos direktorė Europos reikalams Aješa Rijaz.[8] Politinės konsultacijos taipogi rengtos 2014 m. Islamabade (Lietuvos delegacijai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė, Pakistano delegacijai – Pakistano užsienio reikalų ministerijos sekretorius Europai Zaheeras A. Janjua.)[9], 2017 m. Vilniuje (Lietuvos delegacijai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Eduardas Borisovas, Pakistano delegacijai – Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Europos reikalams Nadymas Rijazas)[10] ir 2018 m. spalio 22-24 d. Islamabade. 2018 metų politinių konsultacijų metu Lietuvos atstovai, vadovaujami Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos departamento direktoriaus ambasadoriaus Eduardo Borisovo, aptarė verslo galimybes Pakistano prekybos ministerijoje, Lahoro pramonės ir prekybos rūmuose ir Pandžabo vyriausybės Žemės ūkio departamente.[11]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra nemažai Lietuvos universitetuose studijuojančių studentų iš Pakistano. 2011 m. jų buvo 14 ir nuo to laiko skaičius kasmet (išskyrus Covid-19 pandeminį laikotarpį) augo.[12] Pakistaniečiai yra viena iš gausiausių nuolatinių studijų studentų iš trečiųjų šalių grupių.[13]

Yra nemažai į Pakistano kalnus kopusių lietuvių alpinistų. Pirmąją lietuvių ekspediciją pavadinimu „Baltistanas 2004“ į Karakorumo, Himalajų ir Hindukušo kalnynų rajonus Pakistane surengė garsus lietuvių alpinistas Vladas Vitkauskas. 2013 m. per teroristinį išpuolį Pakistano Himalajų rajone buvo nužudytas lietuvių alpinistas Ernestas Markšaitis. Į tai reaguodamas Pakistano prezidentas Asifas Ali Zardaris per Lietuvos ambasadorių Pakistanui Kęstutį Kudzmaną išreiškė apgailestavimą, perdavė užuojautą žuvusio alpinisto šeimai bei artimiesiems ir Lietuvos žmonėms ir pažadėjo pagalbą pergabenant palaikus ir užtikrinant saugų grįžimą ataką išgyvenusiam Lietuvos alpinistui.[14]

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija vykdė vystomojo bendradarbiavimo projektą „Afganistano Islamo Respublikos, Tadžikistano Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos veterinarinės sistemos stiprinimas: valstybinė veterinarinė sanitarinė kontrolė provincijos (regioniniu), centriniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu“. Jį vykdant 2012 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 3 dienomis Lietuvoje lankėsi Pakistano veterinarijos tarnybų ir Žemės ūkio ministerijų aukštų pareigūnų ir vadovų delegacijos, su kuriais pasidalinta Lietuvos veterinarinės sistemos kūrimo ir kontrolės patirtimi.[15]

Lietuvos rankininkai yra susitikę su Pakistano tenisininkais 2022 m. Daviso taurės turnyre.[16]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Pakistano siekė 30,54 mln. eurų, o Pakistanas buvo 70-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1] Prekybos apimtys tarp dviejų šalių išaugo Lietuvai tapus ES nare.

Prekybos balanse vyrauja importas iš Pakistano į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 12,07 mln. eurų; Pakistanas yra 70-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 18,47 mln. eurų; Pakistanas yra 55-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojamos prekės: medvilnė (32%), tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai (22%), javai (14%), cheminiai štapelio pluoštai (13%), odos dirbiniai (6%), drabužiai (5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Pakistanas yra 65-as (investicijos siekia 150 tūkst. eurų). Tuo tarpu apie Lietuvos tiesioginių investicijų dydį Pakistane informacijos pateikta nėra.[1]

Metai 2016[17] 2017[17] 2018[17] 2019 2020[1]
Eksportas į Pakistaną (mln. eur.) 7,73 5,7 5,3 ? 12,07
Importas iš Pakistano (mln. eur.) 19,63 18,24 22,23 ? 18,47

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[18] 2020[19] 2021[20] 2022[2]
Pakistano piliečių skaičius Lietuvoje 185 159 160 200

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis.

Pasiuntiniai Pakistanui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ordinų kavalieriai Pakistano piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienam Pakistano piliečiui įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – 2004 m. birželio 25 d. ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas Lietuvos garbės konsulas Pakistane Mohamedas Masudas Khanas.[21] Nėra žinių apie Pakistano valstybinių apdovanojimų kavalierius lietuvius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Pakistanas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-04-02. 
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. Kraujelis, R., 199 psl.
  4. Kraujelis, R., 281 psl.
  5. Pakistanas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  6. URM sekretoriaus vadovaujama delegacija lankėsi Indijoje ir Pakistane (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  7. Pakistanas nori glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva (delfi.lt)
  8. Lietuvos ir Pakistano dvišalėse konsultacijose aptarta bendradarbiavimo plėtra (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  9. Islamabade surengtos ketvirtosios Lietuvos ir Pakistano politinės konsultacijos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  10. Vilniuje – Lietuvos ir Pakistano politinės konsultacijos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  11. Dvišalės Lietuvos – Pakistano konsultacijos (Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje)
  12. Studentai iš trečiųjų šalių Lietuvoje, 2012 m. Tarptautinė migracijos organizacija Europos migracijos tinklas
  13. Akademinis judumas aukštajame moksle (Europos Komisija)
  14. Pakistano prezidentas išreiškė apgailestavimą dėl įvykusios tragedijos ir perdavė užuojautą žuvusio alpinisto artimiesiems ir Lietuvos žmonėms (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  15. Lietuvoje veterinarinės sistemos kūrimo ir kontrolės patirties semiasi Afganistano, Pakistano ir Tadžikistano atstovai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  16. Lietuvos tenisininkai Daviso taurės turnyre nusileido Pakistano rinktinei (LRT.lt)
  17. 17,0 17,1 17,2 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. gegužės 4 d. 
  18. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  19. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  20. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  21. Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]