Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai
Flag of South Africa.svg
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. lapkričio 20 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → PAR: 60,9 mln. eur.
 • PAR → Lietuva: 33,2 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • PAR → Lietuva (2019): 309[1]

Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti tarpukariu.[2]

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d., pirmoji tarp Afrikos valstybių. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 20 d.

Šalyje gyvena gausi litvakų palikuonių bendruomenė. Daugiau nei pusė iš maždaug 70 000 Pietų Afrikos žydų šiandien yra kilę iš anais laikais į PAR atsikėlusių Lietuvos žydų. Taip pat PAR (Fristeite) yra ir Mėmelio miestas, vokiečio įkūrėjo taip pavadintas Klaipėdos garbei.[3]

2011 m. PAR gyveno 234 lietuviai, veikia vietinė lietuvių bendruomenė (įkurta 2018 m.)[4] Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 28 PAR piliečiai.[5]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų narės.

Pretorijoje nuo 2015 m. veikia Lietuvos ambasada. Tuo tarpu PAR Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Stokholme. Pretorijoje, Keiptaune, Johanesburge atidaryti Lietuvos garbės konsulatai.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samuelis Marksas kartu su pusbroliais, taipogi migrantais į Pietų Afriką.

Pirmieji gyventojai iš Lietuvos į Pietų Afrikos Sąjungą atvyko XIX a..[4] Pirmasis žinomas migrantas — 1868 m. į Pietų Afriką atsikėlęs litvako siuvėjo sūnus Samuelis Marksas, vėliau tapęs žymiu Pietų Afrikos pramonininku. Santykinai nemažai lietuvių misionieriavo Pietų Afrikoje: 1903 m. Pietų Afrikoje iš 90 krikščionių misionierių 6 buvo lietuviai.[6]

Tarp žinomų misionierių iš Lietuvos Pietų Afrikoje – E. Švelnius ir jo sūnūs Teodoras, Jurgis, Jonas ir Paulius bei M. Kybelka, D. Jurkaitis, J. Kikilius, F. Petrikas, V. Tauraitis, A. Klonius, J. Kilius.[6]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920–1940 metais iš Lietuvos į Pietų Afrikos Sąjungą išvyko apie 7200 žmonių (beveik visi – litvakai). Dauguma jų įsikūrė Johanesburge, Keiptaune, Port Elizabete, Pretorijoje. 1930 m. Johanesburge įkurta Pietų Afrikos lietuvių draugija (veikė kelerius metus, pirmininku buvo L. Veleris). 1929–1932 m. Pietų Afrikos Sąjungoje gyveno rašytojas Karolis Račkauskas, kartu paskirtas Lietuvos konsulu Keiptaune. 1935 metais Pietų Afrikos Sąjungoje gyveno apie 400 lietuvių, daugiausia Johannsburge.[4]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors iki 1941 m. rugpjūčio 25 d. Pietų Afrikoje veikė Lietuvos garbės konsulatas, Pietų Afrikos Sąjungos vyriausybė vengė oficialių pareiškimų dėl Baltijos valstybių statuso po jų sovietinės okupacijos.[7] Tik sprendžiant teisinius klausimus buvusio konsulo MacGillivray paveldėjimo byloje, 1948 m. rugpjūčio 7 d. buvo pateiktas užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus C. Jordano laiškas Johanesburgo testamento vykdytojų ir priežiūros tarybai, kuriame rašoma, jog šalies vyriausybė nepripažįsta Baltijos valstybių aneksijos.[8] Nors buvo ir daugiau Afrikos valstybių, turėjusių ryšių su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis po 1940 metų,[9] PAR yra vienintelė Afrikos žemyno valstybė, nors neoficialiai, tačiau pareiškusi, kad nepripažįsta Baltijos šalių sovietinės okupacijos.[8]

1949–1965 metais PAR gyveno dailininkas Pranas Domšaitis.

Santykiai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Dar 1991 m. lapkričio 5–6 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministras R.F. Botha.[10] Tų pačių metų lapkričio 20 dieną atkurti dvišaliai diplomatiniai santykiai.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į Pietų Afrikos Respubliką vyksta dirbti.[4]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rekonstruotas litvakų štetlas Keiptaune esančiame Pietų Afrikos žydų muziejuje.

Į lietuvių kalbą išversta Pietų Afrikos Respublikos rašytojų Piterio Henrio Abrahamso, Džono Maksvelo Kutsės, Nadinos Gordimer, Olivės Šreiner kūrinių.[11] 1937 m. lietuvių misionieriui Pauliui Švelniui Pietų Afrikos Sąjungos universitetas Pretorijoje suteikė garbės daktaro vardą už Biblijos vertimą į čivendos kalbą.[6]

Yra reikšmingą indėlį Pietų Afrikos Respublikoje palikusių lietuvių kilmės asmenų, daugiausia litvakų. Tarp jų – psichologė Sonia Machanick, Lietuvoje gimęs žymus architektas Hermanas Kalenbachas, kovotojai prieš aparheidą Fylis Altmanas, Esther Barsel, rašytojas Dabas Jakobsonas, Lietuvoje gimęs skulptorius Lippy Lipshitz, Lietuvoje gimęs kovotojas prieš apartheidą ir buvęs ministras Joe Slovo bei kiti.

2021 m. lapkričio 17 d. Johanesburge Lietuvos Respublikos ambasadorius atidengė dvi atminimo lenteles iš Žemaičių Naumiesčio kilusiam Pietų Afrikos architektui Hermanui Kalenbachui. Renginio metu Vitvatersrando universiteto profesorė Kathy Munro skaitė paskaitą pavadinimu “Kalenbachas – Lietuvos sūnus, Johanesburgo architektas, Gandžio draugas”.[12]

Yra abiejose šalyse įvykusių meno parodų. 2016 m. Vilniuje buvo atidaryta paroda „Truputis Afrikos“, kurios ašis – PAR. Tais pačiais metais Keiptaune Pietų Afrikos žydų muziejuje pristatyta paroda „Zakhor: Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“.[13]

2007-2009 m. Lietuvoje gyveno ir realybės šou „Kelias į žvaigždes 3“ dalyvavo PAR gimusi atlikėja Berneen.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir PAR siekė 94 mln. eurų, o PAR buvo 44-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į PAR.

  • Eksportas sudaro 60,9 mln. eurų; PAR yra 41-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 33,2 mln. eurų; PAR yra 43-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas (91 %), valgomieji vaisiai (5 %).

PAR tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydis 2020 m. buvo neigiamas. Tuo tarpu apie Lietuvos tiesioginių investicijų dydį PAR informacijos nepateikta.[1]

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ambasadoriai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Ambasadoriai PAR[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]