Kazachstano ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Kazakhstan.svg
Kazachstano ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Kazakhstan Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Kazachstanas (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Kazachstano nepriklausomybė: 1991 m. gruodžio 16 d.[1]
 De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. gruodžio 20 d.[1]
 De jure pripažinimas iš Kazachstano pusės: 1991 m. gruodžio 23 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. birželio 12 d.
 Prekybos apimtys (2020):[2]
 • Lietuva → Kazachstanas: 390,83 mln. eur.
 • Kazachstanas → Lietuva: 606,16 mln. eur.

Kazachstano ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kazachstano ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. gruodžio 23 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. birželio 12 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ESBO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Abi šalys 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[3]

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 833 Kazachstano piliečiai.[4] Kazachus Lietuvoje vienija nuo 2009 m. Lietuvoje veikianti organizacija „Nursaulė“. Tuo tarpu Kazachstane gyvena gan daug lietuvių kilmės Kazachstano piliečių – apie 9000 lietuvių (2004 m.)[5] Kita vertus, Kazachstane gyvenančių Lietuvos piliečių skaičius gerokai mažesnis - 115 (2017 m.)[6] Nuo 2003 m. Karagandoje veikia lietuvių bendruomenė „Lituanica“.

Kazachstaną atstovauja Kazachstano ambasada Vilniuje. Veikia Kazachstano garbės konsulatai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir Lietuvos garbės konsulatai Nursultane, Oskemene, Šymkente, Aktau, Aktobėje, Pavlodare ir Karagandoje.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Edmundas Pupinis (TS-LKD)).[7]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai tarp Lietuvos ir dabartinio Kazachstano siekia LDK laikus, kuomet ši ne kartą buvo sudariusi karinę sąjungą su Aukso orda, valdžiusią Kazachstano žemes.

Tiek Kazachstanas, tiek Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos susdėtį. 1918 m. Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, tuo tarpu 1920 m. Kazachstaną užėmė Raudonoji Armija ir buvo įkurta Kazachijos TSR.

Didesnės lietuvių grupės Kazachstane įsikūrė per Pirmąjį pasaulinį karą. Semipalatinske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, daug čia gyvenusių lietuvių dalyvavo Rusijos pilietiniame kare.[5]

Apie tai, ar tarp kazachų ir lietuvių būta kontaktų Tarpukariu, nėra žinoma.

Santykiai po 1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos tremtiniai Žezkazgano lageryje.

Jau nuo 1940 m. buvo Kazachijos lagerių grupėje Karlage kalėjusių politinių kalinių iš Lietuvos.[5]

Per II pasaulinį karą, Lietuvą okupavus naciams, buvo į Kazachiją pasitraukusių lietuvių, daugiausiai talkinusiųjų Sovietų Sąjungai pirmosios sovietinės okupacijos metu. Almatoje 1941–1942 gyveno rašytojas Petras Cvirka, Teisės institute 1941–1943 dėstė Povilas Pakarklis, Kazachijos finansų liaudies komisariate dirbo Z. Tverkus.[5]

Kazachstane esančiuose lageriuose buvo kalinami nemažai lietuvių tremtinių. Vienas garsesnių kalinių – Antanas Poška, ištremtas į Archangelsko sritį ir Komiją Rusijoje ir tarp 1949 ir 1958 m. dirbęs Petropavlovske esančiame kraštotyros muziejuje. Kengyro lageryje, šalia Žezkazgano miesto, lietuviai kalėjo nuo 1945 metų. Lageris pagarsėjo Kengyro sukilimu.

1951 m. Kazachstane lankėsi Tado Ivanausko mokslinė ekspedicija, kurios metu surinkta medžiaga pagausino Kauno zoologijos muziejaus rinkinius. 1954–1959, per SSRS organizuotą plėšininių žemių panaudojimo kampaniją, į Kazachijos TSR iš Lietuvos TSR buvo nusiųsta apie 20 000 žmonių, daugiausia jaunimo. Dalis jų ten apsigyveno. Lietuvos statybininkai Kazachijos TSR pastatė 34 gyvenamuosius namus, 2 mokyklas, 23 gyvulininkystės fermas, 6 kultūros namus.[5]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva ir Kazachstanas viena kitos nepriklausomybę nuo SSRS pripažino 1991 m. gruodžio pabaigoje. Santykiai tarp valstybių užmegzti 1992 m. birželio 12 d.

Po Lietuvos nepriklausomybės dalis lietuvių iš Kazachstano išvyko į Lietuvą. Lietuvių skaičius Kazachstane nuo 12 100 ir 14 200 1970 m. sumažėjo iki 9000 gyventojų 2004 m. Daugiausia Kazachstano lietuvių gyvena Karagandoje, Nur Sultane, Kokšetau, Kostanajuje ir Almatoje.[5]

Tarp Lietuvos ir Kazachstano yra įvykę du aukščiausio lygio vizitai – 2011 m. Kazachstane su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. 2001 m. balandžio 4-7 dienomis Lietuvoje viešėjo Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ir įteikė Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui archyvinę medžiagą apie lietuvių tremtinius Kazachstane, taip pat susitiko su ministru pirmininku Rolandu Paksu.[8]

Tarp šalių pasirašyta daug dvišalių sutarčių: oro susisiekimo sutartis (1993 m.), susitarimas dėl geležinkelių susisiekimo ir bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje (1993 m.), susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (1993 m.), sutartis dėl tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo (1993 m.), Lietuvos ir Kazachstano deklaracija (1994 m.), protokolas dėl Lietuvos uostų naudojimo perdirbant ir transportuojant Kazachstano krovinius (1994 m.), sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (1994 m.), sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose protokolas (1997 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Banko bei Kazachstano Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Nacionalinio Banko susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos ūkio subjektų atsiskaitymų (1994 m.), sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (1994 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1997 m.), susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo (1997 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos srityje (1997 m.), susitarimas dėl transporto ir kitų paslaugų teikimo, vežant Kazachstano Respublikos krovinius tranzitu per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (1997 m.), bendras pareiškimas dėl tolesnės Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo plėtros (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su mokesčių įstatymų pažeidimais (2001 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams (2009 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir meno srityse (2011 m.), susitarimas dėl asmenų readmisijos (pasirašytas 2011 m., ratifikuotas 2012 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (pasirašytas 2015 m., ratifikuotas 2016 m.), sutartis dėl asmenų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir asmenų, kuriems pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, perdavimo (2017 m.)[9]

2020 m. spalį Vienybės aikštėje Kaune atidarytas Kazachstano garbės konsulatas.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudnyje esantis paminklas Marytei Bižytei.

Į lietuvių kalbą išversta kazachų liaudies pasakų, Džambulo Džabajevo, Muhtaro Auezovo, Sabito Mukanovo, Gabideno Mustafino, Anuaro Alimžanovo, Abdižamilo Nurpejisovo, Berdibeko Sokpakbajevo, Adžio Šaripovo kūrinių. Kazachų kalba išleista lietuvių liaudies pasakų ir lietuvių rašytojų apsakymų rinktinės, Jono Avyžiaus romanas „Sodybų tuštėjimo metas“, paskelbta Mykolo Sluckio apsakymų vaikams, Antano Venclovos, Teofilio Tilvyčio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Pauliaus Širvio, Antano Drilingos eilėraščių vertimų.[10]

1998 m. Kazachijos lietuviai įsteigė lietuvių kultūros draugiją „Aidas“.

Rusijai nebeįsileidus jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ projekto dalyvių, nuo 2018 m. lietuvių savanoriai projekto dalyviai vyksta į Kazachstaną. 2018 m. aplankė tremtinių kapus Žezkazgano apylinkėse, 2019 m. – Karagandoje.[11] Pirmąkart „Misija Sibiras“ ekspedicija į Kazachstaną suorganizuota 2009 metais. Taip pat 2000, 2003 metais lietuvių tremties vietose Kazachstane lankėsi ir kapus tvarkė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ekspedicijos, 2017 m. – bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ ekspedicija, 2018 m. – ekspedicija „Gabalėliai Lietuvos“.[5]

Tarp Vilniaus ir Astanos bei tarp Vilniaus ir Almatos sudaryta miestų partnerystės sutartis. Rudnio mieste yra pastatytas paminklas Kazachstane gyvenusiai lietuvei Marytei Bižytei.[12] Vyksta akademiniai mainai tarp Lietuvos ir Kazachstano aukštųjų mokyklų. 2022 m. už indėlį į kardiologiją Kazachstane Kazachijos S. D. Asfendijarovo nacionalinio medicinos universiteto garbės profesoriaus vardas suteiktas Lietuvos gydytojui kardiochirurgui Rimantui Benečiui.

Lietuvos ir Kazachstano vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios trejas rungtynes, kurių po vieną laimėjo abi komandos, o vienerios sužaistos lygiosiomis.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kazachstano siekė 996,99 mln. eurų, o Kazachstanas buvo 20-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[2]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Kazachstano į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 390,83 mln. eurų; Kazachstanas yra 18-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 606,16 mln. eurų; Kazachstanas yra 16-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, alyvų, vaškų, bituminių medžiagų (96,7%).

Tiesioginių Kazachstano užsienio investicijų Lietuvoje dydis 2020 m. nebuvo nurodytas. Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Kazachtane 2020 m. buvo 5,01 mln. eurų (29-a vieta pagal apimtį).[2]

2017 m. Lietuvoje lankėsi Šiaurės Kazachstano srities vicegubernatorius Ratmiras Achmetovas, kuris susitiko su vietos politikais, pramonininkų atstovais.[13]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[14] 2020[6] 2021[15] 2022[4]
Kazachstano piliečių skaičius Lietuvoje 347 488 686 833
Metai 2014[14] 2017[6]
Lietuvos piliečių skaičius Kazachstane 81 115

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Kazachstanui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Generaliniai konsulai Almatoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2013–2015 m. – Daiva Mockuvienė
  • 2015–2017 m. – Regimantas Jablonskas.
  • nuo 2018 m. – Darius Vitkauskas

Lietuviškų ordinų kavalieriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. apdovanoti 3 Kazachstano piliečiai.[17]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Paroda, skirta Kazachstano Respublikos nepriklausomybės ir Kazachstano Respublikos sprendimo pripažinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 30-mečiui (Lietuvos Respublikos Seimas)
  2. 2,0 2,1 2,2 „Kazachstanas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-04-21. 
  3. Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
  4. 4,0 4,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 Kazachijos lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  6. 6,0 6,1 6,2 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  7. Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupė (lrs.lt)
  8. Kazachstano Respublikos Prezidento Nursultano Nazarbajevo oficialus vizitas Lietuvoje, 2001 m. balandžio 4-7 d. (Lietuvos Respublikos Prezidentūra)
  9. Kazachstanas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  10. Kazachijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  11. Misija Sibiras. 2019 metų ekspedicija
  12. Kazachstane stovi paminklas didvyrei iš Lietuvos: išgelbėjusi du vaikus, tragiškai žuvo pati (15min.lt)
  13. Kaunas tęsia diplomatijos tradicijas: atsidarė Kazachstano garbės konsulatas (Kaunas. Kas vyksta)
  14. 14,0 14,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  15. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  16. [1] (Ambasados Kazachstane inf.)
  17. Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]