Kazachstano ir Lietuvos santykiai

	Kazachstano ir Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Kazachstanas (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• Kazachstano nepriklausomybė: 1991 m. gruodžio 16 d.
• De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. gruodžio 20 d.
• De jure pripažinimas iš Kazachstano pusės: 1991 m. gruodžio 23 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. birželio 12 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Kazachstanas: 390,83 mln. eur.
• Kazachstanas → Lietuva: 606,16 mln. eur.

Kazachstano ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kazachstano ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. gruodžio 23 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. birželio 12 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ESBO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Abi šalys 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 833 Kazachstano piliečiai. Kazachus Lietuvoje vienija nuo 2009 m. Lietuvoje veikianti organizacija „Nursaulė“. Tuo tarpu Kazachstane gyvena gan daug lietuvių kilmės Kazachstano piliečių – apie 9000 lietuvių (2004 m.) Kita vertus, Kazachstane gyvenančių Lietuvos piliečių skaičius gerokai mažesnis - 115 (2017 m.) Nuo 2003 m. Karagandoje veikia lietuvių bendruomenė „Lituanica“.

Kazachstaną atstovauja Kazachstano ambasada Vilniuje. Veikia Kazachstano garbės konsulatai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir Lietuvos garbės konsulatai Nursultane, Oskemene, Šymkente, Aktau, Aktobėje, Pavlodare ir Karagandoje.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Edmundas Pupinis (TS-LKD)).

Kazachstano ambasada Vilniuje

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai

Pirmieji kontaktai tarp Lietuvos ir dabartinio Kazachstano siekia LDK laikus, kuomet ši ne kartą buvo sudariusi karinę sąjungą su Aukso orda, valdžiusią Kazachstano žemes.

Tiek Kazachstanas, tiek Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos susdėtį. 1918 m. Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, tuo tarpu 1920 m. Kazachstaną užėmė Raudonoji Armija ir buvo įkurta Kazachijos TSR.

Didesnės lietuvių grupės Kazachstane įsikūrė per Pirmąjį pasaulinį karą. Semipalatinske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, daug čia gyvenusių lietuvių dalyvavo Rusijos pilietiniame kare.

Apie tai, ar tarp kazachų ir lietuvių būta kontaktų Tarpukariu, nėra žinoma.

Santykiai po 1940 m.

Lietuvos tremtiniai Žezkazgano lageryje.

Jau nuo 1940 m. buvo Kazachijos lagerių grupėje Karlage kalėjusių politinių kalinių iš Lietuvos.

Per II pasaulinį karą, Lietuvą okupavus naciams, buvo į Kazachiją pasitraukusių lietuvių, daugiausiai talkinusiųjų Sovietų Sąjungai pirmosios sovietinės okupacijos metu. Almatoje 1941–1942 gyveno rašytojas Petras Cvirka, Teisės institute 1941–1943 dėstė Povilas Pakarklis, Kazachijos finansų liaudies komisariate dirbo Z. Tverkus.

Kazachstane esančiuose lageriuose buvo kalinami nemažai lietuvių tremtinių. Vienas garsesnių kalinių – Antanas Poška, ištremtas į Archangelsko sritį ir Komiją Rusijoje ir tarp 1949 ir 1958 m. dirbęs Petropavlovske esančiame kraštotyros muziejuje. Kengyro lageryje, šalia Žezkazgano miesto, lietuviai kalėjo nuo 1945 metų. Lageris pagarsėjo Kengyro sukilimu.

1951 m. Kazachstane lankėsi Tado Ivanausko mokslinė ekspedicija, kurios metu surinkta medžiaga pagausino Kauno zoologijos muziejaus rinkinius. 1954–1959, per SSRS organizuotą plėšininių žemių panaudojimo kampaniją, į Kazachijos TSR iš Lietuvos TSR buvo nusiųsta apie 20 000 žmonių, daugiausia jaunimo. Dalis jų ten apsigyveno. Lietuvos statybininkai Kazachijos TSR pastatė 34 gyvenamuosius namus, 2 mokyklas, 23 gyvulininkystės fermas, 6 kultūros namus.

Santykiai po 1991 m.

Lietuva ir Kazachstanas viena kitos nepriklausomybę nuo SSRS pripažino 1991 m. gruodžio pabaigoje. Santykiai tarp valstybių užmegzti 1992 m. birželio 12 d.

Po Lietuvos nepriklausomybės dalis lietuvių iš Kazachstano išvyko į Lietuvą. Lietuvių skaičius Kazachstane nuo 12 100 ir 14 200 1970 m. sumažėjo iki 9000 gyventojų 2004 m. Daugiausia Kazachstano lietuvių gyvena Karagandoje, Nur Sultane, Kokšetau, Kostanajuje ir Almatoje.

Tarp Lietuvos ir Kazachstano yra įvykę du aukščiausio lygio vizitai – 2011 m. Kazachstane su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. 2001 m. balandžio 4-7 dienomis Lietuvoje viešėjo Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ir įteikė Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui archyvinę medžiagą apie lietuvių tremtinius Kazachstane, taip pat susitiko su ministru pirmininku Rolandu Paksu.

Tarp šalių pasirašyta daug dvišalių sutarčių: oro susisiekimo sutartis (1993 m.), susitarimas dėl geležinkelių susisiekimo ir bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje (1993 m.), susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (1993 m.), sutartis dėl tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo (1993 m.), Lietuvos ir Kazachstano deklaracija (1994 m.), protokolas dėl Lietuvos uostų naudojimo perdirbant ir transportuojant Kazachstano krovinius (1994 m.), sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (1994 m.), sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose protokolas (1997 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Banko bei Kazachstano Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Nacionalinio Banko susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos ūkio subjektų atsiskaitymų (1994 m.), sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (1994 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1997 m.), susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo (1997 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos srityje (1997 m.), susitarimas dėl transporto ir kitų paslaugų teikimo, vežant Kazachstano Respublikos krovinius tranzitu per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (1997 m.), bendras pareiškimas dėl tolesnės Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo plėtros (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su mokesčių įstatymų pažeidimais (2001 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams (2009 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir meno srityse (2011 m.), susitarimas dėl asmenų readmisijos (pasirašytas 2011 m., ratifikuotas 2012 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (pasirašytas 2015 m., ratifikuotas 2016 m.), sutartis dėl asmenų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir asmenų, kuriems pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, perdavimo (2017 m.)

2020 m. spalį Vienybės aikštėje Kaune atidarytas Kazachstano garbės konsulatas.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

Rudnyje esantis paminklas Marytei Bižytei.

Į lietuvių kalbą išversta kazachų liaudies pasakų, Džambulo Džabajevo, Muhtaro Auezovo, Sabito Mukanovo, Gabideno Mustafino, Anuaro Alimžanovo, Abdižamilo Nurpejisovo, Berdibeko Sokpakbajevo, Adžio Šaripovo kūrinių. Kazachų kalba išleista lietuvių liaudies pasakų ir lietuvių rašytojų apsakymų rinktinės, Jono Avyžiaus romanas „Sodybų tuštėjimo metas“, paskelbta Mykolo Sluckio apsakymų vaikams, Antano Venclovos, Teofilio Tilvyčio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Pauliaus Širvio, Antano Drilingos eilėraščių vertimų.

1998 m. Kazachijos lietuviai įsteigė lietuvių kultūros draugiją „Aidas“.

Rusijai nebeįsileidus jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ projekto dalyvių, nuo 2018 m. lietuvių savanoriai projekto dalyviai vyksta į Kazachstaną. 2018 m. aplankė tremtinių kapus Žezkazgano apylinkėse, 2019 m. – Karagandoje. Pirmąkart „Misija Sibiras“ ekspedicija į Kazachstaną suorganizuota 2009 metais. Taip pat 2000, 2003 metais lietuvių tremties vietose Kazachstane lankėsi ir kapus tvarkė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ekspedicijos, 2017 m. – bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ ekspedicija, 2018 m. – ekspedicija „Gabalėliai Lietuvos“.

Tarp Vilniaus ir Astanos bei tarp Vilniaus ir Almatos sudaryta miestų partnerystės sutartis. Rudnio mieste yra pastatytas paminklas Kazachstane gyvenusiai lietuvei Marytei Bižytei. Vyksta akademiniai mainai tarp Lietuvos ir Kazachstano aukštųjų mokyklų. 2022 m. už indėlį į kardiologiją Kazachstane Kazachijos S. D. Asfendijarovo nacionalinio medicinos universiteto garbės profesoriaus vardas suteiktas Lietuvos gydytojui kardiochirurgui Rimantui Benečiui.

Lietuvos ir Kazachstano vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios trejas rungtynes, kurių po vieną laimėjo abi komandos, o vienerios sužaistos lygiosiomis.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kazachstano siekė 996,99 mln. eurų, o Kazachstanas buvo 20-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.

Prekybos balanse vyrauja importas iš Kazachstano į Lietuvą.

• Eksportas sudaro 390,83 mln. eurų; Kazachstanas yra 18-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
• Importas sudaro 606,16 mln. eurų; Kazachstanas yra 16-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, alyvų, vaškų, bituminių medžiagų (96,7%).

Tiesioginių Kazachstano užsienio investicijų Lietuvoje dydis 2020 m. nebuvo nurodytas. Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Kazachtane 2020 m. buvo 5,01 mln. eurų (29-a vieta pagal apimtį).

2017 m. Lietuvoje lankėsi Šiaurės Kazachstano srities vicegubernatorius Ratmiras Achmetovas, kuris susitiko su vietos politikais, pramonininkų atstovais.

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Kazachstano piliečių skaičius Lietuvoje	347	488	686	833

Metai	2014	2017
Lietuvos piliečių skaičius Kazachstane	81	115

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

• 1995–1997 – Savatas Baisenovas
• 1997–2002 – Ikramas Adyrbekovas
• 2002–2006 – Rašidas Ibrajevas
• 2006–2008 – Tleuchanas Kabdrachmanovas
• 2008–2013 m. – Galymjanas Koišibajevas
• 2013–2018 – Bauiržanas Muchamedžanovas

Pasiuntiniai Kazachstanui

• 1993–1994 m. – Vytautas Einoris, laikinasis reikalų patikėtinis, 1994–1995 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius
• 1995–1997 m. – Juozas Ašembergas
• 1997–2001 m. – Virgilijus Vladislovas Bulovas
• 2003–2007 m. – Romualdas Visokavičius
• 2007–2010 m. – Romualdas Kozyrovičius
• 2010–2014 m. – Rokas Bernotas
• 2014–2018 m. – Vytautas Naudužas
• nuo 2018 m. – Gintautas Vasiulis

Generaliniai konsulai Almatoje

• 2013–2015 m. – Daiva Mockuvienė
• 2015–2017 m. – Regimantas Jablonskas.
• nuo 2018 m. – Darius Vitkauskas

Lietuviškų ordinų kavalieriai

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. apdovanoti 3 Kazachstano piliečiai.

• Ikramas Adyrbekovas (2002 m. gegužės 9 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi)
• Nursultanas Nazarbajevas (2000 m. gegužės 4 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi)
• Gema Jadvyga Stanelytė (1999 m. sausio 31 d. apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi)

Nuorodos

• Kazachstanas | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)^{[neveikianti nuoroda]}
• Kazachstanas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
• Kazachijos santykiai su Lietuva (VLE)