Gvatemalos ir Lietuvos santykiai
 |
Gvatemalos ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Gvatemalos pusės: 1923 m. vasario 26 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: tarpukaris | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1993 m. gruodžio 14 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Gvatemala: 919,8 tūkst. eur. | ||
| • Gvatemala → Lietuva: 839,3 tūkst. eur. | ||
Gvatemalos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Gvatemalos ir Lietuvos.
Dvišaliai santykiai siekia Tarpukarį – Gvatemala 1923 m. vasario 26 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, vėliau užmegzti diplomatiniai santykiai. Dar kartą diplomatiniai santykiai tarp valstybių atkurti 1993 m. gruodžio 14 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno du Gvatemalos piliečiai,[2] 2018 m., garbės konsulės teigimu, – trys vienuolės ir vienas studentas Vytauto Didžiojo universitete.[3] Gvatemaloje nėra vietinės lietuvių bendruomenės, nors nuo XXI a. pradžios yra gyvenančių pavienių lietuvių.[4]
Gvatemala yra Lietuvai akreditavusi nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių (reziduoja Švedijoje). Lietuva nėra akreditavusi savo ambasadoriaus Gvatemalai. Vilniuje veikia Gvatemalos Respublikos garbės konsulatas, Gvatemalos mieste – Lietuvos garbės konsulatas.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. vasario 26 d. Gvatemala pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure. Tarpukariu tarp valstybių buvo užmegzti santykiai, tačiau konsulatų įsteigta nebuvo.[5] Nėra žinių apie tuomet Gvatemaloje gyvenančius lietuvius, nors žinoma, kad į Gvatemalą buvo atvykusių Lenkijos žydų.
Lietuvą okupavus SSRS, Kazimieras Graužinis Gvatemalos Vyriausybei per įgaliotąjį ministrą Buenos Airėse pasiuntė protesto notą. Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Gvatemala palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[6] ir nors, kaip ir Paragvajus ar Venesuela, vengė aktyvesnių aneksijos nepripažinimo išraiškos formų siųsdavo savo diplomatinius atstovus į Baltijos valstybių diplomatinius priėmimus.[5]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykiai tarp valstybių atkurti 1993 m. Bendradarbiavimas vyksta daugiausiai daugiašaliu formatu Jungtinėse Tautose ir ES-Gvatemalos santykių formatu.
2004 m. gegužės 27-29 dienomis Meksikos mieste Gvadalacharoje dienomis vykstančiame Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių bei vyriausybių vadovų susitikime Lietuvą atstovaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Šarūnas Adomavičius susitiko su Gvatemalos užsienio reikalų viceministru.[7]
2013 m. Gvatemala išreiškė palaikymą Lietuvai, šiai siekiant tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, o 2012 m. pasirašytas Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos Asociacijos, kuriai priklauso Gvatemala, susitarimas.[8]
2017 m. Gvatemaloje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas (garbės konsule paskirta Roksana Mišelė Prieto Andradė), o 2018 m. Vilniuje atidarytas Gvatemalos garbės konsulatas (garbės konsule paskirta Asta Naumenko Meschino).[9]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gvatemaloje paskaitas skaitęs yra skaitęs lietuvių profesorius Algis Mickūnas. 1999 m. jis čia įsteigė Globalizacijos studijų centrą.[10]
2009 m. Gvatemaloje skambėjo Lietuvos himnas – jį Mindaugo karūnavimo dienos proga Gvatemalos džiunglėse, kartu su gvatemaliečių čiabuviais, sugiedojo du lietuviai.[11]
2016 m. Gvatemaloje apsilankė lietuvių kelionių žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius ir įspūdžius nufilmavo „Starkaus ir Radzevičiaus kelionės“ dokumentikos vienuoliktajame sezone pavadinimu „Karibų ratai“.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Gvatemalos siekė 1,76 mln. eurų.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Gvatemalą.
- Eksportas sudaro 919,8 tūkst. eur.
- Importas sudaro 839,3 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Gvatemalą (tūkst. eur.) | 294,8 | 659,0 | 919,8 |
| Importas iš Gvatemalos (tūkst. eur.) | 0,3 | 657,2 | 839,3 |
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[12] | 2020[13] | 2021[14] | 2022[2] |
|---|---|---|---|---|
| Gvatemalos piliečių skaičius Lietuvoje | 0 | 1 | 1 | 2 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2006-2009 m. – Susana Bariions Beltranena[15]
- 2009-2013 m. – Fernandas Molina-Chironas (rezidavo Stokholme)
- 2013-2017 m. – Chorchė Rikardas Puceisas Urigenas
- 2017-2021 m. – Fransiskas Robertas Grosas Ernandesas-Krameris (rezidavo Stokholme)
- nuo 2021 m. – Georchesas de la Ročė (reziduoja Stokholme)
Pasiuntiniai Gvatemalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva Gvatemalai savo ambasadoriaus akreditavusi nėra.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. gegužės 18 d.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Asta Naumenko Meschino: „Gvatemala mane pasirinko – ne aš ją“ (Žmonės.lt)
- ↑ Lietuvė savo sprendimu šokiravo tėvus: saulės paieškos ją nuvedė iki Gvatemalos (LRT.lt)
- ↑ 5,0 5,1 Kraujelis, R., 280 psl.
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ URM sekretorius Meksikoje susitiko su Karibų jūros bei Centrinės Amerikos šalių diplomatais (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų diplomatai)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Prezidentė priėmė Gvatemalos ambasadoriaus skiriamuosius raštus | Lietuvos Respublikos Prezidentas (lrp.lt) Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vilniuje atidarytas Gvatemalos garbės konsulatas
- ↑ „Profesoriui A.Mickūnui bus įteiktos MRU Garbės daktaro regalijos“. delfi.lt. Delfi. 2012-06-27. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Ambersail“ artėja prie Lietuvos krantų („Verslo žinios“, 2009 m. liepos 4 d.)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus veikla 2006–2007 metais[neveikianti nuoroda]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (mfa.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
