Seinų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Seinų valsčius
lenk. Gmina Sejny
POL gmina Sejny flag.svg POL gmina Sejny COA.svg
POL powiat sejnenski gmina Sejny.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Administracinis centras: Seinai
Viršaitis: Janas Skindzeris (2008 m.), (lenk. Jan Skindzier)
Gyventojų (2008): 4 089
Plotas: 218,01 km²
Tankumas (2008): 19 žm./km²
Teritorijos kodas: 2009052
Pašto kodas: PL 16-500
Tel. kodas: 87
Tinklalapis: http://ug-sejny.pbip.pl/

Seinų valsčius (lenk. Gmina Sejny) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje. Ribojasi su Seinų miestu (turinčio atskiro valsčiaus teises), Krasnapolio, Gibų ir Punsko valsčiais bei Lietuvos Respublikos Lazdijų rajono savivaldybe. Pagal 2002 metais valsčiuje surinktus duomenis lietuviais save laikė 18,52% žmonės. Valsčius priklauso Seinų Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1919 m. liepos 1 d. Lietuvos administracinio suskirstymo įstatyme Seinų valsčius priskirtas lietuviškai Seinų apskričiai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Vienu ar kitu metu dabartinio valsčiaus teritorijoje egzistavo Alnų valsčius, Berznyko valsčius, Klevų valsčius ir Krasnavo valsčius. 19191923 m. veikė neapibrėžto tipo Seinų valsčius. 1923 m. gegužės 10 d. valsčius tapo miesto tipo valsčiumi. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alnai, Alnukai, Aradnykai, Babonys, Basiai, Berznykas, Berznyko Palivarkas, Beržalapiai, Beržalapių Gajuvka, Bubeliai, Burbiškiai, Degučiai, Dubava, Dusnyčia, Dvarčėnai, Gavieniškiai, Griškonys, Grudzevščizna, Jonaraistis, Juodeliškė, Kilčėnai, Klevai, Klevai PGR, Kolonija, Konstantinauka, Krasnagrūda, Krasnavas, Kreiviniai, Lasanka, Lumbiai, Marinavas, Marinavo Kolonija, Morkiškė, Naujasodė, Nožegariai, Olšanka, Počkūnai, Podliaskiai, Posejanka, Poseiniai, Pulkotai, Radziuškė, Radžiūčiai, Rakelija, Rimkežeriai, Seinų Kolonija, Stabingis, Sumavas, Sveckai, Vygrėnai, Vygrėnų Lesničuvka, Zolieckai, Zorūbai ir Žagariai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma valsčiaus lietuvių kalba pietinių aukštaičių, arba kitaip – vakarinių dzūkų (punskiškių) tarme, pietrytinėje dalyje nuo jų atsiskiria seiniškiai, kurie nekietina minkštųjų priebalsių c, dz. [1] Seinų apylinkių lietuviškų vietovardžius ir asmenvardžius tyrinėjo Varšuvos universiteto filologė Tamara Buchienė, vandenvardžius – Lundo universiteto baltistas Knutas Olofas Falkas, vestuvių papročius – Vacys Milius. Poznanės universiteto kalbininkas Michalas Masiukas apgynė daktaro disertaciją tema Seinų lietuvių tarmės fonologija.

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 4089 100% 1946 47,59% 2143 52,41%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
18,76 8,93 9,83

Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1928,24 zlotai.[3]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 4 185 žmonės:[4]

  • Lenkai – 80,3% (3 362);
  • Lietuviai – 18,6% (780);
  • Kiti – 1,02% (43).

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liaudies meno tradicijų puoselėjimu nuo 1982 m. rūpinasi Meno komisija prie Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos. Žinoma krašto tapytoja Aldutė Balulytė iš Klevų.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2005 metų duomenis[5] valsčiaus plotas yra 218,01 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 67%
  • miškai: 27% (58,92 km²)
  • vandens telkiniai: 6% (14,82 km²)

Rezervatai sudaro 1266,4 km² valsčiaus teritorijos. Valsčius sudaro 25,47% Seinų apskrities.

Valsčiaus gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje teka Alnos, Didžiulės, Kunios ir Seinos upės. Valsčiuje yra Klevų piliakalnis, Kuklės ir Lempio draustiniai.

Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Alnas (158,40 ha),
  • Ašarinis (12,7 ha),
  • Balandis (27,2 ha),
  • Beržinis (81 ha),
  • Bevardis (Bez nazwy 1,25 ha),
  • Bevardis (Bez nazwy 0,78 ha),
  • Bevardis (Bez nazwy 0,74 ha),
  • Dimitravas (Dmitrowo 61,86 ha),
  • Drūcežeris (Drucieżerys 5,13 ha),
  • Dusaitėlis (Dusajek Mały 3,49 ha),
  • Dubelis (Dubelis 5,92 ha),
  • Dusalis (17,81 ha),
  • Gailiekas (16,99 ha),
  • Galadusys (160,08 ha),
  • Gegužinis (Giegożyn 3,44 ha),
  • Ilavas (Iiłowo 3,34 ha),
  • Ilgelis (34,16 ha),
  • Kielikas (12,24 ha),
  • Kunis (Kunis 43,00 ha),
  • Lempinis (Łempniak 3,41 ha),
  • Lempis (Łempie 8,59 ha),
  • Nožegaris (Nożegary 1,18 ha),
  • Otiečka (Otieczka 1,12 ha),
  • Paežerėliai (Pojeziorki 5,30 ha),
  • Pilvis (19,36 ha),
  • Pirtis (15,8 ha),
  • Pristainis (Przystajni 1,98 ha),
  • Raistas (Rejszteżerys 6,90 ha),
  • Ringys (25,49 ha),
  • Samanis (Samanis 9,02 ha),
  • Seinai (64 ha),
  • Stabingis (Sztabinki 60,00 ha),
  • Stavas (Staw 2,46 ha),
  • Stepinis (Stępniak 7,13 ha),
  • Sumavas (Sumowo 14,48 ha),
  • Žagovecas (Żagowiec 4,91 ha).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Garšva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai
  2. http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/
  3. http://www.regioset.pl/
  4. 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)
  5. http://www.regioset.pl/

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]