Maršrutinis taksi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maršrutiniai taksi Rostove prie Dono

Maršrutinis taksi – privačiai įmonei priklausanti keleivių pervežimo priemonė (taksi), gabenanti keleivius nustatytais maršrutais. Keleivių pervežimui naudojami specialiai tam pritaikyti keleiviniai mikroautobusai. Tokios transporto priemonės populiarios Bulgarijoje, buvusiose TSRS valstybėse, tame tarpe daugumoje didesnių Lietuvos miestų. Dažniausiai maršrutiniai taksi naudojami miestuose, kur paprastai kursuoja tais pačiais maršrutais, kaip ir autobusai ar troleibusai (dalyje miestų maršrutinio taksi numeris sutampa su tuo maršrutu kursuojančio autobuso numeriu). Nors maršrutinio taksi bilieto kaina paprastai didesnė, nei autobuso ar troleibuso, tačiau šios transporto priemonės keleivių vertinamos dėl didesnio greičio, lankstesnio grafiko, galimybės sustoti netik autobusų stotelėse. Kartais maršrutiniai taksi vyksta ir užmiesčio maršrutais.

Maršrutiniai taksi išpopuliarėjo dar TSRS laikais, kuomet buvo naudojami ne tik miestuose, bet ir tolimiems reisams (pvz., Maskva-Jalta). Praktiškai visi to meto maršrutiniai taksi buvo mikroautobusai RAF-2203 „Latvija“. Po TSRS žlugimo susikūrus laisvajai rinkai bei atsiradus galimybei steigti individualias įmones, maršrutinių taksi skaičius smarkiai išaugo, kadangi buvo didelis poreikis mobilesniam transportui. Maršrutiniams taksi pradėti naudoti iš Vakarų Europos atgabenti padėvėti mikroautobusai, ypač Mercedes-Benz TN. Rusijoje taip pat naudoti vietinės gamybos „GAZelle“. Maršrutiniai taksi dažnai susilaukia kritikos iš miestų valdžios dėl pavojingo vairavimo, eismo taisyklių pažeidimų, autobusų linijos užėmimo, neskaidrios mokesčių politikos, tuo pačiu, maršrutiniai taksi sumažina miesto viešojo transporto pajamas.

Maršrutiniai taksi būna ne tik privatieji – dalis autobusų parkų taip pat naudoja mikroautobusus užmiesčio ar tarpmiestiniams maršrutams, kuriuose pervežama nedaug keleivių.