Jurgis Gerulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jurgis Gerulis (vok. Georg Gerullis, 1888 m. rugpjūčio 13 d. Jogaudai, Tilžės apskritis – apie 1945 m. Rusija) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, rektorius, nacių Vokietijos karinės žvalgybos karininkas.

Mokslininkas[taisyti | redaguoti kodą]

Studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose, mokytojas Adalbertas Becenbergeris. 1912 m. filosofijos daktaras. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip vokiečių karininkas, buvo sužeistas. 1922-1933 m. Leipcigo universiteto dėstytojas, Baltų kalbų katedros vedėjas, profesorius. 1931-1933 m. vadovavo dialektologijos kursams Kaune. 1934-1937 m. Karaliaučiaus universiteto profesorius ir rektorius. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius.

Tyrė senąją lietuvių raštiją, lietuvių kalbos fonetiką, tarmes, senovės prūsų vietovardžius, dvikalbystę. Parengė M. Mažvydo raštų fotografuotinį leidimą. Vilniuje surado J. Elgerio „Evangelijų ir epistolų“ vertimo latvišką rankraštį.[1]

Mokiniai kalbininkai Antanas Salys, Pranas Skardžius, Kazimieras Alminas, Alvilis Augstkalnis, Viktoras Falkenhanas, Jonas Kabelka, Izabelė Matusevičiūtė, Elžbieta Mikalauskaitė ir kiti.

Nacis[taisyti | redaguoti kodą]

1930 m. gruodžio 12 d. įstojo į nacių partiją. Tai nuo jo atstūmė kai kuriuos iš jo tuometinių kolegų. 1932 m. tapo nacių šturmuotoju, SA nariu. Nebuvo SS nariu ir negalėjo būti dėl savo neariškos kilmės. 1932 m. lapkričio mėn. kaip Nacionalinio komiteto Leipcigo universitetui atnaujinti pirmininkas atvirai agitavo už Adolfo Hitlerio išrinkimą kancleriu. Tarp studentų buvo žinomas, populiarus ir autoretitingas.

1937 m. buvo priverstas atsisakyti rektoriaus pareigų po konflikto su gauleiteriu Erichu Koch, Jurgiui Geruliui asmeniškai nevykdant lietuviškų Rytų Prūsijos vietovardžių keitimo komisijos darbą.

Abvero karininkas[taisyti | redaguoti kodą]

1939 m. pašauktas į vokiečių kariuomenę. Tarnavo Abvere, pirmiausia kaip kapitonas, vėliau kaip majoras. Verbavo ir rengė baltarusus ir ukrainiečius. Nuo 1941 m. spalio mėn. iki 1942 m. birželio mėn. vadovavo žvalgybos mokyklai Viacačiuose, 18 km nuo Rygos, regiančiai diversantus Rytų frontui. 1945 m. NKVD organų suimtas, likimas nežinomas.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams, Kaunas, 1922 m., Heidelbergas 1923 m.; čia paskelbė ir 1921 m. Karaliaučiaus valstybiniame archyve jo paties surastą M.Mažvydo giesmyną „Gesmes chriksczoniskas“ 2 d. 1566-1570 m.
  • Senieji lietuvių skaitymai, chrestomatija, Kaunas, 1927 m.
  • Senovės prūsų vietovardžiai (Die altpreussischen Ortsnamen), 1922 m.
  • Lietuvių dialektologijos studijos (Litauische Dialektstudien), 1930 m.; lietuvių tarmių tekstams pritaikė tarptautinę fonetinę transkripciją, aprašė priegaidės
  • Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (Das Fischerlitauisch in Preussen), su K. S. Štangu, 1933 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Sabaliauskas. Jurgis Gerulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 612 psl.