Vasilijus Safronovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vasilijus Safronovas
Gimė: 1984 m. liepos 21 d. (30 metų)
Klaipėdoje
Veikla: istorikas, humanitarinių mokslų daktaras
Sritis: Lietuvos ir Rytų Prūsijos regiono istorija
Organizacijos: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas; Lietuvos istorijos institutas
Pareigos: vyresnysis mokslo darbuotojas
Alma mater: Klaipėdos universitetas
Doktorant. vadovas: Alvydas Nikžentaitis
Žymūs apdovanojimai:

Immanuelio Kanto mokslinių tyrimų premija

Vasilijus Safronovas (g. 1984 m. liepos 21 d. Klaipėdoje) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Baigęs Klaipėdos miesto Smeltės vidurinę mokyklą, 2002 m. įstojo į Klaipėdos universitetą, kuriame studijavo istoriją ir Baltijos šalių istoriją. 2005 m. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute vykdė mokslinį projektą „Šeimos albumų istorija (-os). Klaipėdos krašto pokario laikotarpis 1944–1960 m.“. 20072010 m. jungtinės Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūras. 2011 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tapatybės ideologijų konkurencija Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste: XX amžiaus Klaipėdos atvejo tyrimas“.[1] 2008 m. stažavosi Berlyne.

Nuo 2008 m. dėsto Klaipėdos universiteto Istorijos katedroje Istoriografijos teoriją ir istoriją, Klaipėdos miesto ir regiono istoriją, Paveldosaugos įvadą ir kt. dalykus. Šios katedros docentas.[2]. Nuo 2010 m. Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, vėliau mokslo darbuotojas, nuo 2013 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2011 m. taip pat yra Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, nuo 2012 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

Mokslinių interesų kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1999 m. tiria Klaipėdos miesto ir buvusio Rytų Prūsijos regiono istoriją XIII–XX a.; moderniųjų laikų Lietuvos ir buvusio Rytų Prūsijos regiono kultūrinės istorijos reiškinius: atmintį, atminimo kultūras, tapatybių konstravimą.[3]. Šiuo metu tyrinėja Klaipėdos miesto ir Rytų Prūsijos istoriją, suvokinių, atminimo, tapatybės kaitą Lietuvoje ir buvusiame Rytų Prūsijos regione XIX–XX a.; atminimo kultūras ir atminimo/istorijos politiką Baltijos jūros regione.[4].

Baigdamas vidurinę mokyklą, parengė specialistų recenzuotą ir palankiai įvertintą sintetinio turinio metodinę priemonę „Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai“. 2002 m. jos leidybą Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus iniciatyva parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.[5] Po to Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV publikavo keliasdešimt mokslinių straipsnių Klaipėdos miesto ir regiono istorijos, nacionalizmo teorijos, atminimo kultūrų, atminimo politikos, tapatybių ideologijų formavimo Klaipėdoje, Klaipėdos krašte, Kaliningrado srityje ir Lietuvoje klausimais, skaitė pranešimus keliolikoje tarptautinių konferencijų. Yra paskelbęs tekstų paveldosaugos aktualijomis.[6]. Mažosios Lietuvos enciklopedijos IV tomui (išleistas 2009 m.) parengė daugiau kaip 540 straipsnių[7], tarp jų straipsnius „Rytų Prūsija (šiaurinė) po II pasaulinio karo“, „Vokiečių nacionalizmas“, „Vokietijos politika Klaipėdos krašto klausimu (1919–39)“ ir kt.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2012 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2011“ laureato diplomas;
  • 2012 m. Vokietijos federalinės vyriausybės Kultūros ir medijų ministro įsteigta Immanuelio Kanto mokslinių tyrimų premija.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Knygos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai, Klaipėda, 2002. ISBN 9986-31-063-6
  • Praeitis kaip konflikto šaltinis: Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje: monografija. Vilnius, 2011. ISBN 978-9955-847-47-2
  • Vertimas į lenkų kalbą: Przeszlość jako źródło konfliktu. Konkurencja ideologii tożsamości w Kłajpedzie XX wieku. Olsztyn, 2012. ISBN 978-83-63040-14-7
  • (sudarytojas kartu su Nijole Strakauskaite ir Lina Motuziene) Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIII). Klaipėda, 2011. ISSN 1392-4095
  • (sudarytojas) Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIV). Klaipėda, 2012. ISSN 1392-4095
  • (sudarytojas ir mokslinis redaktorius) Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Klaipėda, 2012. ISBN 978-9955-18-646-5
  • (kartu su Kęstučiu Demerecku) Klaipėda 1945–1965...: fotoalbumas. Klaipėda, 2010. ISBN 978-9955-544-87-6
  • (sidarytojas) Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Klaipėda, 2013. ISBN 978-9955-18-721-9
  • (sudarytojas kartu su Silva Pocyte) Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII). Klaipėda, 2008. ISSN 1392-4095

Moksliniai straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Žr.: Daktaro disertacijos santrauką.
  2. Klaipėdos universiteto Istorijos katedros interneto svetainė.
  3. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto interneto svetainė; Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. IV. Vilnius, 2009, p. 168.
  4. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto interneto svetainė.
  5. „Abituriento knyga apie Klaipėdos istoriją“, Vakarų ekspresas, 2002-06-22, Nr. 143 (3094), p. 6.
  6. V. Safronovas, „Ar bus sunaikintas pramoninis Klaipėdos paveldas?“, „bernardinai.lt“ svetainėje, 2007-03-26
  7. Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. IV. Vilnius, 2009, p. 24