Klaipėdos universitetas

Klaipėdos universitetas
Lotyniškai: Universitas Klaipedensis
Įkurtas	1991 m.
Vieta	Klaipėda, Lietuva
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Vaidutis Laurėnas
Fakultetai	7
Tinklalapis	http://www.ku.lt/

Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m. veikianti valstybinė aukštoji mokykla, viešoji įstaiga. Vienintelis klasikinis universitetas Vakarų Lietuvoje. Siūlo trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – studijas, plėtoja įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengia mokslininkus.

Nuo pat universiteto įkūrimo jo mokslinės veiklos kryptys buvo daugiausia susijusios su Vakarų Lietuvos bei pajūrio regiono ūkio, kultūros ir meno aktualijomis. Šiuo metu universitetas orientuojasi į mokslinės veiklos galimybes, atsiveriančias platesniame Baltijos regiono kontekste.

Istorija

1956 m. uždarius mokytojus pagreitintu būdu nuo 1946 m. rengusį Mokytojų institutą, Klaipėda liko be aukštojo mokslo židinio. Inicijavus tuometiniams miesto vadovams, 1959 m. rudenį Klaipėdoje buvo įsteigtas Kauno Politechnikos instituto (KPI) vakarinis skyrius, 1961 m. reorganizuotas į vakarinį fakultetą. 1965 m. fakultetas išleido pirmąją daugiau kaip 50 diplomuotų inžinierių laidą. 1977 m. fakultete pradėjo veikti ir dieninis skyrius, todėl 1978 m. vakarinis fakultetas ir dieninis skyrius buvo pavadinti KPI Klaipėdos fakultetu. Fakulteto dekanu iki reorganizacijos 1991 m. buvo Adolfas Brėskis.

Klaipėdos miesto vadovų iniciatyva, 1971 m. uostamiestyje pradėjo veikti ir Šiaulių Pedagoginio instituto (ŠPI) Klaipėdos muzikos fakultetas, kurį sudarė iš Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių institutų atkeltos katedros. Pirmuoju fakulteto dekanu buvo paskirtas Vytautas Jakavičius, nuo 1973 m. jam vadovavo Vytautas Jakelaitis. 1974 m. fakultetas suskaidytas į du fakultetus: Pedagogikos ir Kultūros, o 1979 m. vietoj dviejų sudaryti trys: Kultūros, Muzikos mokytojų ir Teatro meno. Nuo 1975 m. sausio 1 d. fakultetai prijungiami prie Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos ir pavadinami Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais.

1975 m. Klaipėdoje buvo įkurtas ŠPI Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. 1975–1980 m. jo dekanu buvo A. Milinauskis, 1980–1991 m. Juozas Rauckis.

Klaipėdos universitetas oficialiai įkurtas nuo 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d. nutarimu Klaipėdoje veikusių KPI ir ŠPI fakultetų bazėje, miesto visuomenės iniciatyva. 1991 m. vasario 12 d. įvyko pirmas universiteto senato posėdis. 1995 m. į universiteto struktūrą įsijungė Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetas.

1995 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino universiteto statutą (aktuali 2010 m. birželio 22 d. redakcija).

Universiteto rektoriai: prof. Donatas Švitra (1991–1993 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (1993–2001 m.), prof. Vladas Žulkus (2002–2011 m.), prof. Vaidutis Laurėnas (nuo 2011 m.). Universiteto senato pirmininkai: doc. Aleksandras Žalys (1991–1993 m.), prof. Vytautas Smailys (1993–1997 ir 1999–2001 m.), prof. Audronė Kaukienė (1997–1999 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (2001–2007 m.), prof. Daiva Kšanienė (2007–2012 m.), prof. Kęstutis Dučinskas (nuo 2012 m.).

Studijos

1991 m. universitetas pradėjo veiklą, turėdamas 16 studijų programų ir 3067 studentus. 2009 m. Klaipėdos universitetas turėjo 67 bakalauro, 46 magistro ir 3 laipsnio neteikiančias studijų programas. Bendras studentų skaičius (neįskaitant doktorantų), 2005 m. buvo 9151, 2006 m. – 9367, 2007 m. – 9223, 2008 m. – 9219, 2009 m. – 8438. 2009 m. pab. trijose Klaipėdos universiteto kuruojamose doktorantūros programose – edukologijos, ekologijos ir aplinkotyros, istorijos kryptyse – studijavo 60 doktorantų (dieninio skyriaus – 57, neakivaizdinio – 3).

2011 m. sausio 1 d. KU studijavo daugiau kaip 7500 studentų. Valstybė finansuoja 3200 studentų studijas. Kasmet studijuoja per 100 užsienio studentų, kurie atvyksta pagal mainų programas, į lietuvių kalbos kursus bei intensyvias programas. Kasmet per 120 Universiteto studentų išvyksta semestro ar vienerių studijų metų studijoms į užsienio universitetus bei praktikai užsienio įmonėse. Veikia studentų mokslinės draugijos, rengiamos studentų mokslinės konferencijos; dalis jų nacionalinės ir tarptautinės. Universiteto absolventų skaičius – daugiau kaip 27 500.

2009 m. duomenimis universiteto pedagoginį personalą sudarė apie 500 darbuotojų (užimta 486,5 etato, iš jų 60 – profesoriaus, 197,5 – docento, 141,5 – lektoriaus, 87,5 – asistento pareigose).

Universiteto struktūra

Klaipėdos universiteto rektoratas

Naujai pastatytos auditorijos (Aula magna) KU miestelyje

Įsteigus Klaipėdos universitetą, iš pradžių jis buvo sudarytas iš trijų fakultetų: Humanitarinių ir Gamtos mokslų (išskaidytas 1992 m., nuo 1994 m. veikia Humanitarinių mokslų fakultetas ir Gamtos mokslų fakultetas), Technikos (nuo 1994 m. Jūrų technikos), Pedagogikos. 1994 m. įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, 1995 m., prie universiteto prisijungus Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetui, buvo įsteigtas Menų fakultetas, 1999 m. – Sveikatos mokslų fakultetas. 2000 m. Gamtos mokslų fakultetas pavadintas Gamtos ir matematikos mokslų fakultetu. Šiuo metu universitete yra septyni fakultetai ir du studijų institutai: Jūreivystės institutas (įkurtas 1996 m.) ir Tęstinių studijų institutas (įkurtas 1995 m. kaip Kvalifikacijos kėlimo institutas, reorganizuotas 2003 m.).

Be to, į universiteto struktūrą įeina mokslinių tyrimų padaliniai: fakultetų struktūroje esantys mokslo centrai; Muzikologijos institutas (Menų fakulteto struktūroje) ir Jūrinio kraštovaizdžio mokslo institutas (Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto struktūroje); trys mokslinius tyrimus vykdantys institutai (fakulteto lygmens padaliniai): 1. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (įkurtas 1998 m. vietoj buvusio Sistemų analizės mokslo centro, veikusio nuo 1991 m., iki 2004 m. priklausė Gamtos ir matematikos mokslų fakultetui), 2. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (įkurtas 2003 m. buvusio Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro, veikusio nuo 1992 m., bazėje), 3. Mechatronikos mokslo institutas (įkurtas 2005 m.).

1991 m. įkurta universiteto biblioteka, 1992 m. – Klaipėdos universiteto leidykla, 1993 m. – Botanikos sodas, 1995 m. – Klaipėdos universiteto studentų sąjunga. 2002 m. rugsėjo 6 d., bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, įsteigtas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. 2008 m. KU Senato sprendimu įsteigtas Jūros mokslų ir technologijų centras, koordinuojantis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Jūrinio slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai plėtros programos projektų vykdymą, Slėnio branduolio laboratorijų kūrimą ir mokslinio–techninio potencialo koncentravimą.

Universiteto turtas

2012 m. Klaipėdos universiteto nekilnojamasis turtas vertinamas daugiau kaip 64 mln. Lt. Kilnojamojo turto vertė 12 mln. Lt

Fakultetai ir studijų institutai

• Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas,
• Humanitarinių mokslų fakultetas,
• Jūrų technikos fakultetas,
• Menų fakultetas,
• Pedagogikos fakultetas,
• Socialinių mokslų fakultetas,
• Sveikatos mokslų fakultetas,
• Jūreivystės institutas,
• Tęstinių studijų institutas.

Mokslinių tyrimų institutai

• Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas,
• Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas,
• Mechatronikos mokslo institutas,

Universiteto mokslininkų ir menininkų pasiekimai

• 1999 m. KU sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, treniruojamas Skaistės Idzelevičienės ir Romaldo Idzelevičiaus, pirmą kartą tapo Europos ir pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionais. Europos čempionų titulą šis ansamblis iškovojo 1999, 2001, 2003–2006, 2009, 2012 m., pasaulio čempionų – 1999, 2002–2005, 2008, 2011 m.
• 2009 m. už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai KU Menų fakulteto doc. Nelei Savičenko-Klimienei paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
• 2009 m. Lietuvos mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje buvo premijuotas KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojų, archeologų Audronės Bliujienės, Algirdo Girininko ir Vlado Žulkaus darbų ciklas „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“.
• 2009 m. mokslo populiarinimo srityje Klaipėdos universiteto mokslininkai doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, dr. Vykintas Vaitkevičius, prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas gavo Švietimo ir mokslo ministerijos premijas už perspektyvų mokslo ir technologijų populiarinimo darbą.
• 2010 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija įteikta rašytojui, KU Humanitarinių mokslų fakulteto doc. Rolandui Rastauskui.
• 2010 m. architekto, KU Gamtos ir Matematikos fakulteto prof. Petro Grecevičiaus projektas laimėjo pasaulinį parkų kūrybos konkursą Kinijoje Jinzhou mieste, patekdamas į 20 stipriausių pasaulio projektų grupę.
• 2011 m. nacionalinis apdovanojimas – Jono Basanavičiaus premija paskirta KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojui dr. Vykintui Vaitkevičiui už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą, už archeologinius tyrinėjimus, istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą dėl jų išsaugojimo, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą bei mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.
• 2012 m. KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojui, istorikui dr. Vasilijui Safronovui įteikta Vokietijos vyriausybės Imanuelio Kanto mokslinė premija.

Garbės daktarai

• Vytautas Kavolis, 1995 m., JAV, filosofas, profesorius
• Vilius Pėteraitis, 1995 m., Kanada, Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas
• Alfredas Vėlius, 1995 m., JAV, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas
• Stasys Antanas Bačkis, 1996 m., Lietuvos diplomatas, politikas, mokslininkas
• Alfonsas Žalys, 1996 m., ilgametis Klaipėdos miesto vadovas, vienas iš Klaipėdos universiteto kūrimo iniciatorių
• Vytautas Landsbergis, 1997 m., Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius
• Antanas Vaičius, 1997 m., Telšių vyskupas
• John W. Hiden, 1997 m., Didžioji Britanija, Bradfordo universiteto Baltijos studijų skyriaus vadovas, profesorius
• Algis Mickūnas, 2000 m., JAV, „Santaros-Šviesos“ veikėjas, profesorius
• Bronislovas Lubys, 2000 m., KLASCO prezidentas, 2001–2011 m. Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas
• Keijo Virtanen, 2000 m., Suomija, Turku universiteto rektorius, profesorius
• Guido Michelini, 2000 m., Italija, Parmos universiteto profesorius
• Valentinas Šernas, 2000 m., JAV, Rutgersso universiteto profesorius
• Valdas Adamkus, 2008 m., Lietuvos Respublikos prezidentas
• Jochen D. Range, 2010 m., Vokietija, Greifsvaldo universiteto profesorius
• Andrej Klemešev, 2010 m., Rusija, Kanto universiteto rektorius, profesorius
• Valdis Zatlers, 2011 m., Latvijos Respublikos prezidentas
• Adam Michnik, 2012 m., Lenkijos visuomenės veikėjas, eseistas, politikos publicistas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius
• Tomas Venclova, 2012 m., profesorius, poetas, eseistas
• Viktoras Vytautas Klemas, 2013 m. profesorius
• Vytautas Jakelaitis, 2013 m. profesorius

Infrastruktūra

1993 m. pasitraukus iš Lietuvos buvusios SSRS kariuomenei, universitetas perėmė buvusios Klaipėdos įgulos kareivinių teritoriją kartu su šešių 1904–1907 m. statytų neogotikinių pastatų kompleksu (adresas: Herkaus Manto g. 84). Pastatai valstybės, rėmėjų ir kitų finansinių šaltinių lėšomis baigti restauruoti 2009 m. Juose yra įsikūrę šie universiteto padaliniai: rektoratas, senatas, administracija, leidykla, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Evangeliškosios teologijos centras, Humanitarinių mokslų fakultetas, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, Sveikatos mokslų fakultetas.

Be to, universitetui priklauso ne universiteto miestelyje esančių padalinių pastatai ir teritorijos:

• Botanikos sodo teritorija Kretingos g. 92,
• Pedagogikos fakulteto pastatas S. Nėries g. 5 (1905–1908 m. statytas neogotikinis buv. Klaipėdos mokytojų seminarijos pastatas),
• Menų fakulteto pastatas K. Donelaičio g. 4 (1910–1911 m. statytas buv. Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatas),
• Tęstinių studijų instituto pastatas Sportininkų g. 13 (1950–1953 m. statytas buv. Žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumo pastatas),
• Jūreivystės instituto pastatas I. Kanto g. 7 (1936–1937 m. statytas buv. Imanuelio Kanto pradinės mokyklos pastatas; dalijamasi su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla),
• Jūrų technikos fakulteto pastatas Bijūnų g. 17 (buv. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto pastatas),
• Socialinių mokslų fakulteto pastatas Minijos g. 153 (1993 m. Lietuvos jūrų laivininkystės universitetui perduotas švietimo paskirties pastatas),
• Universiteto bendrabučiai Malūnininkų g. 4, Karklų g. 5, Statybininkų pr. 43.

2009 m. universitetas panaudos teise valdė 45,37 ha valstybės žemės plotą (iš jų 23,58 ha Universiteto miestelyje)

Nuorodos

• Klaipėdos universiteto oficiali svetainė
• Klaipėdos universiteto studentų sąjungos tinklalapis
• Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tinklalapis
• Asociacijos „Baltijos slėnis“, koordinuojančios „Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai“ veiklą, tinklalapis

Vikiteka