Klaipėdos universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klaipėdos universitetas
KUherbas.jpg
lot. Universitas Klaipedensis
Įkurtas 1991 m.
Tipas Valstybinis
Rektorius Vaidutis Laurėnas
Fakultetai 7
Vieta Klaipėda, Lietuva
Svetainė http://www.ku.lt/

Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m. veikianti valstybinė aukštoji mokykla, viešoji įstaiga. Vienintelis klasikinis universitetas Vakarų Lietuvoje. Siūlo trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – studijas, plėtoja įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengia mokslininkus.

Nuo pat universiteto įkūrimo jo mokslinės veiklos kryptys buvo daugiausia susijusios su Vakarų Lietuvos bei pajūrio regiono ūkio, kultūros ir meno aktualijomis. Šiuo metu universitetas orientuojasi į mokslinės veiklos galimybes, atsiveriančias platesniame Baltijos regiono kontekste.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1956 m. uždarius mokytojus pagreitintu būdu nuo 1946 m. rengusį Mokytojų institutą, Klaipėda liko be aukštojo mokslo židinio. Inicijavus tuometiniams miesto vadovams, 1959 m. rudenį Klaipėdoje buvo įsteigtas Kauno Politechnikos instituto (KPI) vakarinis skyrius, 1961 m. reorganizuotas į vakarinį fakultetą. 1965 m. fakultetas išleido pirmąją daugiau kaip 50 diplomuotų inžinierių laidą. 1977 m. fakultete pradėjo veikti ir dieninis skyrius, todėl 1978 m. vakarinis fakultetas ir dieninis skyrius buvo pavadinti KPI Klaipėdos fakultetu. Fakulteto dekanu iki reorganizacijos 1991 m. buvo Adolfas Brėskis.

Klaipėdos miesto vadovų iniciatyva, 1971 m. uostamiestyje pradėjo veikti ir Šiaulių Pedagoginio instituto (ŠPI) Klaipėdos muzikos fakultetas, kurį sudarė iš Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių institutų atkeltos katedros. Pirmuoju fakulteto dekanu buvo paskirtas Vytautas Jakavičius, nuo 1973 m. jam vadovavo Vytautas Jakelaitis. 1974 m. fakultetas suskaidytas į du fakultetus: Pedagogikos ir Kultūros, o 1979 m. vietoj dviejų sudaryti trys: Kultūros, Muzikos mokytojų ir Teatro meno. Nuo 1975 m. sausio 1 d. fakultetai prijungiami prie Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos ir pavadinami Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais.

1975 m. Klaipėdoje buvo įkurtas ŠPI Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. 1975–1980 m. jo dekanu buvo A. Milinauskis, 1980–1991 m. Juozas Rauckis.

Klaipėdos universitetas oficialiai įkurtas nuo 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d. nutarimu Klaipėdoje veikusių KPI ir ŠPI fakultetų bazėje, miesto visuomenės iniciatyva. 1991 m. vasario 12 d. įvyko pirmas universiteto senato posėdis. 1995 m. į universiteto struktūrą įsijungė Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetas.

1995 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino universiteto statutą (aktuali 2010 m. birželio 22 d. redakcija).

Universiteto rektoriai: prof. Donatas Švitra (1991–1993 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (1993–2001 m.), prof. Vladas Žulkus (2002–2011 m.), prof. Vaidutis Laurėnas (nuo 2011 m.). Universiteto senato pirmininkai: doc. Aleksandras Žalys (1991–1993 m.), prof. Vytautas Smailys (1993–1997 ir 1999–2001 m.), prof. Audronė Kaukienė (1997–1999 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (2001–2007 m.), prof. Daiva Kšanienė (2007–2012 m.), prof. Kęstutis Dučinskas (nuo 2012 m.). 2013 m. birželio mėn. Klaipėdos universitetą baigė trisdešimt tūkstantoji absolventė.

Studijos[taisyti | redaguoti kodą]

1991 m. universitetas pradėjo veiklą, turėdamas 16 studijų programų ir 3067 studentus. 2009 m. Klaipėdos universitetas turėjo 67 bakalauro, 46 magistro ir 3 laipsnio neteikiančias studijų programas. Bendras studentų skaičius (neįskaitant doktorantų), 2005 m. buvo 9151, 2006 m. – 9367, 2007 m. – 9223, 2008 m. – 9219, 2009 m. – 8438. 2009 m. pab. trijose Klaipėdos universiteto kuruojamose doktorantūros programose – edukologijos, ekologijos ir aplinkotyros, istorijos kryptyse – studijavo 60 doktorantų (dieninio skyriaus – 57, neakivaizdinio – 3).

2011 m. sausio 1 d. KU studijavo daugiau kaip 7500 studentų. Valstybė finansuoja 3200 studentų studijas. Kasmet studijuoja per 100 užsienio studentų, kurie atvyksta pagal mainų programas, į lietuvių kalbos kursus bei intensyvias programas. Kasmet per 120 Universiteto studentų išvyksta semestro ar vienerių studijų metų studijoms į užsienio universitetus bei praktikai užsienio įmonėse. Veikia studentų mokslinės draugijos, rengiamos studentų mokslinės konferencijos; dalis jų nacionalinės ir tarptautinės. Universiteto absolventų skaičius – daugiau kaip 27 500.

2009 m. duomenimis universiteto pedagoginį personalą sudarė apie 500 darbuotojų (užimta 486,5 etato, iš jų 60 – profesoriaus, 197,5 – docento, 141,5 – lektoriaus, 87,5 – asistento pareigose).

Universiteto struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos universiteto rektoratas
Naujai pastatytos auditorijos (Aula magna) KU miestelyje
Mokslo ir technologijų parkas

Įsteigus Klaipėdos universitetą, iš pradžių jis buvo sudarytas iš trijų fakultetų: Humanitarinių ir Gamtos mokslų (išskaidytas 1992 m., nuo 1994 m. veikia Humanitarinių mokslų fakultetas ir Gamtos mokslų fakultetas), Technikos (nuo 1994 m. Jūrų technikos), Pedagogikos. 1994 m. įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, 1995 m., prie universiteto prisijungus Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetui, buvo įsteigtas Menų fakultetas, 1999 m. – Sveikatos mokslų fakultetas. 2000 m. Gamtos mokslų fakultetas pavadintas Gamtos ir matematikos mokslų fakultetu. Šiuo metu universitete yra septyni fakultetai ir du studijų institutai: Jūreivystės institutas (įkurtas 1996 m.) ir Tęstinių studijų institutas (įkurtas 1995 m. kaip Kvalifikacijos kėlimo institutas, reorganizuotas 2003 m.).

Be to, į universiteto struktūrą įeina mokslinių tyrimų padaliniai: fakultetų struktūroje esantys mokslo centrai; Muzikologijos institutas (Menų fakulteto struktūroje) ir Jūrinio kraštovaizdžio mokslo institutas (Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto struktūroje); trys mokslinius tyrimus vykdantys institutai (fakulteto lygmens padaliniai): 1. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (įkurtas 1998 m. vietoj buvusio Sistemų analizės mokslo centro, veikusio nuo 1991 m., iki 2004 m. priklausė Gamtos ir matematikos mokslų fakultetui), 2. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (įkurtas 2003 m. buvusio Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro, veikusio nuo 1992 m., bazėje), 3. Mechatronikos mokslo institutas (įkurtas 2005 m.).

1991 m. įkurta universiteto biblioteka, 1992 m. – Klaipėdos universiteto leidykla, 1993 m. – Botanikos sodas, 1995 m. – Klaipėdos universiteto studentų sąjunga. 2002 m. rugsėjo 6 d., bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, įsteigtas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. 2008 m. KU Senato sprendimu įsteigtas Jūros mokslų ir technologijų centras, koordinuojantis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Jūrinio slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai plėtros programos projektų vykdymą, Slėnio branduolio laboratorijų kūrimą ir mokslinio–techninio potencialo koncentravimą.

Universiteto turtas[taisyti | redaguoti kodą]

2012 m. Klaipėdos universiteto nekilnojamasis turtas vertinamas daugiau kaip 64 mln. Lt. Kilnojamojo turto vertė 12 mln. Lt

Fakultetai ir studijų institutai[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinių tyrimų institutai[taisyti | redaguoti kodą]

Paslaugų centrai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Akademinių paslaugų centras;
  • Infrastruktūros paslaugų centras;
  • Laisvalaikio paslaugų centras.

Universiteto mokslininkų ir menininkų pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

Garbės daktarai[taisyti | redaguoti kodą]

Infrastruktūra[taisyti | redaguoti kodą]

1993 m. pasitraukus iš Lietuvos buvusios SSRS kariuomenei, universitetas perėmė buvusios Klaipėdos įgulos kareivinių teritoriją kartu su šešių 1904–1907 m. statytų neogotikinių pastatų kompleksu (adresas: Herkaus Manto g. 84). Pastatai valstybės, rėmėjų ir kitų finansinių šaltinių lėšomis baigti restauruoti 2009 m. Juose yra įsikūrę šie universiteto padaliniai: rektoratas, senatas, administracija, leidykla, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Evangeliškosios teologijos centras, Humanitarinių mokslų fakultetas, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, Sveikatos mokslų fakultetas.

Be to, universitetui priklauso ne universiteto miestelyje esančių padalinių pastatai ir teritorijos:

  • Botanikos sodo teritorija Kretingos g. 92,
  • Pedagogikos fakulteto pastatas S. Nėries g. 5 (1905–1908 m. statytas neogotikinis buv. Klaipėdos mokytojų seminarijos pastatas),
  • Menų fakulteto pastatas K. Donelaičio g. 4 (1910–1911 m. statytas buv. Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatas),
  • Tęstinių studijų instituto pastatas Sportininkų g. 13 (1950–1953 m. statytas buv. Žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumo pastatas),
  • Jūreivystės instituto pastatas I. Kanto g. 7 (1936–1937 m. statytas buv. Imanuelio Kanto pradinės mokyklos pastatas; dalijamasi su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla),
  • Jūrų technikos fakulteto pastatas Bijūnų g. 17 (buv. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto pastatas),
  • Socialinių mokslų fakulteto pastatas Minijos g. 153 (1993 m. Lietuvos jūrų laivininkystės universitetui perduotas švietimo paskirties pastatas),
  • Universiteto bendrabučiai Malūnininkų g. 4, Karklų g. 5, Statybininkų pr. 43.

2009 m. universitetas panaudos teise valdė 45,37 ha valstybės žemės plotą (iš jų 23,58 ha Universiteto miestelyje)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Klaipėdos universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka