Veiviržėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Veiviržėnai
Veivirzen.jpg
Veiviržėnų bažnyčia su varpine
VeivirzenaiCOA.gif

Veiviržėnai
Koordinatės 55°36′11″N 21°35′31″E / 55.603°N 21.592°E / 55.603; 21.592 (Veiviržėnai)Koordinatės: 55°36′11″N 21°35′31″E / 55.603°N 21.592°E / 55.603; 21.592 (Veiviržėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 964 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: VeiviržėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Veivìržėnai
Kilmininkas: Veivìržėnų
Naudininkas: Veivìržėnams
Galininkas: Veivìržėnus
Įnagininkas: Veivìržėnais
Vietininkas: Veivìržėnuose

Veiviržėnai – miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas). Seniūnijos ir Seniūnaitijos centras. Miestelis radialinio plano, yra 16 gatvių. Keliai veda į Endriejavą, Švėkšną, Priekulę, Vėžaičius.

Miestelyje yra Veiviržėnų gimnazija (nuo 2005 m.), gimnazijos istorijos muziejus, seniūnija, Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Romos katalikų) ir varpinė, parapijos kapinės su koplyčia (1791 m.), paštas (LT-96026), ambulatorija, vaistinė, policijos įgaliotinio būstinė, individualios veterinarijos, medžio apdirbimo įmonės, J. Lankučio viešosios bibliotekos filialas, kavinė, baras, prekybos centras, parduotuvė ir kt.

Stūkso Veiviržėnų piliakalnis. Archeologiniai radiniai: geležiniai ir žalvariniai dirbiniai (VIII-IX a. žalvarinė apyrankė laikoma Kauno istorijos muziejuje), monetų (Abiejų Tautų Respublikos, XVII a. 2-oji pusė) ir papuošalų lobis (dalis radinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje).

Veiviržėnuose didžiausia šventė – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai (vyksta liepos mėn. pabaigoje).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XIII a. XV a. minimas Veiviržėnų dvaras, 1511 m. – Veiviržėnų kaimas. 1565 m. Veiviržėnų kaime buvo 20 šeimų, kurie turėjo 14 valakų (299 ha) žemės. 1639 m. pastatyta pirmoji Veiviržėnų bažnyčia (buvo Rietavo parapijos filija).

Veiviržėnai miesteliu pirmą kartą paminėti 1641 m.; 1661 m. Veiviržėnuose buvo aštuonios, 1725 m. (minimos keturios gatvės) – 14, 1737 m. – 28 (viena priklausė žydams) sodybos (dūmai). 1754 m. Augustas III Veiviržėnams suteikė teisę rengti savaitinį turgų, o nuo 1767 m. – dar keturis prekymečius (muges). 1767 m. grafas Oginskis, prie savo arklių keityklos, bažnyčiai padovanojo žemės sklypą kuriame buvo pastatyta nauja šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia, kuri 1795 m. tapo parapijine. 1784 m. Veiviržėnuose buvo 62 sodybos (23 priklausė žydams), žydų sinagoga, prieglauda.

Paminklas Veiviržėnam 500 metų

1792 m. Veiviržėnai gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1800 m. prie bažnyčios pastatyta špitolė. XIX a. Veiviržėnuose veikė parapinė mokykla (1804-1861 m.), rusiška valdinė pradžios mokykla (nuo 1869 m.), žydų mokykla, žydų sinagoga, katalikų bažnyčia, valsčiaus valdyba (nuo 1861 m.), valsčiaus teismas, vaistinė (nuo 1889 m.), lentpjūvė, vandens malūnas, bravoras-spiritinė, raščių, kalvių ir kt. dirbtuvėlės, karčema, valdiška degtinės parduotuvė (įst. 1897 m.), kelios žydų krautuvėlės. 1848 m. Veiviržėnai nukentėjo nuo choleros epidemijos.

XX a. pradžioje Veiviržėnuose atidaryta pirmoji lietuvio Jurjono krautuvė ir viešbutėlis; 1909 m. įsteigtas paštas, 1910 m. atidarytas Blaivybės draugijos skyrius, įkurta vartotojų bendrovė, 1911 m. įkurta skolinamoji-taupomoji kasa, 1912 m. pastatytas naujas medinis pradžios mokyklos pastatas, 1913 m. pastatyti parapijos namai su sale, arbatine, parduotuve ir knygynėliu. Tarpukaryje Veiviržėnai turėjo katalikų bažnyčią, sinagogą, valsčiaus savivaldybę, policijos nuovadą, 4 skyrių pradžios valdišką mokyklą (nuo 1932 m. penkių skyrių), žydų privačią mokyklėlę (1930 m. prijungta prie valdiškos), dvi lentpjūves, sveikatos ir veterinarijos punktus, knygyną, skaityklą, parapijos biblioteką, keletą malūnų, garinę pieninę (pastatyta 1929 m.), kooperatyvą, keliolika parduotuvių, amatininkų dirbtuvių; veikė Blaivybės draugijos skyrius, pavasarininkų kuopa, šaulių organizacija, gaisrininkų komanda. 1937 m. Veiviržėnai labai nukentėjo nuo gaisro, liko tik kelios etnografinės sodybos, bažnyčia ir kapinių koplyčia.

1941 m. ištremti darbininkas Antanas Abramavičius, mokytojai Pranas Serafinas, Vaclovas Baipšys su šeima. II pasaulinio karo pradžioje buvo subombarduota sinagoga ir keletas sodybų, sušaudyti ar išvežti visi miestelio žydai. Pokaryje vyko rezistencinis judėjimas, buvo žudomi ar tremiami nekalti žmonės; 1947 m. birželio 8 d. trumpam Veiviržėnus buvo užėmę partizanai.

Sovietmečiu Veiviržėnai buvo apylinkės ir „Veiviržo“ kolūkio centrinė gyvenvietė; veikė mokykla (1945-1949 m. – progimnazija, 1949-1952 m. septynmetė, nuo 1952 m. – vidurinė), ambulatorija, vaistinė (nuo 1948 m.), 25 lovų ligoninė (nuo 1949 m.), kultūros namai (nuo 1957 m.), biblioteka, vaikų darželis, pieninė, lentpjūvė, malūnas, prekybinis centras, valgykla. 1977 m. Veiviržėnai kartu su gretimais Balsėnais pripažinti geriausiai tvarkoma Lietuvos gyvenviete, o 1978 m. apdovanoti TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos pirmojo laipsnio diplomu.

1992 m. patvirtintas dabartinis Veiviržėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565 m. seniūnijos centras, Rietavo valsčius
18611919 m. Veiviržėnų valsčiaus centras  ?
19191947 m. Kretingos apskritis
19471950 m. Klaipėdos apskritis
19501959 m. Veiviržėnų apylinkės centras Priekulės rajonas
19591995 m. Klaipėdos rajonas
1995 Veiviržėnų seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelis pavadintas pagal pro jį tekančią upę – Veiviržą, pridedant priesagą -ėnai. XX a. tarpukariu vartota vietovardžio lytis Veviržėnai [3].

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Į Lietuvos Respublikos paveldo registrą įtraukti: Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, parapinių kapinių koplyčia (pastatyta 1791 m.) ir vartų kompleksas, Veiviržėnų miestelio stačiatikių senosios kapinės, miestelio ketvirtosios senosios kapinės, Veiviržėnų (Vilkių) piliakalnis su gyvenviete, koplytstulpis su skulptūromis (prie namo Jaunimo g. 8; autorius K. Piaulokas, XX a. pr.). Į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti „Laisvės paminklas“ (pastatytas 1932 m., autorius Kostas Rameika), „Tremtinių paminklas“, lurdas, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių palaidojimo vieta-kapas (paminklinis ansamblis pastatytas 1990 m., autorius Vytautas Majoras). Dailės paminklų yra bažnyčioje ir koplyčioje.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

2004 m. Veiviržėnų miestelyje gimė 11 naujagimių ir mirė 13 gyventojų, 2005 m., atitinkamai, – 5 ir 20.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2001 m.
1833 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur. 1983 m.[5] 1987 m.[6] 2001 m.sur.
582 571 934 1 200 670 707 1 013 1 055 1 039 964


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Veiviržėnuose gimė:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Вевирраны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 689 psl. (rus.)
  3. http://lithuanianphilately.com/postal-history/veivirzenai.html
  4. Veiviržėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 705 psl.
  5. Veiviržėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 129 psl.
  6. Veiviržėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 476 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Veiviržėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 346 psl.
  • Janina Valančiūtė. Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija. UAB „Judex“, Kaunas, 2006.
  • Veiviržėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png GARGŽDAI – 21 km
Brožiai – 7 km
ENDRIEJAVAS – 15 km
Šukaičiai – 5 km
Blank-50px.png
Aisėnai – 7 km
AGLUONĖNAI – 15 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Balsėnai – 6 km
JUDRĖNAI – 15 km
Daukšaičiai – 6 km
ŠVĖKŠNA – 12 km