Niujorkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Niujorkas
angl. New York
   Seal of New York City.svg      Flag of New York City.svg   
Top of Rock Cropped.jpg

Niujorkas
40°43′0″N 74°0′0″W / 40.71667°N 74°W / 40.71667; -74 (Niujorkas)Koordinatės: 40°43′0″N 74°0′0″W / 40.71667°N 74°W / 40.71667; -74 (Niujorkas)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija: Niujorkas (valstija) Niujorkas (valstija)
Įkūrimo data: 1625 m.
Meras: Michael Bloomberg
Gyventojų (2011): 8 481 055
Plotas: 1 214 km²
Tankumas (2011): 6 986 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: NiujorkasVikiteka

Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas) (angl. New York City) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko. Vienas pagrindinių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Niujorke gyvena 8,11 mln. gyventojų (2007 m.), o su priemiesčiais – virš 22 milijonų žmonių, ir tai vienas didžiausių pasaulio miestų. Čia yra įsikūrusi Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė. Slenge dažnai vadinamas „didžiuoju obuoliu“ (The Big Apple).

Miestas yra JAV šiaurės rytinėje dalyje, Niujorko valstijoje, prie Hadsono upės žiočių. Tai didžiausias JAV uostas (metinė krovinių apyvarta – apie 180 mln. tonų). Dž. Kenedžio tarptautinis oro uostas. Tai pagrindinis JAV ekonominis, politinis, prekybos, finansų, mokslo ir kultūros centras. Pagrindinės pramonės šakos: metalo apdirbimas, mašinų gamyba, poligrafija, chemija, naftos apdirbimas, maisto, lengvoji. Yra metropolitenas, jo muziejus. Universitetai (žymiausias – Kolumbijos universitetas), viešoji biblioteka. Muziejai: šiuolaikinio meno, Amerikos istorijos, indėnų, pirmykščio meno, žydų. Apie 80 teatrų. Žymiausia gatvė – Brodvėjus (Broadway). Bažnyčios: Šv. Jono katedra, Šv. Patriko katedra ir kt. Kitame Hadsono upės krante, priešais Niujorką (tačiau Naujojo Džersio valstijoje) yra garsioji „Laisvės statula“, kurią amerikiečiams XIX a. pabaigoje dedikavo prancūzai.

Niujorko miesto panorama žvelgiant į Manhatane esantį Centrinį parką, kuris yra lankomiausias tarp visų JAV miestų parkų

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovė buvo apgyvendinta dar gerokai prieš europiečių atvykimą – čia gyveno manahatų ir kanarsių gentys. Pirmieji europiečiai, šioje vietoje pastatę miestą, buvo olandų kolonistai: jie įkūrė miestą 1626 m. ir pavadino Naujuoju Amsterdamu. 1664 metais anglų laivai užgrobė miestą ir pervadino New York (Naujuoju Jorku); galutinai miestas anglams atiteko 1674 metais. 17851790 metais Niujorkas buvo laikinoji JAV sostinė.

Manhetenas 1932 m.

18761886 m. Niujorke pastatytas ir vienas iš visos Amerikos simbolių – Laisvės statula (Statue of Liberty). Tai buvo prancūzų dovana amerikiečiams JAV nepriklausomybės šimtmečio proga. Jos aukštis – 93 metrai. Septyni spinduliai simbolizuoja pasaulio dalis: Europa, Azija, Afrika, Australija, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika ir Antarktida.

XX amžiaus 3 dešimtmeyje, į Niujorką iš JAV pietų atkeliavo daug afroamerikiečių. Draudimų eros laikais prasidėjo Harlemo rajonas klestėjimas, sutapęs su miesto ekonomikos pakilimu, per kurį miesto dangoskyroje pradėjo ryškėti įvairūs dangoraižiai. 1925 metais Niujorkas aplenkė Londoną ir tapo labiausiai apgyvendintu miestu pasaulyje. 1939 ir 1964 m. Niujorke vyko Pasaulinė paroda.

2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorkas tapo pagrindiniu islamo teroristų taikiniu – užgrobtais lėktuvais buvo pažeisti ir nugriauti du dangoraižiai (vadinamieji bokštai-dvyniai), kuriuose buvo pasaulinis prekybos centras (World Trade Center). Nelaimės metu žuvo 2603 žmonės ir 24 laikomi dingusiais. 2006 metų balandžio 27 dieną vietoje nugriautų dangoraižių buvo pradėtas statyti Freedom Tower dangoraižis, kuris pastatytas 2012 metų pabaigoje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Niujorkas yra įsikūręs Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose, pietinėje Niujorko valstijos dalyje, Hadsono upės, įtekančios į Atlanto vandenyną, žiotyse, kas Niujorkui padėjo tapti prekybiniu miestu. Didžioji miesto dalis yra pastatyta ant trijų salų: Manheteno, Steiteno salos ir Long Ailendo.

Hudsono upė, per Hadsono slėnį įteka į Niujorko įlanką. Tarp Niujorko ir Trojaus miestų upė sudaro estuariją. Hadsono upė skiria miestą nuo Naujojo Džersio, tuo tarpu kitoje Manheteno pusėje esanti Rytų upė skiria Manheteną ir Bronksą nuo Long Ailendo. Harlemo upė, esanti tarp Hudsono ir Rytų upių, skiria Manheteną nuo Bronkso.

Aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Niujorko aplinką veikia miesto dydis, tankis, gausi viešojo transporto infrastruktūra ir tai, kad miestas pastatytas prie Hadsono upės žiočių. Niujorko miestas taip pat atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje aplinkos politikoje dėl savo dydžio ir įtakos.

Niujorko gyventojų tankumas turi aplinkai naudos ir pavojaus. Niujorkas turi didžiausią viešojo transporto sistemą Jungtinėse Valstijose, kuri palengvina žmonėms keliavimą, tačiau ji teršia aplinką. Benzino suvartojimas mieste yra tokio lygio, koks buvo visos šalies vidurkis XX amžiaus 3 dešimtmetyje, todėl miestas yra atsakingas už 1 % šalies šiltnamio dujų išmetimą į aplinką.

Niujorke statoma vis daugiau žaliųjų pastatų, tokių kaip 7 pasaulio prekybos centro dangoraižis, kuris perdirba lietaus vandenį ir jį naudoja drėkinimui, bei turi kompiuterį kontroliuojantį šildymą ir apšvietimus.

Miestas[taisyti | redaguoti kodą]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Labiausiai asocijuojamas pastatas su Niujorku yra Empire State Building. 1885 metais Čikagoje buvo pastatytas pirmas pasaulyje dangoraižis naudojant geležies konstrukciją, tokia statybų technologija greitai atkeliavo ir į Niujorką. Tada miestas nuo europietiškų žemaūgių tradicijų perėjo prie aukštaūgių verslo rajonų.

Niujorko mieste gausu įvairiausių stilių pastatų. Tarp jų Woolworth Building, 1913 metais pastatytas ankstyvojo neogotikinio stiliaus dangoraižis. Art Deco stiliaus Chrysler Building dangoraižis, pastatytas 1930 metais ir daugumos istorikų laikomas gražiausiu pastatu Niujorke. Modernistinio stiliaus Seagram Building dangoraižis, pastatytas 1957 metais ir įkvėpęs daugybę po jo būsimų pastatų. Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, kurie buvo tapę miesto simboliu, iki tol kol buvo sunaikinti per rugsėjo 11 atakas, bei puikus ekologiško dizaino pavyzdys Condé Nast Building dangoraižis, pastatytas 2000 metais.

Rajonai[taisyti | redaguoti kodą]

Penki miesto rajonai: 1: Manhetenas, 2: Bruklinas, 3: Kvinsas, 4: Bronksas, 5: Steiteno sala

Niujorkas suskirstytas į penkis pagrindinius rajonus, kuriuos sudaro šimtai mikrorajonų. Jei visi rajonai būtų atskiri miestai, keturi iš jų (Bruklinas, Kvinsas, Manhetenas ir Bronksas) būtų tarp dešimties didžiausių JAV miestų.

  • Bronksas (Bronx) (gyv. 1 364 566) – šiauriausias Niujorko rajonas. Rajone įsikūrusi Niujorko „Yankees“ komanda, bei Bronkso zoologijos sodas, kuris yra didžiausias metropoliteninis zoologijos sodas Jungtinėse Amerikos Valstijose, sode gyvena virš 6 000 įvairių gyvūnų, o plotas užima 107,2 hektarus. Bronkse taip pat susikūrė repo ir hiphopo kultūros.
  • Bruklinas (Brooklyn) (gyv. 2 511 408) – labiausiai apgyvendintas miesto rajonas, buvęs nepriklausomu miestu iki 1898 metų. Bruklinas yra žinomas savo kultūriniu ir etniniu įvairumu, nepriklausoma meno scena, rajono kaimynystėmis ir unikaliu architektūriniu palikimu.
  • Manhetenas (Manhattan) (gyv. 1 606 275) – tankiausiai apgyvendintas miesto rajonas, kuriame stovi įžymiausi ir aukščiausi miesto dangoraižiai. Rajone įsikūrę pagrindiniai verslo ir finansų centrai, Centrinis parkas, Brodvėjus, bei Harlemas, kuris yra gerai žinomas kaip juodaodžių kultūros centras.
  • Kvinsas (Queens) (gyv. 2 256 576) – geografiškai didžiausias miesto rajonas ir didžiausias etninę įvairovę turintis rajonas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Istoriškai rajonas buvo surinktas iš daugybės mažų miestelių ir kaimų. Šiandien dauguma Kvinso gyventojų yra vidutines pajamas gaunantys asmenys. Tai yra vienintelis didelis rajonas visoje šalyje, kuriame gyvenančių žmonių vidutinės pajamos siekia 52 000 JAV dolerių per metus.
  • Steiteno sala (Staten Island) (gyv. 475,014) – rajonas yra tarsi miesto priemiestis, kuriame daugiausiai statomi nuosavi namai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Istorijos muziejus

Niujorke prasidėjo daugybė amerikos kultūrinių judėjimų, tokių kaip Harlemo Renesansas, kuriuo metu miestas buvo tapęs afroamerikiečių literatūros centru. Niujorko miestas buvo epicentru džiazo muzikai XX amžiaus 5-dešimtmetyje, abstrakčiajam ekspresionizmui 6-dešimtmetyje, bei hip-hop muzikos gimtine 8-dešimtmetyje. Miestas darė įtaką Pank ir Hardcore muzikai 8-9 dešimtmečiuose. Pastaraisiais metais iš Niujorko kylą garsios Indie rock muzikos grupės, tokios kaip The Strokes, Interpol, The Bravery, Scissor Sisters, bei They Might Be Giants. Miestai taip pat yra labai svarbus filmų industrijoje. Manhatta (1920) šalies pirmas avangardinis filmas buvo nufilmuotas Niujorko mieste. Šiandien, Niujorkas yra antras pagal dydį JAV kino industrijos centras. Mieste yra daugiau kaip 2 000 meno ir kultūros organizacijų ir daugiau kaip 500 galerijų. Elektrinės šviesos išradimas, leido miestui vystyti teatrą. XIX amžiaus 9-dešimtmetyje tokie teatrai kaip Brodvėjus, kartu su 42-aja gatve pradėjo rodyti naują teatro žanrą, žinomą kaip Brodvėjaus miuziklas.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienais metais Niujorką aplanko apie 40 milijonų JAV ir užsienio turistų. Turistai dažniausiai aplanko Empire State Building dangoraižį, Elis salą, Brodvėjaus teatrą, muziejus, bei kitas turistus viliojančias vietas, tokias kaip Centrinis parkas, Vašingtono skvero parkas, „Rockfeller“ centras, Bronkso zoologijos sodas, Niujorko botanikos sodas, prabangūs prekybos centrai 5-ojoje ir Medisono gatvėse, daug turistų pritraukia ir vienas Niujorko simbolių, Laisvės statula.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi sporto klubai:

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Niujorko gyventojų
skaičius pagal metus [2]
1790 33 131
1850 696 490
1900 3 437 202
1920 5 620 048
1950 7 891957
1960 7 781 984
1970 7 894 862
1980 7 071 639
1990 7 322 564
2000 8 008 278
2007 8 295 029

Niujorkas yra labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2005 metais mieste gyveno 8 213 839 žmonės (lyginant su 7,3 milijono, kurie gyveno 1990 metais). Mieste gyvena 40 % visų valstijos gyventojų. Pastaruoju metu miestas patiria labai didelį gyventojų prieaugį. Manoma, kad 2030 metais mieste gyvens tarp 9,2 ir 9,5 milijonų žmonių.

Miesto gyventojų tankis yra 26 403 žmonės kvadratinėje mylioje (10 194 žm./km²), tai yra 10 000 žmonių daugiau nei antrame pagal gyventojų tankumą JAV mieste San Franciske.

Niujorko gyventojų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už antro pagal dydį JAV miesto Los Andželo. Į miestą nuo senų laikų atvykdavo daug imigrantų, todėl 2000 metais 36 % miesto gyventojų buvo gimę svetur, iš visų Amerikos miestų tik Los Andžele ir Majamyje atvykėlių skaičius yra didesnis. Šiuo metu daugiausiai imigrantų atvyksta iš Dominikos respublikos, Kinijos, Jamaikos, Gajanos, Meksikos, Ekvadoro, Haičio, Trinidado ir Tobago, Kolumbijos ir Rusijos. Mieste yra didžiausios afroamerikiečių, italų, žydų ir airių etninės grupės. Mieste šnekama apie 170 skirtingų kalbų. Niujorke ir jo priemiesčiuose yra didžiausia žydų bendruomenė už Izraelio ribų, nors žydų bendruomenė Tel Avivo mieste (bet ne priemiesčiuose) yra mažesnė nei Niujorke.

Vidutinės šeimos pajamos buvo 38 293 JAV dolerių. 2005 metais mieste gyveno 44 % baltaodžių, 25,3 % juodaodžių, 11,6 % azijiečių, 0,4 % indėnų, 17 % kitos rasės, bei 1,6 % gyventojų buvo dviejų arba daugiau rasių.

Valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Manheteno savivaldybės pastatas

Miestas buvo suvienytas 1898 metais, nuo to laiko savivaldybė kontroliuoja miestą, bei jo priemiesčius. Niujorko valdžia yra labiau centralizuota nei daugelis kitų JAV miestų savivaldybių, ji yra atsakinga už švietimą, bibliotekas, saugumą, miesto pramogas, sanitarija, vandens aprūpinimą ir kitokias gerovės paslaugas. Meras ir tarybos nariai yra renkami ketverių metų kadencijai. Miesto taryba sudaro 51 tarybos narys, kurių rajonai yra nustatyti pagal geografinę gyventojų ribą. Miesto meras ir tarybos nariai gali kandidatuoti daugiausiai du kartus. Šiuo metu miesto meras yra Michael Bloomberg, buvęs demokratas išrinktas kaip respublikonas 2001 ir perrinktas 2005 metais.

Nusikalstamumas[taisyti | redaguoti kodą]

Niujorko policijos departamento automobilis

Organizuotas nusikalstamumas buvo ilgai asocijuojamas su Niujorko miestu. Nuo pat XIX amžiaus pradžios miestas buvo gerai žinomas dėl savo gaujų, bei kiek vėliau gangsterių. XX amžiaus 9-10 dešimtmečiuose mieste klestėjo verslas narkotikais, tačiau policija pradėjo imtis tokių priemonių kaip CompStat, sudaužytų langų taisymu, bei kitokių strategijų kurios padėjo mažinti nusikalstamumą. Tokių priemonių, bei tokių faktorių kaip demografijos pasikeitimas dėka mieste pavyko sumažinti nusikalstamumą 10 dešimtmečio pabaigoje, bei XXI amžiaus pradžioje. Nuo 1991 metų mieste pradėjo mažėti nusikalstamumas. Gyvenamieji rajonai kurie tuo metu buvo skaitomi pavojingais, nuo to laiko tapo daug saugesniais. Per paskutinius dvylika metų nusikalstamumas mieste sumažėjo 75 %, o žmogžudysčių skaičius 2005 metais buvo žemiausias nuo 1963 metų, tais metais buvo įvykdytos 539 žmogžudystės, lyginant su 2262 kurios buvo įvykdytos 1990 metais. Pagal 2005 metų statistiką Niujorkas buvo saugiausias iš dešimties didžiausių JAV miestų.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Geltoni Ford Crown Victoria taksi automobiliai

Viešasis transportas yra dominuojantis būdas keliavimui Niujorke. Maždaug vienas iš trijų viešąjį transportą naudojančių žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir du trečdaliai žmonių, kurie naudojasi geležinkeliais, gyvena Niujorke arba jo priemiesčiuose. Lyginant su kitais šalies miestais, kur 90 % žmonių į savo darbovietes važiuoja automobiliais, Niujorkas yra vienintelis JAV miestas, kuriame daugiau nei pusė šeimos ūkių neturi automobilių (Manhetene 75 % gyventojų neturi automobilių, tuo tarpu visoje šalyje tokių žmonių yra tik 8 %)

Niujorko metropolitenas yra didžiausia greitojo tranzito sistema pasaulyje, kurios bėgių ilgis sudaro 1 056 kilometrų (656 mylias), ir ketvirta pasaulyje pagal vežamų žmonių skaičių (1,4 milijardai žmonių naudojosi Niujorko metro 2005 metais). Niujorko transporto sistema yra ekstensyvi ir sudėtinga. Niujorke yra ilgiausias pakabinamas tiltas visoje Šiaurės Amerikoje, pirmas pasaulyje mechaniškai vėdinamas automobilių tunelis, daugiau kaip 12 000 geltonų taksi automobilių ir orinis tramvajus, kuris perkelia žmones iš Ruzvelto salos į Manheteną.

Niujorko autobusų parkas ir geležinkelių tinklas yra didžiausi Šiaurės Amerikoje. Geležinkelių tinklas, kuris jungia trijų valstijų regionų priemiesčius ir Niuroko miestą, turi daugiau kaip 250 stočių ir 20 linijų. Sistema susijungia su dviem judriausiomis geležinkelių stotimis Jungtinėse Valstijose.

Niujorko miesto oro uostai yra pagrindiniai vartai į JAV. 2005 metais visais trimis Niujorko oro uostais naudojosi 100 milijonų žmonių. Niujorko oro erdvė yra judriausia visoje šalyje. Pagrindinis mieste – Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Tinklalapių apie Niujorką nuorodos (anglų kalba)[taisyti | redaguoti kodą]