Laisvasis Dancigo miestas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
vok. Freie Stadt Danzig
lenk. Wolne Miasto Gdańsk
Laisvasis Dancigo miestas
Tautų Sąjungos globojamas laisvasis miestas
Flag of Germany (3-2 aspect ratio).svg
 
Flag of Prussia (1918–1933).svg
 
Flagge Preußen - Provinz Westpreußen.svg
1920 – 1939 Flag of German Reich (1935–1945).svg
 
Flag of German Reich (1935–1945).svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Für Danzig
Location of Dancigas
Dancigas, apsuptas Vokietijos ir Lenkijos.
Sostinė Dancigas
Valdymo forma Respublika
Vyriausiasis komisaras
 19191920 Reginald Tower
 1937 - 1939 Carl Burckhardt
Senato prezidentas
 19201931 Heinrich Sahm
 1934 - 1939 Arthur Greiser
Era Tarpukaris
 - Įkurta 1920
 - Įsiveržimas į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d.
 - Aneksuota Trečiojo Reicho 1939 m. rugsėjo 2 d.
Valiuta Vokietijos popierinė markė (iki 1923)
Dancigo guldenas (po 1923)
Šiuo metu priklauso: Lenkija Lenkija

Laisvasis Dancigo miestas (vok. Freie Stadt Danzig; lenk. Wolne Miasto Gdańsk) buvo savivaldą turintis uostamiestis prie Baltijos jūros bei miestas-valstybė. Valstybė įkurta 1920 m. sausio 10 d. po Versalio sutarties pasirašymo 1919 metais, o miesto globa paskirta Tautų Sąjungai. Naudotis uostu buvo suteikta speciali teisė Lenkijai[1], kadangi tai buvo vienintelis jūsų uostas lenkų koridoriuje.

Laisvasis miestas nustojo egzistuoti po 1939 metų, kai šis buvo okupuotas Trečiojo Reicho. Po vokiečių pralaimėjimo antrajame pasauliniame kare 1945 m. Dancigas buvo okupuotas lenkų ir pervadintas Gdansku.

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Teritorija[taisyti | redaguoti kodą]

Į Laisvojo Dancigo miesto teritoriją įėjo Dancigo miestas, taip pat Sopotos, Novi Dvor Gdansko, Novi Stavo miestai, 252 kaimai ir 63 vulkos. Teritorija užėmė 1 966 kvadratinius kilometrus.

Lenkų įgaliojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Laisvasis miestas užsienyje buvo atstovaujamas Lenkijos ambasadorių. Geležinkelio linija, jungusi Laisvąjį Dancigo miestą ir Lenkiją buvo valdoma Lenkijos. Karinis uosto postas buvo perduotas lenkams. Valstybėje veikė du paštai – vienas valdomas Dancigo pašto, kitas – lenkų pašto.

Tautų Sąjungos Vyriausiasis komisaras[taisyti | redaguoti kodą]

Tautų Sąjungos mandatinės teritorijos buvo valdomos sąjungos šalių narių, tačiau Dancigas ir Saargebietas buvo tiesiogiai valdomas Tautų Sąjungos per paskirtus atstovus – vyriausiuosius komisarus:[2]

 Vardas, pavardė Periodas Šalis
1 Reginald Thomas Tower 19191920 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
2 Edward Lisle Strutt 1920 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
3 Bernardo Attolico 1920 Italijos vėliava Italija
4 Richard Cyril Byrne Haking 19211923 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
5 Mervyn Sorley McDonnell 19231925 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
6 Joost Adriaan van Hamel 19251929 Nyderlandų vėliava Nyderlandai
7 Manfredi di Gravina 19291932 Italijos vėliava Italija
8 Helmer Rosting 19321934 Danijos vėliava Danija
9 Seán Lester 19341936 Airija Airijos laisvoji valstybė
10 Carl Jakob Burckhardt 19371939 Šveicarijos vėliava Šveicarija

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

1919 m. mieste gyveno apie 375 tūkst. gyventojų, kurių 98 % sudarė vokiškai šnekantys gyventojai.[3] Likę 2 procentai šnekėjo kašubiškai arba lenkiškai.

Pagal Versalio sutarties sąlygas nuo Vokietijos atskyrus Dancigo miestą visi jo gyventojai tapo Laisvojo miesto piliečiais. Dancige gyvenę vokiečiai prarado Vokietijos pilietybė, o norėję ją išsaugoti privalėjo gyventi ne Laisvojo miesto teritorijoje.[4]

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Laisvojo Dancigo miesto vadovai[2]

  Dancigo senato
prezidentai
Pareigas pradėjo eiti Pareigas baigė eiti Partija
1 Heinrich Sahm 1920 m. gruodžio 6 d. 1931 m. sausio 10 d. nepartinis
2 Ernst Ziehm 1931 m. sausio 10 d. 1933 m. birželio 20 d. DAP
3 Hermann Rauschning 1933 m. birželio 20 d. 1934 m. lapkričio 23 d. NSDAP
4 Arthur Karl Greiser 1934 m. lapkričio 23 d. 1939 m. rugpjūčio 23 d. NSDAP
  Valstybės prezidentas
5 Albert Förster 1939 m. rugpjūčio 23 d. 1939 m. rugsėjo 1 d. NSDAP

1933 m. gegužės mėnesį Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija laimėjo vietinius miesto rinkimus, tačiau vis tiek neturėjo dviejų trečiųjų daugumos, kad galėtų inicijuoti Laisvojo Dancigo miesto konkstitucijos pakeitimus. Tuometinė vyriausybė paskelbė antisemitiškus ir antikatalikiškus įstatymus prieš vietinius lenkų ir kašubų gyventojus.

Lenkija visuomet buvo prieš Dancigo statuso keitimą. 1939 m. balandį Lenkijos generalinis komisaras teigė, kad Lenkija pasiryžusi kovoti prieš pasikeitimus.[5]

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Nacistinė Vokietijos vyriausybė 1939 m. rugsėjo 2 d., dieną po įsiveržimo į Lenkiją, balsavo už Dancigo prijungimą prie Vokietijos.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriauta 90 procentų miesto. 1945 m. kovo 30 dieną miestą užėmė sovietai. Manoma, kad iki 1945 metų daugiau nei 90 proc. laisvojo Dancigo miesto prieškario populiacijos žuvo arba išvyko.

Potsdamo konferencijos metu pranešta, kad buvęs Laisvasis Dancigo miestas yra Lenkijos dalis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Yale Law School. "The Versailles Treaty June 28, 1919 : Part III." The Avalon Project. Nuoroda tikrinta 2007-05-03.
  2. 2,0 2,1 http://www.worldstatesmen.org/Poland.htm#Danzig
  3. Encyclopaedia Britannica Year Book, 1938
  4. Citavimo klaida Invalid <ref> tag; no text was provided for refs named Versailles
  5. Woodward, E.L., Butler, Rohan, Orde, Anne, editors, Documents on British Foreign Policy 1919–1939, 3rd series, vol.v, HMSO, London, 1952:25