Sniegas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sniegas – atmosferos krituliai, susidedantys iš snaigių. Snaiges sudaro arba taisyklingi ledo kristalai (plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės), arba kristalų kompleksai (ežiai, sąsagos). Jų skersmuo – nuo <1 mm iki kelių milimetrų. Sukibusios snaigės sudaro sniego dribsnius (iki kelių centimetrų dydžio). Snaigių vidutinė masė 0,1–3,0 mg, stambių dribsnių – iki 0,5 g.
Iškritusio sniego kiekis matuojamas kritulmačiu (ištirpusio sniego vandens sluoksnis milimetrais). Vidutinėse ir aukštosiose platumose sniegas yra įprasti žiemos krituliai, iš kurių susidaro sniego danga.
[taisyti] Lietuvoje
Lietuvoje snigti pradeda lapkričio, kartais – spalio mėn. Kietų (sniego, krušos, kruopų) ir mišrių (šlapdribos) kritulių būna vidutiniškai nuo 45–50 pajūryje, 60–65 Aukštaitijoje dienų per metus.
[taisyti] Nuorodos
- Svetainė apie sniegą (anglų k.)
