Eitkūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eitkūnai
Černyševskojė

vok. Eydtkuhnen
rus. Чернышевское
Eitkūnai1.JPG
Eitkūnų liuteronų bažnyčios griuvėsiai

Eitkūnai
Černyševskojė
54°38′31″N 22°44′16″E / 54.6419064°N 22.737751°E / 54.6419064; 22.737751 (Eitkūnai)Koordinatės: 54°38′31″N 22°44′16″E / 54.6419064°N 22.737751°E / 54.6419064; 22.737751 (Eitkūnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Nesterovo rajonas
Altitudė: 57 m
Pašto kodas: 238000
Tel. kodas: +7 401 44
Tinklalapis: admprigorodnoe.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Eitkūnai
Černyševskojė
Vikiteka

Eitkūnai arba Černyševskojė (vok. Eydtkuhnen, nuo 1938 m. Eydtkau, lenk. Ejtkuny, nuo 1946 m. rus. Чернышевское) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Prigorodnojės kaimo gyvenvietės kaimas [1][2][3] prie kelio Kybartai – Nesterovas, ant Lieponos upelio kranto.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. [4] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities gyvenvietė, 1922 m. gavo miesto teises. [5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Stalupėnų rajono (rus. Шталлупёненский район), vėliau Nesterovo rajono, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Černyševskojės apylinkės (Чернышевский cовет) centras. Į apylinkę be Černyševskojės įėjo dar ir Detskojė (vok. Kinderweitschen, nuo 1938 m. Kinderhausen, nuo 1946 m. rus. Детское).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Stalupėnų apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Stalupėnų rajonas TSRS
19462008 m. Černyševskojės apylinkė
Nesterovo rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Prigorodnojės kaimo gyvenvietė
Nesterovo municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Eitkūnai (Eydtkuhnen) minimi nuo 1539 m. XVII a. pr. nutiestas vieškelis Įsrutis-Kaunas, 1837 m. nutiestas plentas А-229 Karaliaučius-Minskas, 1860 m. nutiestas geležinkelis Berlynas-Karaliaučius-Kaunas. Tada įrengta pasienio stotis, didelė muitinė. Per Eitkūnus vyko intensyvi Prūsijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos, nuo XIX a. Prūsijos-Rusijos prekyba.

Iki 17091711 m. didžiojo maro ir bado Eitkūnuose ir apylinkėse gyveno beveik vieni lietuvininkai. Po Didžiosios Prūsijos kolonizacijos apsigyveno vokiečių kolonistų. Vietos gyventojai lietuviai labiau asimiliuotis (vokietėti) pradėjo nuo XIX a. vidurio. XIX a. antroje pusėje pamaldos lietuvių kalba Eitkūnų evangelikų liuteronų bažnyčioje jau buvo laikomos nereguliariai, o XX a. pr. – tik kartą per metus. Po 18301831 m. ir 1863 m. sukilimų, bei XIX a. – XX a. sandūroje apylinkių gyventojai vertėsi iš Lietuvos nuo Rusijos imperijos valdžios persekiojimo bėgančių žmonių pervedimo per sieną. Tarp jų daug žymių politinių, kultūros veikėjų. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu (18641904 m.) per Eitkūnus vyko intensyvi knygnešystė, kontrabanda.

XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. gyvenvietė labai išsiplėtė. Pastatytos 1887 m. evangelikų liuteronų, katalikų, baptistų bažnyčios, sinagoga (visos sugriautos sovietų valdymo metais). 1914 m., per Pirmojo pasaulinio karo pasienio mūšius, Eitkūnai buvo apgriauti, bet greit atstatyti. Per Eitkūnus 1940 m. į Vakarus pabėgo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kiti politiniai veikėjai.

1944 m. ir sovietų valdžios metais sugriauta apie 90% pastatų. Po Antrojo pasaulinio karo Eitkūnuose buvo įrengtos didelės Tarybinės armijos kareivinės, dalis jų ir suniokotoje evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kybartietės pedagogės A. Skauronienės pastangomis nuo 1961 m. apie 30 m. mokykloje veikė vienintelės Kaliningrado srityje lietuvių pradinės klasės. Jos iniciatyva 1993 m. įkurta Eitkūnų lietuvių bendruomenė.[6]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 1959 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1900 m. 1910 m.[7] 1933 m.[8] 1939 m. 1959 m.sur.
3 253 3 318 3 347 3 708 5 539 5 679 4 936 3 030


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • А. Б. Губин, В. Н. Строкин. Очерки истории Кёнигсберга. Калининградское книжное издательство, 1991. ISBN 5-85500-189-X. стр 122–123
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]