Endriejavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Endriejavas
Endriejavas.JPG
Endriejavo centre
Endriejavoherbas.PNG

Endriejavas
Koordinatės 55°41′49″N 21°43′19″E / 55.697°N 21.722°E / 55.697; 21.722 (Endriejavas)Koordinatės: 55°41′49″N 21°43′19″E / 55.697°N 21.722°E / 55.697; 21.722 (Endriejavas)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Endriejavo seniūnija
Gyventojų skaičius 718 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: EndriejavasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Endriejãvas
Kilmininkas: Endriejãvo
Naudininkas: Endriejãvui
Galininkas: Endriejãvą
Įnagininkas: Endriejavù
Vietininkas: Endriejavè

Endriejavas – miestelis Klaipėdos rajone, prie kelio  197  KryžkalnisRietavasVėžaičiai . Seniūnijos centras, Endriejavo seniūnaitija.

Stovi Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia, pastatyta 1943 m., veikia Endriejavo vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1946 m.), paštas (LT-96035).

Šiauriniame miestelio pakraštyje telkšo Kapstato ežeras, šiauriniu pakraščiu teka Minijos intakas Veiviržas. 4 km į šiaurės vakarus – Ablingos memorialinis ansamblis. Prie miestelio išsidėstęs Endriejavo kalvagūbris (iki 130 m virš jūros lygio).

Įvažiavimas
Seniūnija

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1630 m. minima Endriejavo giria. Kaimas minimas nuo XVIII a. pradžios. 1780 m. pastatyta medinė bažnyčia. XIX a. Endriejavas buvo garsus grūdų ir linų prekymečiais. Nuo 1837 m. priklausė Rietavo Oginskiams. Apie 1800 m. įkurta parapija, nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla, kurią 1808 m. lankė 21, 1853 m. – 34 mokiniai. Mokykla po 1863 m. sukilimo uždaryta, bet 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. Nuo 1948 m. mokykla tapo septynmetė, nuo 1955 m. vidurinė mokykla.

1835 m. Irenėjus Kleopas Oginskis panaikino baudžiavą. 1862 m. varpinėje pakabintas tuo metu didžiausias varpas Žemaitijoje. Spaudos draudimo metais miestelio šviesuomenę spauda aprūpindavo kunigas, rašytojas, vėliau Steigiamojo Seimo atstovas Povilas Dogelis.

Po Pirmojo pasaulinio karo Endriejave veikė garinė pieninė, 3 lentpjūvės, 9 malūnai, vilnų karšykla. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegė didelė dalis miestelio, bažnyčia. 1945 m. gegužę Lietuvos partizanų būrys (120 žmonių, vadas K. Tycius) užėmė Endriejavą, paėmė į nelaisvę 18 stribų. 1950 m. vasario ir gegužės mėn. Žemaičių apygardos Nemuno būrio partizanai puolė miestelį. [2]

19461952 m. buvo ligoninė, vėliau ambulatorija. 1946 m. įsteigta biblioteka, 1976 m. vaikų darželis. Nuo 1948 m. buvo „Bolševiko“ kolūkio centras.

1947 m. advokatas ir vaistininkas Stasys Vaitkus atidarė vaistinę. Po trejų metų darbo senasis vaistininkas buvo pakeistas kitu, lojalesniu komunistų valdžiai. Nepriklausomos Lietuvos inteligento Stasio Vaitkaus šeima, neturėdama jokio kito pragyvenimo šaltinio, buvo pasmerkta badui.

2009 m. liepos 24 d. LR prezidentės dekretu Nr. 1K-58 patvirtintas Endriejavo herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611950 m. Endriejavo valsčiaus centras
sovietmetis Endriejavo apylinkės centras
nuo 1993 m. Endriejavo seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XVIII a. pabaigos kaimas vadinosi Vaitkaičiais. Manoma, kad dabartinis pavadinimas atsirado pagal pirmosios bažnyčios statytoją Andriejų Radzevičių. Dar XX a. tarpukariu buvo rašomas kaip Andriejavas [4] arba Andriejava.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1841 m. 1886 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
90 220 316 273 414 482
1976 m.[5] 1979 m.sur. 1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
473 547 605 731 718 640


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Endriejavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 506 psl.
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=349961
  4. http://lithuanianphilately.com/postal-history/andriejavas/
  5. Endriejavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 350 psl.
  6. Algimantas Miškinis ir kt. Endriejavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 510 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Endriejavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 343 psl.
  • Endriejavo žemė: kančių ir vilties istorija / Antanas Ruškys. – Kaunas: LPKTS, 2002. – 269 p.: iliustr. – ISBN 9986-577-45-4
  • Endriejavas, jo knygnešiai, švietėjai ir tremtiniai / Antanas Ruškys. – Kaunas: Naujasis lankas, 2007. – 30 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-426-1
  • Endriejavas / Virginijus Jocys, Antanas Žemgulis. – Vilnius: Versmė, 2010. – 1395 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-589-16-7

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Žadeikiai – 6 km Blank-50px.png
VĖŽAIČIAI – 16 km
GARGŽDAI – 21 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Girdvainai – 7 km
RIETAVAS – 14 km
Rudgalviai – 5 km
VEIVIRŽĖNAI – 15 km