Bachmano dvaras
| Bachmano dvaras | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
  Bachmano dvaras |
||
| 55°43′19″š. pl. 21°10′26″r. ilg. / 55.722°š. pl. 21.174°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos miesto savivaldybė
| |
 Vikiteka |
Bachmano dvaras | |
Bachmano dvaras (XVIII a. Remelshof, Rummelshof, nuo 1785 m. Bachmannischken, nuo 1820 m. Bachmanniszken, nuo 1912 m. Adlig Bachmann)[1] – Paupio dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas, Klaipėdos miesto dalis, esanti rytiniame miesto pakraštyje, prie kelio A13 Klaipėda–Liepoja priešais Gindulius. Į kompleksą įeina – 2 namai, 3 pastatai, sandėlis, 2 ūkiniai pastatai, 3 kumetynai, 2 tvartai, vandens telkiniai, kelių tinklas ir parko fragmentai.[2] 1992 m. balandžio 3 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Bachmano dvaro pavadinimas kildinamas iš 1434 m. didelius mokesčius mokėjusio turtingo žemvaldžio asmenvardžio – Bachmann.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XV–XVI a. Bachmano žemė (vok. Backmansslandt) buvo didelis valdų kompleksas.
XVI a. šiame valdų komplekse pradėjo formuotis nedideli dvareliai.
1605 m. liepos 29 d. pagal legenda Bachmano žemės dvaro teritorijoje gimė lietuvių kilmės vokiečių rašytojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (1639 m.), rektorius (1656 m.) Simonas Dachas (1605–1659).[2] Tačiau tvirtai užfiksuotų tokių istorinių duomenų nėra.
XVII a. I pusėje Memelio kunigo Joachimo Neresiaus ir valsčiaus raštininko Mertino Heinco (vok. Mertin Heintz) sklypai, atitekę Klaipėdos komendantui vyr. leitenantui Levinui von Nolde, buvo sujungti į vieną valdą[4]. Ūkiui buvo suteiktas kilmingojo dvaro titulas.
XVII a. pab. – XVIII a. I p., kai dvarą valdė Rumbelių šeima, Bachmano dvaras vadintas Rummelshovu[4].
1778 m. tuometinis dvaro savininkas pulkininkas Wilhelmas Gerhardas von Koschkullis[2] pastatė naujus mūrinius dvaro rūmus. Po jo mirties dvaras atiteko žmonai. Neturėjusi įpėdinių Sophia Ursula tuometinė von Goes testamentu visą savo turtą – Bachmano ir Lindenhofo dvarus, Lapiniškių mišką – užrašė Neturtingųjų berniukų auklėjimo įstaigai.[2] 1847 m. buvo atidaryta prieglauda pavadinimu „V. Goes-Bachmano auklėjimo (ugdymo) institutu“[4]. Čia buvo ir liaudies mokykla. Prieglauda išsilaikydavo iš jai priklausančio Bachmano dvaro nuompinigių.[2] XX a. 3-iajame dešimtmetyje prieglauda buvo uždaryta[4]. Jos pastatas naudotas Klaipėdos muzikos mokyklos (šiandieninė Stasio Šimkaus konservatorijos) bendrabučiui, įvairių Klaipėdos įstaigų bendrabučiams.
1930–1931 m. į šiaurę nuo dvaro centro pastatyta 75 lovų psichiatrijos ligoninė.
1939–1940 m. po „Susitarimo apie Memelio krašto perdavimo Trečiajam Reichui“ (vok. Wiedervereinigung des Memellandes mit dem Deutschen Reich) pasirašymo 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos krašte buvo įgyvendinama rasinės higienos sąvoka (vok. Rassenhygiene)[1]. 1939 m. balandžio mėn. visi Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientai buvo perkelti į Tapiau psichiatrijos ligoninę[5] (dabartinis Gvardeiskas). Žinoma, kad nuo 1940 m. Tapiau psichiatrijos ligoninė buvo naudojama kaip „priedangos punktas“ eutanazijos programos vykdyme, kai visi Rytų Prūsijos pacientai buvo nužudyti, o jų šeimos nariai negalėjo gauti jokių tikslių žinių apie jų buvimo vietą.[5] Tikriausiai, tas pats likimas ištiko ir Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientus.
Sovietmečiu čia įsikūrė Žemės ūkio technikumas, po nepriklausomybės atgavimo išparduotose Žemės ūkio technikumo žemėse – daržuose, soduose ir ganyklose – pradėjo dygti ištaigingų privačių namų kvartalas. Šiuo metu Bachmano dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas priklauso Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai, kuris įsikūrė buvusios psichiatrijos ligoninės pastate, bei privatiems asmenims.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Bachmann (Kr. Memel)“ („Bachmanas (Klaipėdos kraštas)“). // „GenWiki“ (vokiečių genealogijos ir vietinės kraštotyros projektas). (Žiūrėta 2014-10-04.)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 "Detalus aprašymas – Paupio dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas, vad. Bachmano dvaru. „ Archyvuota kopija 2016-04-23 iš Wayback Machine projekto. // Kultūros vertybių registras. (Žiūrėta 2014.10.04)
- ↑ Dainius Elertas. „Klemiškės seniausieji: pirmas pasakojimas“. sendvario-seniunija.lt. Suarchyvuotas originalas 2011-11-28. Nuoroda tikrinta 2016-04-14.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Gražina JUODYTĖ. “Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (107). " // Klaipėdos dienraštis „Vakarų ekspresas“, 2009-06-29. (Žiūrėta 2014.10.04.)
- ↑ 5,0 5,1 „Euthanasie im Memelland“ („Eutanazija Memelio krašte“). // „GenWiki“ (vokiečių genealogijos ir vietinės kraštotyros projektas). (Žiūrėta 2014.10.04.)
| |||||||
