Jungtinės Amerikos Valstijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
United States of America
JAV vėliava JAV herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Jungtinės Amerikos Valstijos žemėlapyje
Valstybinė kalba oficialios valstybinės nėra, nacionalinė - anglų kalba
Sostinė Vašingtonas
Didžiausias miestas Niujorkas
Valstybės vadovai Barakas Obama (D)
Prezidentas
Džozefas Bidenas (D)
Viceprezidentas
Džonas Beineris (R)
Atstovų rūmų pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
9 826 630[1] km² (3)
6,76%
Gyventojų
 – 2014
 – Tankis
 
323 290 172[2] (3)
31 žm./km² (180)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2008 m.
14 264 [3] mlrd. $ (1)
46 859[3] $ (17)
Valiuta Jungtinių Valstijų doleris (USD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
nuo UTC-5 iki UTC-10
nuo UTC-4 iki UTC-10
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1776 m. liepos 4 d.
1783 m. rugsėjo 3 d.
Valstybinis himnas JAV himnas
Interneto kodas .us .gov .mil .edu
Šalies tel. kodas +1

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos) yra valstybė Šiaurės Amerikoje, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Didžioji valstybės dalis yra centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinėje Kolumbijos apygardoje). Didžiausias miestas – Niujorkas.

Pagal plotą (9,83 milijonų km2) ir gyventojų skaičių (apie 306 milijonai) JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos teritorijos.

Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė trylika kolonijų, kurių atstovai 1776 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų valstybių. Šį statusą įtvirtino Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – JAV istorija.

Amerikos kolonizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Amerikos indėnai.

Vietiniai JAV teritorijoje gyvenantys žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš Azijos. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau nei 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų). [4] Keletas prieškolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų, tokių kaip raupai, epidemijų metu. [5]

Laivas „Mayflower” atplukdė piligrimus į Naująjį pasaulį 1620 metais. Viljamo Halsalo 1882 m. paveikslas

1492 m. Genujos keliautojas Kristupas Kolumbas, pasirašęs kontraktą su Ispanijos karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų, ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais. 1513 m. balandžio 2 d. ispanų konkistadoras Chuanas Ponse de Leonas priplaukė žemę, kurią pavadino La Florida. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kuri vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink Didžiuosius ežerus pradėjo kurti Naujosios Prancūzijos kolonijas. Prancūzai galiausiai užsitikrino didžiąją dalį Šiaurės Amerikos žemyno centrinės srities iki Meksikos įlankos. Virdžinijos kolonija Džeimstaune, įkurta 1607 m., ir Plimuto kolonija, įkurta 1620 m., buvo pirmosios sėkmingos anglų gyvenvietės. 1628 m. įkūrus Masačiusetso įlankos koloniją, prasidėjo migracijos banga. Iki 1634 m. per 10 000 puritonų buvo apgyvendinti Naujojoje Anglijoje. Laikotarpyje tarp XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos ir JAV nepriklausomybės karo pradžios apie 50 000 kalinių buvo ištremti į Britanijos kolonijas Amerikoje. [6] 1614 metais olandai pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine Hadsono upės pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų – Naujasis Amsterdamas (dabartinis Niujorkas), įkurtas Manhatano saloje.

1674 m. olandai perleido savo teritorijas Amerikoje Anglijai. Naujųjų Nyderlandų provincija buvo pervadinta į Niujorką. Daugelis naujų imigrantų, kurių daugumą vyko į šalies pietus, buvo kontraktiniai tarnautojai. [7] Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. 1729 metais skilus Karolinoms ir 1732 m. kolonizavus Džordžiją, buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos legalizavo prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų skaičius sparčiai augo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip Didysis Pabudimas, XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve. Prancūzų-indėnų kare britų pajėgos užėmė prancūzams priklausiusią Kanadą, tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant Amerikos indėnų, kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, 1770 m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas. [8] Nepaisant to, kad šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo Didžiosios Britanijos parlamente.

Nepriklausomybė ir ekspansija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – JAV nepriklausomybės karas.
Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas. Džono Trumbulo 1817-1818 metų paveikslas

Revoliuciniu laikotarpiu XVIII amžiaus 7-8 dešimtmečiuose įtampa tarp Amerikos kolonijų ir Britanijos privedė prie JAV nepriklausomybės karo, vykusio nuo 1775 iki 1783 metų. 1775 m. birželio 14 d. Kontinentinis kongresas, susirinkęs Filadelfijoje, įkūrė kontinentinę kariuomenę, vadovaujamą Džordžo Vašingtono. Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisės”, 1776 m. liepos 4 d. priėmė nepriklausomybės deklaraciją, kurios didžiąją dalį parašė Tomas Džefersonas. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip JAV nepriklausomybės diena. 1777 m. priimti Konfederacijos straipsniai leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikė iki 1789 m.

JAV pajėgoms, kurioms talkino prancūzai, nepriklausomybės kare sutriuškinus Didžiąją Britaniją, ši turėjo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybę ir šalies suverenitetą iki Misisipės upės. 1787 m. asmenys, norėję sukurti stiprią nacionalinę valdžią, sušaukė Konstitucinį suvažiavimą. Jungtinių Valstijų konstitucija buvo ratifikuota 1788 metais. Pirmieji nauji respublikos Atstovų rūmai, Senatas ir pirmasis prezidentas Džordžas Vašingtonas pradėjo darbą 1789 metais. JAV teisių bilis, draudžiantis asmens laisvių suvaržymą ir garantuojantis įvairią teisinę apsaugą, buvo priimtas 1791 m.

Požiūriai į vergiją keitėsi. Konstitucija gynė prekybą vergais tik iki 1808 metų. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją laikotarpyje tarp 1780 ir 1804 metų. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. Antrasis Didysis Pabudimas, prasidėjęs 1800 m., leido evangelikalizmui tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant ir abolicionizmą, atsiradimą.

Teritorijų įsigijimo žemėlapis su datomis

Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus su indėnais. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika. 1803 m., valdant prezidentui Tomui Džefersonui, iš prancūzų nusipirkus Luizianą, šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai. 1812 m. kare, paskelbtame Britanijai dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino nacionalizmą Jungtinėse Valstijose. Eilė JAV kariuomenės įsiveržimų į Floridą 1819 m. privertė Ispaniją užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845 m. Jungtinės Valstijos aneksavo Teksaso respubliką. Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo Likimo manifesto idėjos. [9] 1846 m. Oregono sutartis su Britanija leido Jungtinėms Valstijoms kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalės JAV-Meksikos kare, 1848 m. šaliai buvo perleista Kalifornija ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos. 18481849 m. Kalifornijos aukso karštinė dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus su Amerikos indėnais. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų bizonų. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, praradimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.

Pilietinis karas ir industrializacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – JAV pilietinis karas.

Įtampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidėjo dėl valstijų valdžių ir federalinės valdžios nesutarimų. Įtampa kilo ir dėl konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas. Prieš vergiją nusistačiusios Respublikonų partijos narys Abraomas Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu 1860 metais. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinės valstijos paskelbė apie atsiskyrimą nuo JAV. Atsiskyrimą federalinė valdžia laikė nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukūrė Amerikos Valstijų Konfederaciją. Konfederatams užpuolus Samtero fortą, įsiplieskė JAV pilietinis karas, o prie Konfederacijos prisijungė dar keturios valstijos. Linkolno vergų Išlaisvinimo aktas įpareigojo Sąjungą užbaigti vergiją. Po 1865 m. Sąjungos pergalės kare išleistos trys JAV konstitucijos pataisos užtikrino laisvę beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai. [10] Afroamerikiečiai gavo pilietybę ir įgijo balsavimo teisę. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmės padidinti federalinės valdžios galias. [11]

Imigrantų išsilaipinimas Elis saloje, Niujorke 1902 m.

Po karo, kai buvo nužudytas Linkolnas, buvo radikalizuota Respublikonų partijos rekonstrukcijos politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po 1876 m. ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas 1877 m. kompromisas užbaigė rekonstrukcijos politiką. Džimo Krou įstatymai (past. Džimas Krou – įžeidžiama juodaodžių pravardė ) iš daugelio afroamerikiečių greit vėl atėmė pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurėje prasidėjusi urbanizacija ir beprecedentis imigrantų antplūdis iš pietų ir rytų Europos paspartino šalies industrializaciją. Imigracijos banga, kuri tęsėsi iki 1929 m., aprūpino šalį darbo jėga ir pakeitė Amerikos kultūrą. Nacionalinės infrastruktūros plėtra pagreitino šalies ekonomikos augimą. Šalies ekspansija žemyninėje dalyje baigėsi 1867 m., kai JAV iš Rusijos įsigijo Aliaską. Sužeisto kelio skerdynės 1890 m. buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indėnais. 1893 m. tenykštė Ramiojo vandenyno Havajų karalystės monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. Jungtinės Valstijos aneksavo salyną 1898 metais. Tais pačiais metais pergalė Ispanijos-Amerikos kare pademonstravo šalies įtaką ir galią. Vėliau buvo aneksuotas Puerto Rikas, Guamas ir Filipinai. [12] Filipinai iškovojo nepriklausomybę po pusės amžiaus. Puerto Rikas ir Guamas ir toliau priklauso Junginėms Valstijoms.

Pirmasis pasaulinis karas, Didžioji ekonominė krizė, Antrasis pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

Apleista ferma Pietų Dakotoje dulkių audros metu, 1936 m.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Jungtinės Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daugelis amerikiečių prijautė britams ir prancūzams, daugelis jų prieštaravo JAV įkišimui į karą. [13] 1917 m. JAV vis dėlto prisijungė prie sąjungininkių, taip nulemdama karo baigtį centrinių jėgų (Vokietijos, Austro-Vengrijos ir Osmanų imperijų) nenaudai. Po karo Jungtinių Valstijų Senatas neratifikavo Versalio sutarties, pagal kurią buvo įkurta Tautų Sąjunga. Šalis vykdė vienašališko nusiginklavimo politiką, beveik prilygusią izoliacionizmui. [14] 1920 m. judėjimas už moterų teises išsikovojo konstitucijos pataisų, garantavusių moterims balsavimo teisę, išleidimą. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestėjimas baigėsi 1929 m. Volstrito krachu, kuris lėmė Didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) pradžią. 1932 m. į JAV prezidentus išrinktas Franklinas Ruzveltas krizei sutramdyti pradėjo vykdyti Naujojo kurso politiką, pagal kurią buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naują (šalies vidaus) migracijos bangą.

JAV kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos kariai išsilaipina Normandijoje 1944 m. birželio 6 d. D-Dienos metu

Antrojo pasaulinio karo pradžioje po to, kai 1939 m. nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga okupavo Lenkiją, Jungtinės Valstijos iš esmės išlaikė savo neutralitetą. 1941 m. kovą JAV sąjunginėms su Vokietija kariavusioms šalims pagal Lendlizo programą pradėjo tiekti karinius-techninius įrengimus, rėmė šias šalis pinigais. 1941 m. gruodžio 7 d., po netikėtos Japonijos atakos Perl Harbore, Jungtinės Valstijos įsitraukė į karą prieš Ašies valstybes. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonės pajėgumą. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, Jungtinės Valstijos buvo vienintelė valstybė, dėl karo tik tapusi turtingesnė, tuo tarpu, kai kitos šalys dėl karo smarkiai finansiškai nukentėjo. [15] Sąjungininkų konferencijos Breton Vudse ir Jaltoje nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontūrus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga atsidūrė pačiame pasaulio reikalų centre. Laimėjus karą Europoje, 1945 m. San Franciske buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios metu buvo pasirašyta Jungtinių Tautų chartija, kuri įsigaliojo po karo. [16] Jungtinės Valstijos, sukūrusios pirmuosius branduolinius ginklus, 1945 m. rugpjūčio mėnesį panaudojo juos ant Japonijos miestų Hiršimos ir Nagasakio. Japonija pasidavė 1945 m. rugsėjo 2 d., taip užbaigdama Antrąjį pasaulinį karą. [17]

Šaltasis karas ir protesto politika[taisyti | redaguoti kodą]

Martinas Liuteris Kingas sako kalbą „Aš turiu svajonę”, 1963 m.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga kovojo dėl įtakos sferų pasaulyje, dominuodamos Europos kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams – NATO (JAV) ir Varšuvos sutarties organizacijai (SSRS). JAV propagavo liberalią demokratiją ir kapitalizmą, Sovietų Sąjunga – komunizmą ir centrinės valdžios kontroliuojamą planinę ekonomiką. Abi šalys palaikė diktatorinius režimus ir dalyvavo lokaliniuose karuose. Amerikos pajėgos prieš komunistines kinų jėgas Korėjos kare, vykusiame 19501953 m.

Po 1961 m. Sovietų Sąjungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosą, Jungtinės Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogų Mėnulyje. Šį tikslą amerikiečiai įgyvendino 1969 metais. Kilus realiam branduolinio karo su Sovietų Sąjungos pajėgomis Kuboje pavojui, JAV prezidentas Džonas Kenedis sugebėjo taikiai sureguliuoti įtemptą situaciją. Tuo tarpu, prasidėjo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Augantis pilietinių teisių judėjimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaip Roza Parks ir Martinas Liuteris Kingas, kovojo su segregacija ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo 1963 m., Lyndono Džonsono valdymo laikotarpiu, buvo išleisti 1964 m. pilietinių teisių aktas ir 1965 m. balsavimo teisių aktas. Džonsonas ir jo įpėdinis Ričardas Niksonas išplėtė JAV dalyvavimą lokaliniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradėjo nesėkmingą Vietnamo karą. Pradėjo plėstis didelio masto kontrkultūrinis judėjimas, sukėlęs pasipriešinimą karui, juodaodžių nacionalizmą, ir seksualinę revoliuciją. Betė Friedan, Gloria Steinem ir kitos moterys vadovavo naujai feminizmo bangai. Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės.

Dėl Votergeito skandalo, 1974 m. Ričardas Niksonas tapo pirmuoju JAV prezidentu atsistatydinusių iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas teisingumo trukdymui ir prezidento galių piktnaudžiavimu. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmė viceprezidentas Džeraldas Fordas. Prezidento Džimio Katerio administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjo stagfliacija ir įkaitų krize Irane. Ronaldo Reigano išrinkimas prezidentu 1980 m. skelbė apie pasikeitimus JAV politikoje. Reigano politika atnešė didelius pasikeitimus šalies mokesčių ir išlaidų prioritetuose. Reigano antroji kadencija pasižymėjo Irano-kontros skandalu ir svarbiu progresu diplomatiniuose santykiuose su Sovietų Sąjunga. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas užbaigė Šaltąjį karą.

Šiuolaikinė era[taisyti | redaguoti kodą]

Lyderių vaidmuo, priimtas Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Jungtinių Tautų sankcionuotuose Persijos įlankos kare, valdant Džordžui Bušui vyresn., ir Jugoslavijos karuose, valdant Bilui Klintonui, leido išsaugoti supervalstybės statusą. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinėje JAV istorijoje truko nuo 1991 m. kovo iki 2001 m. kovo. Šiuo laikotarpiu valdė Klintono administracija. [18] Civilinė byla ir sekso skandalas privedė Klintoną prie jo apkaltos 1998 m., tačiau nepaisant to jis išsilaikė poste. 2000 m. prezidento rinkimai buvo vieni iš pačių lygiausių JAV istorijoje. Sprendimą dėl pergalės priėmė JAV Aukščiausiasis teismas – Džordžas Bušas jaunesnysis tapo naujuoju JAV prezidentu.

2001 m. rugsėjo 11 d. Al-Qaeda teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pastatus Niujorke, ir Pentagono pastatą Vašingtone. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą su terorizmu. 2001 m. pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į Afganistaną, nuversdami Talibų režimą ir sunaikindami Al-Qaeda‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare. 2002 m. prezidento Bušo administracija, remdamasi kontroversiškomis priežastimis, pradėjo raginti tarptautinę bendruomenę, kad Irake būtų nuverstas Sadamo Huseino režimas. [19] Neturėdamas NATO paramos ar aiškaus JTO mandato karinei intervencijai, prezidentas Bušas suorganizavo sąjungininkų koaliciją, kurios pajėgos įvedė savo pajėgas į Iraką 2003 metais. Koalicija nuvertė diktatorių ir buvusį JAV sąjungininką Sadamą Huseiną. Tarptautinės amnestijos organizacija ( angl. Amnesty International ) apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais šalies kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus Irako kare. [20] 2005 metais uraganas Katrina padarė daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms ir Meksikos įlankos ir nusiaubė Naująjį Orleaną. 2008 metų lapkričio 4 dieną pasaulinės ekonominės recesijos metu JAV prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama. Jis yra pirmasis juodaodis JAV prezidentas.

Šalies pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

1507 m. vokiečių kartografas Martinas Valdzemiuleris sukūrė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo Amerigo Vespučio vardu). [21] Buvusios trylika Britanijos kolonijų Nepriklausomybės deklaracijoje pirmosios panaudojo modernų šalies pavadinimą – „vieninga 13-kos jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija“, 1776 m. liepos 4 d. priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės“ deklaracijoje vienareikšmiškai parašyta pradedant mažąja raide). [22] Dabartinis pavadinimas buvo oficialiai priimtas 1777 m. lapkričio 15 d., kai antrasis kontinentinis Kongresas priėmė Konfederacijos straipsnius, kurių pirmajame straipsnyje rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos“. Sutrumpintos formos – Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika, laikomos standartinėmis. Kolumbija – kartą buvo populiarus Jungtinių Valstijų pavadinimas, kilęs iš keliautojo Kristupo Kolumbo pavardės. Keliautojo vardu dabar yra pavadinta Kolumbijos apygarda.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarinė Jungtinių Valstijų Kapitolijaus, kuriame renkasi Kongresas, pusė

Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti federacija. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas. [23] Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantis ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus. [24] Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente – JAV konstitucijoje, kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinė sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą kandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.

Pietinis Baltųjų Rūmų fasadas. JAV prezidento namai ir darbo vieta.

Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų:

  • Įstatymų leidžiamoji valdžia. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus: JAV Senatą ir JAV Atstovų Rūmus. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.
  • Įstatymų vykdomoji valdžia. JAV prezidentas yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.
  • Teisminė valdžia. JAV Aukščiausiasis teismas ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštarauja konstitucijai.
Vakarinė JAV Aukščiausiojo teismo pastato dalis

JAV Atstovų Rūmuose dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal 2000 m. skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas. Jungtinių Valstijų Senate dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai. JAV prezidentas yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesiogine rinkikų kolegijos sistema, pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais. JAV Aukščiausiajam teismui vadovauja Vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrus Nebraskos valstiją, kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.

Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi. Bet kurį įstatymą, išleistą, pažeidžiant JAV konstituciją, JAV Aukščiausiasis teismas anuliuoja. Originalus JAV konstitucijos tekstas nustato federalinės valdžios struktūrą ir funkcijas. Konstitucijoje taip pat yra nustatytas federalinės valdžios santykis su atskira valstija. Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas. Trečiasis JAV konstitucijos straipsnis baudžiamosiose bylose kiekvienam žmogui garantuoja teisę į prisiekusiųjų teismą. Norint priimti JAV konstitucijos pataisas, reikalingas trijų ketvirtadalių valstijų pritarimas. JAV konstitucija buvo taisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt pataisų, kurios sudaro Teisių bilį, ir 14-oji JAV konstitucijos pataisa sudaro Jungtinių Valstijų žmogaus teisių pagrindą.

Partijos, ideologija ir politika[taisyti | redaguoti kodą]

2009 m. sausio 20 d. Barakas Obama prisaikdinamas į prezidentus

Beveik visą Jungtinių Valstijų egzistavimo laikotarpį, šalyje veikė dvipartinė sistema. Visų lygių renkamiems (neskiriamiems) pareigūnams išrinkti, atskirose valstijose rengiami pirminiai rinkimai, kurių metu iš didžiųjų partijų išrenkami kandidatai visuotiniams rinkimams. Nuo 1856 m. visuotinių rinkimų šalyje dominavo dvi didžiosios partijos: JAV demokratų partija, įkurta 1824 m., ir JAV respublikonų partija, įkurta 1854 metais. Laikotarpyje po pilietinio karo, 1912 m., vienintelis kitos – Progresinės partijos, kandidatas į prezidentus Teodoras Ruzveltas surinko 20 % rinkėjų balsų.

Jungtinių Valstijų politinėje kultūroje, Respublikonų partija yra laikoma centro dešiniosios arba konservatyviosios pakraipos partija, o tuo tarpu demokratų partija yra laikoma centro kairiosios arba liberalios pakraipos partija. Šiaurės rytų, vakarų pakrantės ir prie Didžiųjų ežerų esančios valstijos yra vadinamos „Mėlynosiomis valstijomis“. Dauguma šiose teritorijose gyvenančių žmonių yra gan liberalių pažiūrų, todėl demokratai čia turi didžiausią palaikymą. „Raudonosiomis valstijomis“ vadinamos pietinės valstijos, ir teritorijos, esančios Didžiosiose lygumose ir netoli Uolinių kalnų. Šių teritorijų gyventojai laikosi gan konservatyvių pažiūrų.

2008 m. prezidento rinkimų nugalėtojas demokratas Barakas Obama yra 44-asis JAV prezidentas. Jis taip pat yra pirmasis afroamerikietis išrinktas į šį postą. Visi prezidentai, dirbę prieš Obamą, buvo europinės kilmės vyrai. 2008 m. rinkimai taip at sustiprino JAV demokratų partijos pozicijas tiek Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmuose, tie Jungtinių Valstijų Senate. 111-ajame Kongrese, Senatą sudaro 58 demokratai, 2 nepriklausomi senatoriai, bendradarbiaujantys su demokratais, ir 40 respublikonų. Atstovų Rūmus sudaro 256 demokratai ir 178 respublikonai (viena vieta yra laisva).

Užsienio politika[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinės Amerikos Valstijos yra įtakinga ekonominiu, politiniu ir kariniu atžvilgiais pasaulio valstybė. Šalis yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė. Pagrindinė Jungtinių Tautų organizacijos būstinė yra įsikūrusi Niujorke. Beveik visos pasaulio valstybės turi savo ambasadas Vašingtone ir daugybę konsulatų visoje šalies teritorijoje. Taip pat beveik visose pasaulio valstybėse yra įsikūrusios JAV diplomatinės atstovybės. Tačiau Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, Butanas, Sudanas ir Kinijos respublika (Taivanas) nėra užmezgę jokių oficialių diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.

JAV turi ypatingus santykius su Jungtine Karalyste ir stiprius ryšius su Kanada, Australija, Naująja Zelandija, Japonija, Izraeliu ir karinio bloko NATO narėmis. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. JAV aktyviai dalyvauja Amerikos Valstybių organizacijos veikloje. Šalis su kitomis valstybėmis yra sudariusi daug laisvos prekybos sutarčių, tokių kaip trišalė Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis su Kanada ir Meksika. 2005 m. oficialiai plėtros pagalbai finansuoti Jungtinės Valstijos išleido daugiausiai pasaulyje – 25 milijardus JAV dolerių. Tačiau, tais pačiais metais JAV vyriausybė prie bendrųjų nacionalinių pajamų dydžio augimo prisidėjo vos 0,22 procento, tad pagal; šį rodiklį šalis užėmė 20-ąją vietą tarp 22-iejų valstybių. Nevyriausybiniai šaltiniai, tokie kaip privatūs fondai, korporacijos, švietimo ir religinės institucijos prie nacionalinio pajamų augimo prisidėjo 96 milijardais JAV dolerių. Iš viso Jungtinių Valstijų bendrosios nacionalinės pajamos sudaro 123 milijardus JAV dolerių (daugiausiai pasaulyje). Pagal procentinį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį valstybė užima 7-ąją vieta pasaulyje. [25]

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinės Valstijos yra federalinė penkiasdešimties valstijų sąjunga. Trylika šiandienių valstijų yra trylikos kolonijų, sukilusių prieš Britanijos valdymą, įpėdinės. Daugelis kitų valstijų buvo sudarytos iš teritorijų, gautų po karo arba įsigytų JAV vyriausybės. Vermontas, Teksasas ir Havajai yra išimtys – prieš jų prijungimą kiekviena šių teritorijų buvo nepriklausomos respublikos. Kitos išimtys – valstijos, susidariusios iš pirmųjų trylikos kolonijų teritorijų. Ankstyvajame JAV istorijos etape tokiu būdu susidarė 3 valstijos: Kentukis (iš Virdžinijos), Tenesis (iš Šiaurės Karolinos) ir Meinas (iš Masačiusetso). JAV pilietinio karo metu nuo Virdžinijos atsiskyrė Vakarų Virdžinija. Vėliausiai, 1959 metų rugpjūčio 21 dieną, valstijos statusą gavo Havajai. Valstijos neturi teisės pasitraukti iš sąjungos.

Valstijos sudaro didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos dalį. Dvi kitos teritorijos – Kolumbijos apygarda (federalinė apygarda, kurioje yra šalies sostinė Vašingtonas) ir Palmyros atolas (negyvenama, bet JAV priklausanti teritorija Ramiajame vandenyne), yra laikomos neatskiriamomis šalies dalimis. Jungtinėms Valstijos taip pat priklauso penkios pagrindinės užjūrio teritorijos: Puerto Rikas ir Mergelių salos (Karibų jūroje), Amerikos Samoa, Guamas, Šiaurės Marianų salos (Ramiajame vandenyne). Žmonės, gimę minėtose teritorijose (išskyrus Amerikos Samoa), turi JAV pilietybę.

JAV valstijos[taisyti | redaguoti kodą]

Užjūrio ir kitos teritorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinių Valstijų regionai Šiaurės Amerikos žemyne

Jungtinės Amerikos Valstijos yra skirstomos į 9 regionus:

  • Ramiojo vandenyno (angl. Pacific) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
  • Kalnų (angl. Mountains) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
  • Pietvakarių (angl. Southwest) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
  • Šiaurės vakarų (angl. Northwest) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
  • Pietryčių (angl. Southeast) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
  • Šiaurės rytų (angl. Northeast) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
  • Pietų Atlanto (angl. South Atlantic) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
  • Vidurio Atlanto (angl. Middle Atlantic) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
  • Naujosios Anglijos (angl. New England) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Palydovinė nuotrauka, rodanti vientisosios JAV topografiją

JAV turi sausumos sieną su Kanada (8 895 km, iš kurių 2 477 km yra siena tarp Aliaskos ir Kanados) ir Meksika (3 326 km). Valstybę skalauja du vandenynai – Atlanto ir Ramusis. Bendras pakrantės ilgis sudaro 19 924 km.

Bendras JAV plotas yra 9 826 630 km². Aliaska, Kanados atskirta nuo vientisosios JAV, yra didžiausia JAV valstija (jos plotą sudaro 1,717 milijonai km²). Havajai, kuriuos sudaro salynas centriniame Ramiojo vandenyno regione, yra šiek tiek daugiau nei 29 311 km² ploto. [26] Po Rusijos ir Kanados Jungtinės Valstijos, nedaug lenkiančios Kiniją, yra 3 didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė. [1]

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Atlanto vandenyno pakrantės lyguma tęsiasi tolyn į žemyno gilumą iki lapuočių miškų ir Pjemonto aukštumų. Apalačių kalnai atskiria rytų pakrantę nuo Didžiųjų ežerų ir Didžiųjų ir Centrinių lygumų. Misisipės ir Misūrio upės, sudarančios ketvirtą pagal ilgį upių sistemą pasaulyje, teka iš šiaurės į pietus per šalies centrinę dalį. Lygios ir derlingos Didžiųjų lygumų prerijos driekiasi į vakarus iki pietryčių aukštumų regiono. Uoliniai kalnai, esantys Didžiųjų lygumų vakariniame pakraštyje, driekiasi iš šiaurės į pietus, Kolorado valstijoje pasiekdami didesnius nei 4 300 metrų aukščius. Toliau į vakarus driekiasi uolingas Didysis Baseinas ir tokios dykumos, kaip Mohavė. Siera Nevados ir Kaskadinių kalnų grandinės tęsiasi netoli Ramiojo vandenyno pakrantės. Aliaskoje esantis aukščiausias šalyje Makinlio kalnas yra 6194 metrų aukščio. Aktyvūs ugnikalniai yra būdingi Aliaskos Aleksandro ir Aleutų saloms. Tuo tarpu Havajai yra sudaryti iš vulkaninės kilmės salų. [27]

Baltagalvis erelis, nacionalinis Jungtinių Valstijų paukštis nuo 1782 m.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinėse Valstijoje, kurios yra išskirtinės savo dydžiu ir geografine įvairove, yra keletas klimato juostų. Į rytus nuo 100-ajame meridiane esančių šiaurinių teritorijų vyrauja drėgnas žemyninis klimatas. Pietinei Floridos valstijos daliai bei Havajams būdingas tropinis klimatas. Didžiosios lygumos, besidriekiančios į vakarus nuo 100-ojo meridiano, pasižymi pusiau sausu klimatu. Daugumai kalnų, esančių šalies vakaruose, būdingas alpinis klimatas. Didžiajame Baseine klimatas yra sausas. Kalifornijos pakrantei būdingas subtropinis Viduržemio tipo klimatas, o Oregonui, Vašingtonui, ir pietų Aliaskai – jūrinis klimatas. Pastarajai valstijai labiau būdingas subarktinis ir arktinis klimatas. Ekstremalios oro sąlygos šalyje pasitaiko gan dažnai. Valstijose, kurias skalauja Meksikos įlanka, dažnai pasitaiko uraganų. Daugiausia tornadų pasaulyje įvyksta būtent JAV, daugiausiai vidurio vakaruose esančioje Tornadų alėjoje. [28]

Flora ir fauna[taisyti | redaguoti kodą]

JAV ekologija yra labai įvairi: vientisoje šalies dalyje ir Aliaskoje yra užfiksuota apie 17 000 induočių augalų rūšių, Havajuose atrasta per 1 800 gaubtasėklių augalų rūšių, kurių keletą galima rasti ir žemyninėje šalies dalyje. [29] Jungtinėse Valstijose gyvena daugiau nei 400 žinduolių, 750 paukščių ir 500 roplių bei amfibijų rūšių.[30] Yra aprašyta 91 000 šalyje gyvenančių vabzdžių rūšių. [31] 1973 metų Nykstančių rūšių aktas saugo gyvūnus, kuriems gresia išnykimas, ir jų gyvenamąsias vietas. Saugojimą kuruoja Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba. Šalyje yra 58 nacionaliniai parkai ir šimtai kitų federalinės valdžios prižiūrimų parkų, miškų ir dykumų teritorijų. [32] Iš viso šalies valdžiai priklauso 28,8 % šalies žemių. [33] Dauguma šių žemių yra saugomos, o dalis naudojamos naftos ir gamtinių dujų išgavimui, naudingųjų iškasenų kasybai, miško ruošai, galvijų auginimui; 2,4 % žemių naudojamos kariniams tikslams. [33]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika.
Ekonominiai rodikliai
Bedarbystė 9,5 %2009 birželis[34]
BVP augimas −5,5 %2009 1 ketvirtis (1,1 %2008)[35]
Plataus vartojimo prekių kainų indekso infliacija −1,4 %2008 birželis – 2009 birželis [36]
Valstybės skola $11,383 trilijonų2009 birželio 2, [37]
Skurdas 12,5 %2007[38]

Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja mišri kapitalistinė ekonomika, kurią nuolat gyvina gausūs gamtiniai ištekliai, gerai išvystyta infrastruktūra ir aukštas produktyvumas. [39] Pasak Tarptautinio Valiutos fondo, Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas, siekiantis 14,3 trilijonus JAV dolerių, sudaro 23 % bendro pasaulinio produkto (rinkos valiutos kurso atžvilgiu). [3] 2007 metais didžiausias pasaulyje Jungtinių Valstijų BVP buvo vos 4 % mažesnis už Europos Sąjungos BVP perkamosios galios pariteto atžvilgiu. [40] Šalis pasaulyje užima septynioliktą vietą pagal nominalų BVP vienam žmogui ir šeštą vietą pagal bendrąjį vidaus produktą vienam žmogui perkamosios galios atžvilgiu. [3] Jungtinės Valstijos importuoja daugiausiai prekių pasaulyje, be to šalis yra trečia didžiausia pasaulyje prekių eksportuotoja, nors eksporto mastas vienam žmogui yra gan žemas. Kanada, Kinija, Meksika, Japonija ir Vokietija yra svarbiausia Jungtinių Valstijų prekybiniai partneriai. [41] Svarbiausia Jungtinių Valstijų eksporto prekės – elektros prietaisai, o eksporto – transporto priemonės. [42] Jungtinės Valstijos užima aukščiausią vietą bendrame pasaulinės konkurencijos ataskaitos reitinge. [43] 2007 m. gruodžio mėnesį, po daugiau nei šešerius metus trukusios JAV ekonomikos bumo, šalis patyrė ekonominį nuosmukį. [44]

Yra apskaičiuota, kad 2009 m. Jungtinių Valstijų privatus sektorius sudarys 55,3 % visos ekonomikos, federalinės valdžios veikla – 24,1 %, o valstijų ir vietinės valdžios veikla likusius 20,6 procentus. [45] Jungtinių Valstijų poindustrinis ekonomikos paslaugų sektorius prie šalies BVP augimo prisideda 67,8 procento.[46] Pagal bedrąsias verslo įplaukas dominuojančia Jungtinių Valstijų verslo sritimi yra laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba, o pagal grynąsias pajamas – finansai ir draudimas. [47] Jungtinės Valstijos išlieka industriškai galinga valstybe, kurioje dominuoja chemijos pramonė. [48] Jungtinės Valstijos yra trečia pagal dydį naftos išgavėja pasaulyje ir didžiausia pasaulyje šio gamtinio produkto importuotoja. [49] Šalis yra didžiausia pasaulyje elektros ir branduolinės energijos, skystųjų gamtinių dujų, sieros, fosfatų ir druskos gamintoja. Šalies žemės ūkis sudaro šiek tiek mažiau nei 1 procentą šalies bendrojo vidaus produkto [46], tačiau nepaisant to, JAV išlieka dominuojančia pasaulyje kukurūzų [50] ir sojų pupelių [51] gamintoja. Niujorko fondų birža pagal JAV dolerių sumą yra didžiausia pasaulyje. [52] Coca-Cola ir McDonald's yra du labiausiai pripažinti prekiniai ženklai pasaulyje.[53]

Niujorko fondų birža, Wall Street‘e

2005 m. 155 milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose turėjo apmokamą darbą. 80 % dirbančiųjų dirbo pilnaetatinį darbą. [54] Dauguma – 79 % žmonių, dirbo paslaugų sektoriuje. [1] Sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos sektoriai, kuriuose dirba apie 15,5 milijonų žmonių, yra pagrindinės šalies darbo sferos. [55] Apie 12 procentų šalies darbuotojų priklauso profesinėms sąjungos (Vakarų Europoje – 30 %). [56] Pasaulio bankas vertina Jungtines Valstijas kaip šalį, kurioje lengviausia rasti darbą ir atlesit iš jo. [57] 19732003 m. vidutinis amerikiečio metinis darbo vidurkis buvo 199 valandos. [58] Iš dalies dėl šios priežasties, Jungtinių Valstijų darbo produktyvumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau dabar JAV nebepirmauja darbo produktyvumo per valandą atžvilgiu (JAV pirmavo XX amžiaus 6-10 dešimtmečiuose). Šiuo atžvilgiu Jungtines Valstijas dabar lenkia darbuotojai iš Norvegijos, Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo. [59] Palyginus su Europa, Jungtinių Valstijų nuosavybės ir korporaciniai pajamų mokesčio rodikliai yra didesni, o darbo, ir ypač vartojimo mokesčių, rodikliai žemesni. [60]

Pajamos ir žmogaus socialinė raida[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenis, 2007 metais vieno JAV namų ūkio pajamų mediana (neatskaičius mokesčių) siekė 50 233 JAV dolerius. Mediana svyravo 68 080 JAV dolerių Merilendo valstijoje iki 36 338 JAV dolerių Misisipėje. [38] Remiantis perkamosios galios pariteto valiutų kursų rodikliais, Jungtinių Valstijų bendroji mediana iš visų išsivysčiusių šalių yra aukščiausia. Po to, kai XX amžiaus viduryje JAV ekonomika smarkiai smuko, skurdo rodikliai pradėjo stabilizuotis tik nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Nuo to laiko kasmet žemiau skurdo ribos atsiduria 11-15 % amerikiečių. Apskaičiuota, kad 58,5 % 25-75 metų amžiaus amerikiečių nors metus gyvena skurde. [61][62] 2007 metais 37,3 milijono amerikiečių gyveno skurde.[38] Gerovės padėtis Jungtinėse Valstijoje iš visų išsivysčiusių pasaulio šalių yra pati prasčiausia, mat Jungtinių Valstijų valdžia vargšais rūpinasi mažiau nei kitos Vakarų šalys.[63][64] Jungtinėse Valstijose daug daroma, norint sumažinti skurstančių senų žmonių skaičių,[65] tačiau jaunimas gauna palyginti mažai pagalbos. [66] 2007 m. UNICEF vaikų gerovės tyrimo ataskaitoje industrializuotų valstybių sąraše Jungtinės Valstijos užėmė 20-ąją vietą (iš 21 šalies). [67]

Nepaisant aukšto produktyvumo lygio, mažo nedarbingumo, ir žemos infliacijos, pajamų augimas nuo 1980-ųjų metų buvo žymiai lėtesnis nei praeituose dešimtmečiuose. Toks sulėtėjimas dažnai yra lydimo padidėjusio ekonominio nesaugumo. 19471979 m. grynųjų pajamų mediana išaugo beveik 80 % visoms visuomenės grupėms. Vargingiau gyvenančių amerikiečių pajamos augo greičiau nei turtingųjų. [68][69] Namų ūkio pajamų mediana visoms visuomenės klasėms augo nuo 1980 metų.[70] Didele dalimi tai vyko dėl namų ūkių, kuriose uždirba du žmonės, dėl lyčių atotrūkio išnykimo ir ilgesnių darbo valandų, tačiau ekonomikos augimas buvo lėtesnis. [63][68][71] Turtas, toks kaip pajamos, yra labai sutelktas – 10 % šalies gyventojų sudarantiems turtingiems žmonėms priklauso 69,8 % šalies namų ūkių pajamų. Tarp išsivysčiusių šalių tai antra pagal dydį dalis. [72][73]

Mokslas ir technologijos[taisyti | redaguoti kodą]

Astronautas Bazas Oldrinas pirmojo žmogaus nusileidimo mėnulyje metu, 1969 m.

Nuo XIX amžiaus antrosios pusės Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityse. 1876 m. Aleksandrui Grahamui Belui buvo suteiktas pirmasis Jungtinėse Valstijose patentas telefonui. Tomo Edisono laboratorijoje buvo sukurtas gramofonas, pirmoji ilgalaikė elektros lemputė ir pirmoji perspektyvi filmavimo kamera. Nikola Tesla buvo pirmasis atradęs kintamąją elektros srovę. Tesla išrado radiją ir kintamosios elektros srovės energijos varomą variklį. XX-ojo amžiaus pradžioje Ransomo Oldso ir Henrio Fordo automobilių kompanijos išpopuliarino konvejerių liniją. 1903 m. broliai Raitai įvykdė pirmąją ilgalaikį sunkesnio už orą pilotuojamo motorinio lėktuvo skrydį. [74] XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje į Vokietijos valdžią iškilus naciams, daugelis Europos mokslininkų, tarp jų ir Albertas Einšteinas ir Enrikas Fermis, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Antrojo pasaulinio karo metu pagal Manheteno projektą buvo sukurti branduoliniai ginklai, pradėję branduolinę erą. Kosminės lenktynės su Sovietų Sąjunga paspartino progresą raketinės technikos, medžiagotyros ir kompiuterių srityse. Jungtinės Valstijos daugiausiai prisidėjo prie Arpanet‘o ir jo įpėdinio – interneto, tobulinimo. Šiandien privatus sektorius finansuoja didžiąją dalį mokslinių tyrimų ir plėtros programų. [75] Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal mokslinių tyrimų pranešimų ir žurnalų skaičių.[76] Amerikiečiai turi daugiausiai pasaulyje plataus vartojimo technologinių prekių. [77] Beveik pusė JAV namų ūkių turi priėjimą prie greitaeigio interneto. [78] Jungtinės Valstijos yra pagrindinė genetiškai modifikuoto maisto gamintoja. Daugiau nei pusė pasaulio laukų, kuriose auginamas biotechnologinis derlius, yra Jungtinėse Valstijose. [79]

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Valstijas jungianti magistralių sistema, kurios ilgis – 75 440 km (46 876 mylios)[80]

2003 m. Jungtinėse Valstijose buvo 759 automobiliai tūkstančiui amerikiečių, tuo tarpu Europos Sąjungoje 2004 metais tūkstančiui gyventojų teko 472 automobiliai. [81] 40 procentų asmeninių transporto priemonių sudaro furgonai, universalios mašinos, ir lengvieji sunkvežimiai. [82] Apskaičiuota, kad vienas suaugęs amerikietis per dieną vidutiniškai kelyje praleidžia 55 minutes ir nuvažiuoja 47 kilometrus (29 mylias). [83] JAV tarpmiestinė geležinkelių sistema yra palyginti nepopuliari.[84] Tik 9 procentai amerikiečių darbo kelionėms naudoja viešąjį transportą (Europoje – 38,8 %). [85] Dviračių naudojimas šalyje yra minimalūs, žymiai atsiliekantis nuo Europos lygio. [86] Civilinių oro linijų pramonė yra visiškai privatizuota, nors dauguma didžiųjų oro uostų yra viešo naudojimo. Keturios pagal keleivių skaičių didžiausios oro linijos, populiariausia kurių – Pietvakarių oro linijos, yra Jungtinėse Valstijose. [87] Šešiolika iš trisdešimties užimčiausių keleivinių oro uostų yra Jungtinėse Valstijose. [88]

Energija[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinių Valstijų energijos rinka sunaudoja 29 000 teravatvalandžių energijos per metus. Energijos suvartojimas iš kiekvieno žmogaus sudaro 7,8 tonas naftos per metus (Vokietijoje 4,2 tonos, Kanadoje 8,3 tonos). 2005 metais 40 % šalies energijos buvo išgauta iš naftos, 23 % iš anglies, 22 iš anglies, 22 % iš gamtinių dujų. Likusi dalis energijos dalis buvo gaunama iš branduolinės energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių. [89] Jungtinėse Valstijose sunaudojama daugiausiai naftos. [90] Šalyje ištisus dešimtmečius branduolinė energija, palygus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, nevaidino didelio vaidmens. 2007 m. buvo įregistruoti keletas prašymų naujoms branduolinės energijos jėgainėms statyti. [91]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausios gyventojų grupės pagal kilmę (2000 metai)

Dėl didelio masto imigracijos JAV esama daug įvairių etninių grupių ir kultūrų atstovų. [92]

Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras yra apskaičiavęs, kad šalyje gyvena 306 759 000 žmonių [2], įskaitant ir 11,2 milijono nelegalių imigrantų.[93] Jungtinės Valstijos yra trečia didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, šiuo atžvilgiu nusileidžianti tik Kinijai ir Indijai. Šalies gyventojų augimo rodiklis siekia 0,89 procento [1], tuo tarpu Europoje šis rodiklis tesiekia 0,16 procento[94]. Jungtinėse Valstijose tūkstančiui žmonių tenka 14,16 naujagimio. Toks gimstamumas yra 30 procentų mažesnis už pasaulio vidurkį, tačiau aukštesnis už visų Europos valstybių (išskyrus Airiją ir Albaniją) gimstamumo vidurkį. [95] 2008-aisiais biudžetiniais metais 1,1 milijono imigrantų gavo leidimą nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose. [96] Jau daugiau nei du dešimtmečius daugiausiai imigrantų į JAV atvyksta iš Meksikos. Nuo 1998 m. Jungtinėse Valstijose daugiausiai apsigyvena imigrantai iš Meksikos, Kinijos, Indijos ir Filipinų. [97] JAV yra vienintelė industrinė pasaulio valstybė, kurioje užfiksuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas. [98]

Junginėse Amerikos Valstijose gyvena labai įvairios kilmės gyventojų – 31 tautinė grupė turi daugiau nei milijoną tam tikros tautos gyventojų. [99] Baltieji amerikiečiai yra didžiausia JAV rasinė grupė, kurią sudaro trys iš keturių didžiausių tautinių grupių – vokiečių kilmės amerikiečiai, airių kilmės amerikiečiai ir anglų kilmės amerikiečiai. [99]

Pagal 2006 metų JAV statistinius duomenis, Europos kilmės baltieji amerikiečiai save priskiria šioms etninėms grupėms (žemiau nurodytos etninės JAV baltųjų žmonių kilmės grupės, kurių nariai sudaro daugiau nei pusė milijono, bet šiame sąraše nenurodytas ispanų, katalonų kilmės amerikiečių skaičius, kurių atstovų turėtų būti daugiau nei po pusę milijono):

  • vokiečių kilmės amerikiečiais save laiko 50,768,955,
  • airių kilmės amerikiečiais – 35,975,855
  • anglų kilmės amerikiečiais – 28,291,952
  • amerikičiais (nenurodo jokios kitos kilmės) – 20,372,454
  • italų kilmės amerikiečiais – 17,833,351
  • lenkų kilmės amerikiečiais – 10,024,711
  • prancūzų kilmės amerikičiais – 9,651,769
  • škotų kilmės amerikičiais – 6,006,955
  • škotų – airių (dauguma iš šiaurės Airijos) kilmės amerikiečiais – 5,393,554
  • olandų kilmės amerikiečiais – 5,188,357
  • norvegų kilmės amerikiečiais – 4,669,516
  • švedų kilmės amerikiečiais – 4,417,115
  • rusų kilmės amerikiečiais – 3,105,965
  • europiečių kilmės amerikiečiais – 2,667,069
  • Kanados prancūzų kilmės amerikičiais – 2,240,648
  • valų kilmės amerikiečiais – 1,959,794
  • čekų kilmės amerikiečiais – 1,637,513
  • vengrų kilmės amerikiečiais – 1,563,081
  • danų kilmės amerikiečiais – 1,516,126
  • portugalų kilmės amerikičiais – 1,442,897
  • graikų kilmės amerikiečiais – 1,380,273
  • britų kilmės amerikiečiais – 1,346,288
  • šveicarų kilmės amerikiečiais – 1,018,910
  • ukrainiečių kilmės amerikiečiais – 961,113
  • slovakų kilmės amerikiečiais – 838,385
  • austrų kilmės amerikiečiais – 804,464
  • kanadiečių kilmės amerikiečiais – 736,126
  • lietuvių kilmės amerikiečiais – 722,879
  • suomių kilmės amerikiečiais – 690,322
  • skandinavų kilmės amerikiečiais – 615,506

Latvių kilmės amerikiečiais save laiko 94,341, estų kilmės amerikiečiais – 27,446 JAV piliečių.

Afroamerikiečiai (Afrikos kilmės amerikiečiai) yra didžiausia šalyje rasinė mažuma ir trečia pagal dydį grupė kilmės atžvilgiu. [99][100] Azijos kilmės amerikiečiai sudaro antrą pagal dydį rasinę mažumą. Kinai ir filipiniečiai sudaro Azijos kilmės amerikiečių grupės daugumą. [99] 2008 metais JAV gyventojus sudarė apie 4,9 milijono indėnų ir Aliaskos tautų kilmės amerikiečiai, kurių 3,1 milijono žmonių buvo nemaišytos kilmės. Tais pat metais JAV gyventojus sudarė 1,1 milijono vietinių Havajų ir Ramiojo vandenyno salų gyventojų, kurių 0,6 milijono buvo nemaišytos kilmės. [100]

Rasinės/etninės grupės (2008 m.)[100]
Baltieji 79,8 %
Afroamerikiečiai 12,8 %
Azijiečiai 4,5 %
Vietinių indėnų ir Aliaskos genčių palikuonys 1,0 %
Vietiniai havajiečiai ir Ramiojo vandenyno salų gyventojai 0,2 %
Daugiarasiai 1,7 %
Ispaniškai kalbančios tautos 15,4 %

Šalies ispanakalbių (arba latino) gyventojų skaičiaus didėjimas yra pagrindinė demografinė tendencija. 46,9 milijono amerikiečių yra ispaniškai kalbančių tautų kilmės [100] (kurių 64% yra kilę iš Meksikos [101]). 20002008 m. ispaniškai kalbančių tautų kilmės gyventojų skaičius padidėjo 32 procentais, kitų tautų kilmės gyventojų skaičius išaugo tik 4,3 % [100]. Didelė dalis tokio gyventojų augimo yra imigracijos pasekmė: 2007 m. 12,4% JAV gyventojų buvo gimę užsienio valstybėse, iš jų 54% buvo gimę Lotynų Amerikoje. [102] Gimstamumas taip yra svarbus gyventojų skaičiaus augimo faktorius: vidutinė ispaniškai kalbančių tautų kilmės moteris per savo gyvenimą pagimdo 3 vaikus. Ne ispanų tautų kilmės juodaodžių moterų gimstamumo rodiklis siekia 2,2 (vaiko), o ne ispanų tautų kilmės baltųjų rasės moterų – 1,8. [98] Gyventojų mažumos (pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biurą, visi išskyrus ne ispaniškai kalbančių tautų kilmės ir nedaugiarasius (nemaišytos kilmės) gyventojus) sudaro 34% Jungtinių Valstijų gyventojų. Yra apskaičiuota, kad iki 2042 metų šį gyventojų dalis taps dauguma. [103]

Apie 79 % amerikiečių gyvena miesto teritorijose (įskaitant ir priemiesčius). Apie pusė šių žmonių gyvena miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija 50 000. [104] 2006 m. 254-iuose miesto statusą turinčiuose miestuose gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų. Devyniuose miestuose gyveno daugiau vienas milijonas gyventojų. Keturių miestų (Niujorko, Los Andželo, Čikagos ir Hiustono) gyventojų skaičius viršijo du milijonus. [105] Jungtinėse Valstijose yra 50 metropolinių sričių (didmiesčių su aplinkiniais miestais), kurių gyventojų skaičius viršija vieną milijoną. [106] Iš penkiasdešimties greit augančių metropolinių sričių 23 yra išsidėsčiusios šalies vakaruose, 25 – šalies pietuose. Visos metropolinių Atlantos, Dalaso, Hiustono ir Finikso sričių gyventojų skaičius 20002006 m. išaugo trimis ketvirtadaliais milijono žmonių. [107]

Pagrindiniai gyventojų centrai
Vieta Pagrindinis miestas Valstija Gyventojų skaičius[105][108] Metropolinės srities vieta Metropolinės srities gyventojų skaičius[106]
Niujorkas
Niujorkas
Los Andželas
Los Andželas
1 Niujorkas Niujorkas 8 250 567 1 18 818 536
2 Los Andželas Kalifornija 3 849 378 2 12 950 129
3 Čikaga Ilinojus 2 833 321 3 9 505 748
4 Hiustonas Teksasas 2 169 248 6 5 539 949
5 Finiksas Arizona 1 512 986 13 4 039 182
6 Filadelfija Pensilvanija 1 448 394 5 5 826 742
7 San Antonijas Teksasas 1 296 682 29 1 942 217
8 San Diegas Kalifornija 1 256 951 17 2 941 454
9 Dalasas Teksasas 1 232 940 4 6 003 967
10 San Chosė Kalifornija 929 936 30 1 787 123
2006 metų JAV gyventojų surašymo biuro duomenys

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Kalbos (2005 m.)[109]
Anglų kalba (tik) 216,2 milijono
Ispanų kalba (ir jai giminingos kalbos) 32,2 milijono
Kinų kalba 2,3 milijono
Prancūzų kalba (ir jai giminingos) 1,9 milijono
Tagalų kalba 1,4 milijono
Vietnamiečių kalba 1,1 milijono
Vokiečių kalba 1,1 milijono

Anglų kalba Jungtinėse Valstijose yra faktiškai nacionalinė. Nors federaliniame lygyje oficialios kalbos nėra, keletas įstatymų, tokių kaip JAV pilietybės įstatymas, laiko anglų kalbą normine kalba. 2005 m. apie 216 milijonų arba 81 procentas vyresnių nei penkerių metų amžiaus šalies gyventojų namuose kalbėjo tik angliškai. Ispanų kalba, kuria namuose kalbėjo 12 procentų šalies gyventojų, yra antra labiausiai šalyje vartojama kalba. Ispanų kalba taip pat yra dažniausiai šalies mokyklose mokoma užsienio kalba. [109][110] Dalis amerikiečių palaiko idėją, kad anglų kalba šalyje gautų oficialios kalbos statusą, nes įstatymiškai ji yra oficiali mažiausiai 28 valstijose. [111] Havajuose, pagal valstijos įstatymą, tiek anglų, tiek havajiečių yra oficialios kalbos. [112] Nors nei Naujojoje Meksikoje, nei Luizianoje nėra jokios oficialios kalbos, tačiau abejose valstijose yra priimti atitinkami įstatymai, Naujojoje Meksikoje leidžiantys vartoti anglų ir ispanų kalbas, o Luizianoje – anglų ir prancūzų kalbas. [113] Kitos valstijos, tokios kaip Kalifornija, yra įsipareigojusios publikuoti ispaniškus tam tikrų valdžios ir teismo dokumentų versijas. [114] Keliose užjūrio teritorijose kartu su anglų kalba oficialiai yra pripažįstamos ir vietinės kalbos. Samoa ir čamoro kalbos yra oficialios kalbos atitinkamai Amerikos Samoa ir Guame. Karolinų ir čamoro kalbos yra oficialios Šiaurės Marianų salose. Puerto Rike oficiali yra ispanų kalba.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Presbiterionų bažnyčia. Daugelis amerikiečių save laiko krikščioniais

Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai yra pasaulietinė valstybė. Pirmoji Jungtinių Valstijų konstitucijos pataisa garantuoja laisvą religijos išpažinimą ir draudžia religinės valdžios šalyje įvedimą. Pagal 2002 m. tyrimą, 59 % amerikiečių teigė, kad religija jų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį. Tai daug aukštesnis skaičius nei bet kurios kitos turtingos šalies. [115] Pagal 2007 metais vykdytą apklausą, 78,4 procento suaugusiųjų amerikiečių laiko save krikščionimis[116] (1990 m. – 86,4 %) [117]. 51,3 procento (iš 78,4 %) krikščionių yra protestantai, o 23,9 % priklauso Romos Katalikų Bažnyčiai. Taigi šalyje dominuoja protestantų religinė bendruomenė. 2007 m. nekrikščioniškąsias religijas šalyje išpažino 4,7 % gyventojų (1990 m. – 3,3 %). [117] – 1,7 % gyventojų išpažino judaizmą, 0,7 % – budizmą, 0,6 % – islamą, 0,4 % – hinduizmą, 0,3 % įvardijo kitas religijas.[116] 2007 metais 16,1 % gyventojų (1990 m. – 8,2 %[117]) prisipažino esantys agnostikai, ateistai arba neturintys jokios religijos. [116]

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 80 % JAV studentų mokosi valstybiniuose universitetuose, tokiuose kaip Virdžinijos universitetas (nuotraukoje). Virdžinijos universitetas, įkurtas Tomo Džefersono, yra įtrauktas UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. [118]

Jungtinių Valstijų švietimo sektorių valdo valstijų ir vietinės valdžios, kurių darbą reguliuoja Jungtinių Valstijų Švietimo departamentas. Šis departamentas yra atsakingas už federalinių lėšų, skirtų švietimui, paskirstymą valstijoms. Daugumoje valstijų šešerių ar septynerių metų amžiaus vaikams privaloma lankyti mokyklą (paprastai nuo pirmosios klasės arba vaikų darželio) iki kol jiems sukaks 18 metų (paprastai vidurinėje mokykloje baigus 12 klasių). Kai kuriose valstijose 16-17 metų amžiaus moksleiviams taip pat yra leidžiama baigti mokyklą. [119] Apie 12 % vaikų lanko parapijines arba privačias pasaulietines mokyklas. Kiek daugiau nei 2 % vaikų yra mokomi namuose.[120] Jungtinėse Valstijose yra daug tarpusavyje konkuruojančių privačiųjų ir viešųjų aukštojo mokslo institucijų, įskaitant ir dvimečius koledžus (kolegijas), kuriose vykdoma atviro stojimo politika. 84,6 procentai 25-erių ar vyresnio amžiaus amerikiečių yra baigę vidurinę mokyklą. 52,6 % to paties amžiaus amerikiečių lankė tam tikrą koledžą, 27,2 % yra gavę bakalauro laipsnį, 9,6 % turi magistro arba daktaro mokslinius laipsnius.[121] Pradinis JAV raštingumo rodiklis siekia maždaug 99 %.[1][122] Jungtinių Tautų nustatytas JAV švietimo indeksas siekia 0,97. Pagal šį rodiklį Jungtinės Valstijos užima dvyliktą vietą pasaulyje.[123]

Sveikata[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinėse Valstijose vidutinė gyvenimo trukmė siekia 77,8 metus[124], o tai yra vieneriais metais trumpiau palyginus su bendruoju Vakarų Europos vidutiniu gyvenimo trukmės rodikliu. Pagal šiuos rodiklius, JAV taip pat 3-4 metais atsilieka nuo Norvegijos, Šveicarijos ir Kanados.[125] Per pastaruosius du dešimtmečius šalis, pagal vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį, krito iš 11-os į 42-ą vietą pasaulyje.[126] Naujagimių mirtingumas Jungtinėse Valstijose siekia 6,37 iš tūkstančio. Pagal šį rodiklį, JAV tarp 221-os šalies užima 42-ąją vietą ir atsilieka nuo visų Vakarų Europos šalių.[127] JAV mirtingumo nuo vėžio rodikliai yra žemiausi visame pasaulyje.[128] Apie trečdalį JAV gyventojų yra nutukę, o dar vienas trečdalis turi problemų su antsvoriu.[129] Jungtinių Valstijų gyventojų nutukimo rodikliai yra aukščiausi visame pramoniniame pasaulyje. Šie rodikliai per paskutinį amžiaus ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai.[130] Daugelis sveikatos apsaugos specialistų su nutukimu susijusį antrojo tipo diabetą laiko pasiekusį epideminį lygį.[131] JAV paauglių moterų nėštumo rodiklis siekia 79,8 paaugles tūkstančiui moterų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei Prancūzijoje, ir penkis kartus daugiau nei Vokietijoje.[132] Abortai, kurie yra legalūs pagal pageidavimą, yra gan kontroversiška tema. Daug valstijų draudžia viešą dirbtinio nėštumo nutraukimo procedūros finansavimą ir riboja abortus vėlesnėse nėštumo stadijose. Norint atlikti abortą nepilnamečiams, reikalinga pranešti apie tai paauglio tėvams. Nors abortų dažnio rodikliai ir krenta, tačiau šie rodikliai (241 abortas tūkstančiui gimimų; 15 iš 1000 moterų, kurių amžius svyruoja nuo 15-os iki 44-erių metų) išlieka aukštesni už daugelį kitų Vakarų pasaulio tautų.[133]

Teksaso medicinos centras Hiustone, didžiausias pasaulyje medicinos kompleksas[134]

JAV sveikatos apsaugos sistema gerokai lenkia kitas šalis, tiek pagal išlaidas vienam asmeniui, tiek ir pagal procentinį BVP rodiklį.[135] Pasaulio sveikatos organizacijos reitinge JAV sveikatos priežiūros sistema 2000 metais užėmė pirmą vietą pagal reagavimą, tačiau pagal bendruosius rodiklius užėmė tik 37-ią. Jungtinės Valstijos pirmauja medicinos naujovių srityje. 2004 metais JAV nepramoninis sektorius išleido triskart daugiau lėšų nei Europa išleido biomedicininiams tyrimams.[136]

Kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, sveikatos priežiūros draudimas Jungtinėse Valstijose nėra universalus. 2004 metais privatūs sveikatos draudimo fondai apmokėjo 36 % gyventojų sveikatos priežiūros išlaidų, 15 % išlaidų privatūs asmenys turėjo sumokėti grynaisiais pinigais, o federalinė, valstijų ir vietinė valdžios padengė 44 % asmens išlaidų sveikatos apsaugai.[137] 2005 metais 46,6 milijono amerikiečių, kas sudaro 15,9 % visų JAV gyventojų, buvo neapsidraudę, o tai buvo 5,4 milijono daugiau nei 2001 metais. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis – amerikiečių, kuriems sveikatos draudimą apmoka darbdaviai, skaičiaus sumažėjimas.[138] Neapsidraudusių arba nepilnai apsidraudusių amerikiečių, kurių skaičius nuolat keičiasi, problema yra viena iš pagrindinių politinių vidaus problemų.[139] Harvarde atliktas tyrimas parodė, kad JAV per metus beveik 45 000 mirčių yra susiję su sveikatos draudimo trūkumu.[140] 2006 metais Masačiusetsas tapo pirmąja JAV valstija, garantavusia universalų sveikatos draudimą.[141]

Nusikalstamumas ir įstatymų priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Homicide rate by country lithuanian.png

Už įstatymų priežiūrą Jungtinėse Valstijose tiesiogiai atsakinga yra vietinė policija ir šerifo departamentai, kuriems talkininkauja valstijos policija, kuri atlieka daugiau funkcijų. Federalinės agentūros, tokios kaip Federalinis tyrimų biuras ir JAV maršalų tarnyba turi savo specifines pareigas. Federaliniame lygmenyje ir beveik kiekvienoje valstijoje jurisprudencija yra valdoma pagal bendrąją įstatymų sistemą. Valstijų teismai nagrinėja daugumą baudžiamųjų bylų. Federaliniai teismai nagrinėja tik pagal tam tikrus nusikaltimus iškeltas baudžiamąsias bylas ir apeliacinius skundus.

Tarp išsivysčiusių šalių Jungtinės Valstijos išsiskiria aukštesniais nei vidutinio lygio smurtinių nusikaltimų rodikliais, o ypač aukštais smurto, įvykdyto naudojant šaunamąjį ginklą, ir žmogžudysčių rodikliais.[142] 2007 metais JAV tūkstančiui žmonių teko 5,6 žmogžudysčių,[143] o tai tris kartus viršija kaimyninės Kanados rodiklius.[144] Žmogžudysčių skaičius, kuris intervale nuo 1991 iki 1999 metų sumažėjo 42 procentais, pastaruoju metu vėl sparčiai auga.[143] Ginklų nuosavybės teisė yra tapusi viena iš dažniausiai ginčytinų politinių temų.

Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja pagal faktinių (nelygtinių) įkalinimų skaičių[145] ir pagal bendrą kalėjimuose kalinčių žmonių skaičių.[146] 2008 metų pradžioje JAV kalėjo daugiau nei 2,3 milijono žmonių. .[147] Dabartinis rodiklis yra septyniskart aukštesnis už 1980 metų rodiklius.[148] Afroamerikiečiai vyrai yra įkalinami šešiskart dažniau nei baltieji ir triskart dažniau nei ispanų kilmės vyrai.[145] 2006 metais JAV įkalinimo rodikliai buvo triskart aukštesni už Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalies narės – Lenkijos, turinčios aukščiausią įkalinimo dažnį iš visų šios organizacijos narių, rodiklius.[149] Pagrindinė tokių aukštų įkalinimo rodiklių priežastis – bausmių ir nusikaltimų, susijusių su narkotikais, politika.[145][150] Nepaisant to, kad mirties bausmė daugumoje Vakarų šalių yra panaikinta, 36 JAV valstijose už tam tikrus federalinius ir karinius nusikaltimus vis dar taikoma mirties bausmė. Nuo 1976 metų, kai JAV Aukščiausiasis teismas po ketverių metų moratoriumo atnaujino mirties bausmės vykdymus, Jungtinėse Valstijose buvo įvykdytos daugiau nei 1000 egzekucijų.[151] 2006 metais šalis užėmė 6 vietą pagal daugiausiai įvykdytų mirties bausmių skaičių, nusileisdama Kinijai, Iranui, Pakistanui, Irakui ir Sudanui.[152] 2007 metais Naujasis Džersis tapo pirmąja valstija po 1976 metų aukščiausiojo teismo sprendimo įstatymiškai panaikinusia mirties bausmę. Šios valstijos pavyzdžiu 2009 metais pasekė Naujoji Meksika.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinių Valstijų kultūros simboliai: obuolių pyragas, beisbolas ir JAV vėliava

Jungtinės Amerikos Valstijos – daugiakultūrė šalis. Šalyje gyvena labai daug įvairių etninių grupių, vyrauja tų tautų tradicijos ir vertybės.[92][153] Išskyrus dabar jau gan mažą JAV gyventojų skaičių sudarančių vietinių indėnų ir havajiečių, beveik vis amerikiečiai ir jų protėviai atvyko arba imigravo į dabartinę šalies teritoriją per pastaruosius penkis šimtmečius.[154] Kultūra, kurios laikosi dauguma amerikiečių – vadinamoji, vyraujanti Amerikos kultūra (angl. mainstream American culture) – yra laikoma Vakarų kultūra, kuri didžiąja dalimi kilo iš Europos imigrantų ir Afrikos vergų atsivežtų tradicijų.[92][155] Vėliausiai įvykusi masinė imigracija iš Azijos ir ypač iš Lotynų Amerikos prisidėjo prie kultūrinio susimaišymo, kuris dažnai vadinamas įvairiarūšiu „tautų katilu”, kuriame imigrantai ir jų palikuonys išsaugo charakteringus kultūrinius bruožus.[92] Pasak Gerto Hofstedės kultūrinių dimensijų analizės, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų individualizmas yra aukščiausias iš visų šalių dalyvavusių tyrime.[156] Nors pagal vyraujančią kultūrą Jungtinėse Valstijose yra beklasė visuomenė [157], mokslininkai nustatė, kad skirtumas tarp šalyje esančių socialinių klasių yra gan didelis, o tai daro įtaką socializacijai, kalbai ir vertybėms.[158]

JAV vidurinioji ir profesinė klasės davė pradžią daugeliui šiuolaikinių socialinių srovių, tokių kaip modernusis feminizmas, gamtosauga ir daugiakultūriškumas.[159] Amerikiečių įvaizdis, socialiniai požiūriai ir kultūriniai lūkesčiai yra neįprastai artimai yra susiję su jų profesija, užsiėmimais.[160] Tuo tarpu kai amerikiečiai yra labai linkę vertinti socialinius-ekonominius pasiekimus, žmogaus buvimas eiliniu (neišsiskiriančiu iš kitų) dažniausiai yra laikomas teigiamu bruožu.[161] Nors „amerikietiška svajonė”, tai yra suvokimas, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja itin aukšto lygio socialinis mobilumas, turi didelės reikšmės pritraukiant imigrantus, keletas analitikų nustatė, kad Jungtinėse Valstijose socialinis mobilumas (gyvumas) yra žemesnis už Vakarų Europos ar Kanados rodiklius.[162]

Šiais laikais moterys dažniausiai dirba ne namuose ir gauna didžiąją daugumą bakalauro laipsnių.[163] 2005 metais 28 % namų ūkių sudarė susituokusios, tačiau vaikų neturinčios, poros.[164] Tos pačios lyties asmenų santuoka Jungtinėse Valstijose yra ginčytina tema. Keleto valstijų įstatymai vietoje santuokos leidžia vienodų arba skirtingų lyčių asmenims pasirašyti civilinės sąjungos sutartį. Nuo 2003 metų, keturių valstijų aukščiausieji teismai priėmė nutarimus, kad tos pačios lyties santuokų draudimas prieštarauja konstitucijai. Tuo tarpu daugiau nei dvylikos valstijų rinkėjai pritarė, kad tos pačios lyties santuokos būtų draudžiamos. 2009 metais Vermontas, Meinas ir Naujasis Hempšyras tapo pirmosiomis valstijomis, įstatymiškai leidusiomis tos pačios lyties asmenų santuoką.

Populiarioji kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Holivudo ženklas

Pirmasis pasaulyje komercinis filmo pristatymas vyko Niujorke 1894 metais, naudojantis Tomo Edisono sukurtu kinetoskopu. Kitais metais įvyko taip pat Niujorke ir pirmasis komercinis projektinio filmo demonstravimas. Per ateinančius kelis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose buvo sukurtas ir garsinis kinas. Nuo XX amžiaus, didžioji dalis JAV kino industrijos buvo sukoncentruota Holivude ir jo apylinkėse. Režisierius Deividas Grafitas buvo centrinė figūra, kuriant kino kūrybos techniką. Orsono Velso filmas „Pilietis Keinas” (1941) yra dažnai minimas kaip geriausiais visų laikų filmas.[165] JAV kino aktoriai Džonas Veinas ir Merlin Monro tapo įsimintinomis figūromis. Prodiuseris ir verslininkas Voltas Disnėjus lyderiavo tiek animacinio kino, tiek ir filmų pardavimo srityse. Per visą istoriją didžiosios Holivudo kino studijos pagamino daugiausiai komerciškai sėkmingų filmų, tokių kaip „Žvaigždžių karai” (1977) ir „Titanikas” (1997). Holivudo filmai šiandien dominuoja pasaulinėje kino industrijos rinkoje.[166]

Amerikiečiai yra daugiausiai televiziją žiūrintys žmonės pasaulyje. [167] Televizijos žiūrėjimo laikas nuolat auga, o 2006 metais šis rodiklis pasiekė 5 valandas per dieną.[168] Keturi didieji transliuotojų tinklai yra komercinio tipo privačios įmonės. Šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos per dieną (vidurkis) amerikiečiai klausosi komercinių radijo stočių.[169] Be internetinių portalų ir interneto paieškos sistemų, Jungtinėse Valstijose populiariausi internetiniai puslapiai yra Facebook, Youtube, MySpace, Wikipedia ir eBay. [170]

Ritminiai ir lyriniai Afrikos amerikiečių muzikos stiliai iš esmės labai smarkiai paveikė JAV muziką, kuri skyrėsi nuo europinių tradicijų. Ypatingi atskyrų tautų kultūros elementai, tokie kaip bliuzas ir tai kad yra žinoma, kaip senųjų laikų muzika, buvo perimti ir paversti populiariąja muzika, susilaukusią pripažinimo visoje planetoje. XX amžiaus pradžioje novatoriai Luisas Armstrongas ir Djukas Elingtonas išvystė džiazo stilių. Kantri muzika, ritmenbliuzas (R&B) ir rokenrolas iškilo 19201960 metais. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kantri muzikos atgimimo laikotarpiu, Bobas Dylanas iškilo ir tapo vienu iš geriausių JAV dainų autorių. Džeimsas Braunas prisidėjo prie fank stiliaus išvystimo. Hip hopas ir House – tai vėliausi Jungtinėse Valstijose sukurti muzikos stiliai. JAV pop žvaigždės, tokios kaip Elvis Preslis, Maiklas Džeksonas ir Madona, tapo pasaulinio garso įžymybėmis.[171]

Literatūra, filosofija ir menai[taisyti | redaguoti kodą]

Rašytojas Džekas Keruakas, vienas iš žymiausių bytnikų kartos atstovų

XVIII amžiuje ir XIX amžiaus pradžioje Amerikos menas ir literatūra sekė Europos pavyzdžiu. Tokie rašytojai kaip Natanielis Hotornas, Edgaras Alanas Po, Henris Deividas Toro iki XIX amžiaus vidurio sukūrė savitą Jungtinių Valstijų literatūrinį balsą. XIX amžiaus antroje pusėje pagrindinės JAV literatūros asmenybės buvo Markas Tvenas ir poetas Voltas Vitmanas. Savo gyvenimo metais iš esmės nežinoma Emily Dickinson dabar yra laikoma svarbia Amerikos poete.[172] Literatūrinis darbas, kuriame įžvelgiami esminiai nacionaliniai patyrimai ir amerikietiškas charakteris, gali būti vadinamas „Didžiuoju amerikietišku romanu”. Hermano MelvilioMobis Dikas” (1851 m.), TvenoHaklberio Fino nuotykiai” (1885 m.) ir Frencio Skoto FidžeraldoDidysis Getsbis” (1925 m.) yra laikomi būtent tokio romano pavyzdžiais.

Vienuolika Jungtinių Valstijų piliečių yra laimėję Nobelio literatūros premiją. Toni Morison, laimėjusi Nobelio literatūros premiją 1993 metais, yra kol kas paskutinis amerikietis Nobelio literatūros premijos laureatas. 1954 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Ernestas Hemingvėjus yra dažnai vadinamas vienu iš įtakingiausių XX amžiaus rašytojų.[173] Populiariosios literatūros žanrai, tokie kaip vesternas ir atvirojo tipo detektyvas, išsivystė būtent Jungtinėse Valstijose. Bytnikų kartos rašytojai, kaip ir postmodernistinių knygų autoriai, tokie kaip Džonas Bartas, Tomas Pinčonas ir Donas Delilo, atvėrė naujus literatūrinius kelius.

Transcendentalistai, vadovaujami Ralfo Emersono ir Henrio Toro, pradėjo pirmąjį Jungtinėse Valstijose didesnį filosofinį judėjimą. Po pilietinio karo Čarlzas Pyrsas, o vėliau ir Viljamas Džeimsas kartu su Džonu Diuei ženkliai prisidėjo prie pragmatizmo vystymosi. XX-ajame amžiuje Vilardo Van Ormano Kvino ir Ričardo Rorčio darbas iškėlė analitinę filosofiją į JAV akademinio gyvenimo priekį

Hadsono upės mokyklos vaizduojamojo meno srovė buvo XIX amžiaus vidurio judėjimas, kuris tęsė Europos natūralizmo tradiciją.

1913 m. Niujorke surengta tarptautinė moderniojo meno paroda, kurios metu buvo demonstruojami Europos moderniojo meno atstovų kūriniai, šokiravo visuomenę ir pakeitė Jungtinių Valstijų meno vystimosi raidą.[174] Džordžija O‘Kif, Marsden Hartley ir kiti menininkai eksperimentavo kurdami naujus stilius, vaizduojančius asmeninius jausmus. Didieji meno judėjimai, tokie kaip Džeksono Poloko ir Vilemo de Kuningo abstraktusis ekspresionizmas ir Endžio Varholo ir Rojaus Lichtenštaino pop art menas plačiausiai išsivystė Jungtinėse Valstijose. Modernizmo ir tuometinio postmodernizmo banga padėjo išgarsėti amerikiečių architektams, tokiems kaip Frenkas Loidas Raitas, Filipas Džonsonas ir Frenkas Geris.

Vienas iš pirmųjų pagrindinių amerikietiškojo teatro populiarintojų buvo impresarijus F. T. Barnumas, kuris 1841 metais pradėjo dirbti žemajame Manhetene esančiame pramogų komplekse. Edvardo Harigano komanda Niujorke nuo XIX amžiaus 8 dešimtmečio pabaigos pastatė eilę populiarių muzikinių komedijų. XX-ajame amžiuje moderniojo miuziklo forma iškilo Brodvėjuje. Miuzikluose atliktos, tokių kompozitorių, kaip Irvingas Berlinas, Koulas Porteris ir Styvenas Sodhaimas, sukurtos dainos tapo populiariosios muzikos etalonais. Dramaturgas Judžinas O‘Nylas 1936 metais laimėjo Nobelio literatūros premiją. Kiti pripažinti amerikiečių dramaturgai – Pulicerio premijos laimėtojai Tenesis Viljamsas, Edvardas Olbis ir Ogastas Vilsonas.

Ilgą laiką nepastebėta Čarlzo Aivzo XX amžiaus 2-ajame dešimtmetyje vykdyta veikla leido jam tapti pirmuoju iš pagrindinių Jungtinių Valstijų klasikinės tradicijos kompozitorių. Kiti novatoriai, tokie kaip Henris Kauelas ir Džonas Keidžas, sukūrė savitą Amerikos požiūrį į klasikinę kompoziciją. Aronas Koplandas ir Džordžas Geršvinas išvystė unikalią populiariosios ir klasikinės muzikos sintezę. Choreografės Izadora Dankan ir Marta Greham daug prisidėjo kuriant modernųjį šokį. Džordžas Balančinas ir Džeromas Robinsas lyderiavo XX-ojo amžiaus balete. Amerikiečiai gan ilgai buvo svarbūs vystant moderniąją meninę fotografiją. Žymiausi amerikiečių fotografai – Alfredas Styglicas, Edvardas Steichenas ir Anselas Adamsas. Komiksai yra JAV išradimas. Supermenas, svarbiausias komiksų knygų superherojus, tapo Amerikos ikona.[175]

Maistas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Amerikietiška virtuvė

Prekybos centras su restoranais, kuriose patiekiamas itališkas, amerikietiškas, kiniškas, japoniškas maistas.

Jungtinėse Valstijose vyraujančios kulinarinės tradicijos panašios į kitų Vakarų šalių tradicijas. Kviečiai yra pagrindinė JAV grūdinė kultūra. Tradicinėje amerikietiškoje virtuvėje naudojama kalakutiena, baltauodegių elnių mėsa, bulvės, batatai, kukurūzai, moliūgai, klevo sirupas. Amerikietišką virtuvę taip pat sudaro indėnų ir ankstyvųjų europiečių naujakurių virtuvė. Ant barbekiu lėtai kepama kiauliena ir jautiena, krabų paplotėliai, bulvių traškučiai ir sausainiai su šokolado gabaliukais yra charakteringi Jungtinių Valstijų maisto kultūros pavyzdžiai. Vadinamasis sielos maistas (angl. soul food) – Afrikos vergų sukurta virtuvė, šiuo metu populiari tarp afroamerikiečių, ypač JAV pietuose. Sinkretinės virtuvės, tokios kaip Luizianos kreolų virtuvė, akadų virtuvė, Teks-Meks virtuvė, yra svarbios regioniniu atžvilgiu. Būdingi Jungtinėms Valstijoms valgiai, tokie kaip obuolių pyragas, keptas viščiukas, pica, mėsainiai ir dešrainiai, kilo iš kitų tautų imigrantų receptų. Prancūziškos bulvytės, meksikietiški patiekalai, tokie kaip buritos ir takos, ir makaronų patiekalai, lengvai perimti iš italų virtuvės, šalyje yra labai populiarūs.[176] Dažniausiai amerikiečiai vietoje arbatos renkasi gerti kavą. Jungtinių Valstijų pramonės rinkodaros dėka, apelsinų sultys ir pienas tapo dažnais pusryčių gėrimais.[177] XX amžiaus 9 ir 10 dešimtmečiuose amerikiečių kalorijų suvartojimas išaugo 24 procentais.[176] Dažnas pietavimas greito maisto restoranuose yra susijęs su tuo, ką sveikatos apsaugos pareigūnai vadina amerikiečių „nutukimo epidemija”. Smarkiai saldinti gaivieji gėrimai yra taip pat labai populiarūs. Tokie gėrimai sudaro 9 procentus vidutinio amerikiečių kalorijų suvartojimo.[178]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Amerikietiškojo futbolo žaidėjas ieško kam perduoti kamuolį

Nuo XIX amžiaus antrosios pusės Jungtinių Valstijų nacionaliniu sportu yra laikomas beisbolas. Amerikietiškasis futbolas, krepšinis ir ledo ritulys yra kiti trys vyraujantys profesionalaus komandinio sporto žaidimai. Amerikietiškasis futbolas ir krepšinis pritraukia didžiulį žiūrovų dėmesį. Amerikietiškasis futbolas išlieka populiariausiu žiūrovų sportu. [179] Kadaise daugiausiai žiūrovų pritraukdavę boksas ir žirgų lenktynės buvo išstumti golfo ir automobilių lenktynių, ypač NASCAR. Futbolą dažnai žaidžia jaunimas arba mėgėjiško lygio žaidėjai. Tenisas, kaip ir daugelis lauko sportų, yra taip gan populiarus.

Nors daugelis pagrindinių JAV sporto žaidimų išsivystė remiantis Europos tradicijomis, krepšinis, tinklinis, riedlenčių, snieglenčių sportai yra Išrasti Jungtinėse Valstijose. Lakrosas ir banglenčių sportas kilo iš Amerikos indėnų ir vietinių havajiečių žaidimų, atsiradusių dar prieš kontaktą su Vakarų kultūra. Aštuonerios Olimpinės žaidynės vyko Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje. Vasaros olimpinių žaidinių metu Jungtinėms Valstijoms atstovavę sportininkai laimėjo 2 301 medalį, daugiausiai nei bet kuri kita šalis [180], o Žiemos olimpinių žaidynėse – 216 medalių ir pagal šį skaičių užima pirmąją vietą. [181] 1994 m. JAV vyko XV pasaulio futbolo čempionatas.

Kita[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 "United States." The World Factbook. CIA: 2007-05-31. Nuoroda tikrinta 2008-10-14.
  2. 2,0 2,1 "United States." US Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2010-12-27.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 "United States." International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-04-22.
  4. "Peopling of Americas." Smithsonian Institution, National Museum of Natural History: June 2004. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  5. Meltzer, D.J.. „How Columbus Sickened the New World: Why Were Native Americans So Vulnerable to the Diseases European Settlers Brought With Them?“. New Scientist, 38–38 (1992). 
  6. "British Convicts Shipped to American Colonies." American Historical Review 2. Smithsonian Institution, National Museum of Natural History: October 1896. Nuoroda tikrinta 2007-06-21.
  7. Russell, David Lee (2005). The American Revolution in the Southern Colonies. Jefferson, N.C., and London: McFarland, p. 12. ISBN 0-7864-0783-2.
  8. Blackburn, Robin (1998). The Making of New World Slavery: From the Baroque to the Modern, 1492–1800. London and New York: Verso, p. 460. ISBN 1-85984-195-3.
  9. Morrison, Michael A. (1999). Slavery and the American West: The Eclipse of Manifest Destiny and the Coming of the Civil War. Chapel Hill: University of North Carolina Press, pp. 13–21. – ISBN 0-8078-4796-8
  10. "1860 Census." U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2007-06-10. Page 7 lists a total slave population of 3,953,760.
  11. De Rosa, Marshall L. (1997). The Politics of Dissolution: The Quest for a National Identity and the American Civil War. Edison, NJ: Transaction, p. 266. – ISBN 1-56000-349-9
  12. Gates, John M. (August 1984). "War-Related Deaths in the Philippines." Pacific Historical Review. College of Wooster. Nuoroda tikrinta 2007-09-27.
  13. Foner, Eric, and John A. Garraty (1991). The Reader’s Companion to American History. New York: Houghton Mifflin, p. 576. – ISBN 0-395-51372-3
  14. McDuffie, Jerome, Gary Wayne Piggrem, and Steven E. Woodworth (2005). U.S. History Super Review. Piscataway, NJ: Research & Education Association, p. 418. – ISBN 0-7386-0070-9
  15. Kennedy, Paul (1989). The Rise and Fall of the Great Powers. New York: Vintage, p. 358. – ISBN 0670728197
  16. "The United States and the Founding of the United Nations, August 1941–October 1945." U.S. Dept. of State, Bureau of Public Affairs, Office of the Historian: October 2005. Suarchyvuota nuo originalo 23 Spalis 2005. Nuoroda tikrinta 2007-06-11.
  17. Pacific War Research Society (2006). Japan’s Longest Day. New York: Oxford University Press. – ISBN 4-7700-2887-3
  18. Voyce, Bill (2006-08-21). "Why the Expansion of the 1990s Lasted So Long." Iowa Workforce Information Network. Nuoroda tikrinta 2007-08-16.
  19. "Many Europeans Oppose War in Iraq." USA Today. 2003-02-14. Nuoroda tikrinta 2008-09-01.Springford, John (December 2003). "'Old’ and ‘New’ Europeans United: Public Attitudes Towards the Iraq War and US Foreign Policy." Centre for European Reform. Nuoroda tikrinta 2008-09-01.
  20. "Amnesty International Report 2007." Amnesty International. Nuoroda tikrinta 2008-01-18.
  21. "Cartographer Put 'America' on the Map 500 years Ago." USA Today. 2007-04-24. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
  22. "The Charters of Freedom." National Archives. Nuoroda tikrinta 2007-06-20.
  23. Scheb, John M., and John M. Scheb II (2002). An Introduction to the American Legal System. Florence, KY: Delmar, p. 6. – ISBN 0-7668-2759-3
  24. Raskin, James B. (2003). Overruling Democracy: The Supreme Court Vs. the American People. London and New York: Routledge, pp. 36–38. ISBN 0-415-93439-7.
  25. "Americans Favor Private Giving, People-to-People Contacts." U.S. Dept. of State, International Information Programs: 2007-05-24. Nuoroda tikrinta 2007-06-17.
  26. Lubowski, Ruben, Marlow Vesterby, and Shawn Bucholtz (2006-07-21). "AREI Chapter 1.1: Land Use." Economic Research Service. Nuoroda tikrinta 2009-03-09.
  27. O'Hanlon, Larry. "Supervolcano: What's Under Yellowstone?." Discovery Channel. Suarchyvuota nuo originalo 25 Gegužė 2012. Nuoroda tikrinta 2007-06-13.
  28. Perkins, Sid (2002-05-11). "Tornado Alley, USA." Science News. Suarchyvuota nuo originalo 1 Liepa 2007. Nuoroda tikrinta 2006-09-20.
  29. Morin, Nancy. "Vascular Plants of the United States." Plants. National Biological Service. Nuoroda tikrinta 2008-10-27.
  30. "Global Significance of Selected U.S. Native Plant and Animal Species." SDI Group: 2001-02-09. Nuoroda tikrinta 2009-01-20.
  31. "Numbers of Insects (Species and Individuals)." Smithsonian Institution. Nuoroda tikrinta 2009-01-20.
  32. "National Park Service Announces Addition of Two New Units." National Park Service: 2006-02-28. Nuoroda tikrinta 2006-06-13.
  33. 33,0 33,1 "Federal Land and Buildings Ownership." Republican Study Committee: 2005-05-19. Nuoroda tikrinta 2009-03-09.
  34. "Employment Situation Summary." U.S. Dept. of Labor: 2009-07-02. Nuoroda tikrinta 2009-07-28.
  35. "Gross Domestic Product." Bureau of Economic Analysis: 2009-05-29. Nuoroda tikrinta 2009-06-03. Change is based on chained 2000 dollars. Quarterly growth is expressed as an annualized rate.
  36. "Consumer Price Index: May 2009." Bureau of Labor Statistics: 2009-07-15. Nuoroda tikrinta 2009-07-28.
  37. "Debt Statistics." U.S. Dept. of the Treasury. Nuoroda tikrinta 2009-06-03.
  38. 38,0 38,1 38,2 "Household Income Rises, Poverty Rate Unchanged, Number of Uninsured Down." U.S. Census Bureau: 2008-08-26. Nuoroda tikrinta 2008-09-06.
  39. Lederman, Daniel, and William Maloney (2007). Natural Resources: Neither Curse Nor Destiny. World Bank.
  40. "Rank Order—GDP (Purchasing Power Parity)." World Factbook. CIA: 2008-10-09. Nuoroda tikrinta 2008-10-21.
  41. "U.S. Top Trading Partners, 2006." U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2007-03-26.
  42. "Table 1289. U.S. Exports and General Imports by Selected SITC Commodity Groups: 2002 to 2005." Statistical Abstract of the United States 2007. U.S. Census Bureau: October 2006. Nuoroda tikrinta 2007-08-26.
  43. "Rankings: Global Competitiveness Report 2008-2009." World Economic Forum. Nuoroda tikrinta 2008-10-12.
  44. Grynbaum, Michael A.. "Dow Plunges 680 Points as Recession Is Declared", New York Times, 2008-12-01. Nuoroda tikrinta 2008-12-01.
  45. "Government Spending Overview." usgovernmentspending.com. Nuoroda tikrinta 2009-05-09.
  46. 46,0 46,1 "USA Economy in Brief." U.S. Dept. of State, International Information Programs. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  47. "Table 726. Number of Returns, Receipts, and Net Income by Type of Business and Industry: 2003." Statistical Abstract of the United States 2007. U.S. Census Bureau: October 2006. Nuoroda tikrinta 2007-08-26.
  48. "Table 971. Gross Domestic Product in Manufacturing in Current and Real (2000) Dollars by Industry: 2000 to 2005 (2004)." Statistical Abstract of the United States 2007. U.S. Census Bureau: October 2006. Nuoroda tikrinta 2007-08-26.
  49. "Rank Order—Oil (Production)." The World Factbook. CIA: 2007-09-06. Nuoroda tikrinta 2007-09-14. "Rank Order—Oil (Consumption)." The World Factbook. CIA: 2007-09-06. Nuoroda tikrinta 2007-09-14. "Crude Oil and Total Petroleum Imports Top 15 Countries." U.S. Energy Information Administration: 2008-08-26. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
  50. "Corn." U.S. Grains Council. Suarchyvuota nuo originalo 12 Sausis 2008. Nuoroda tikrinta 2008-03-13.
  51. "Soybean Demand Continues to Drive Production." Worldwatch Institute: 2007-11-06. Nuoroda tikrinta 2008-03-13.
  52. "New Release/Ultra Petroleum Corp.,." NYSE Euronext: 2007-07-03. Nuoroda tikrinta 2007-08-03.
  53. "Sony, LG, Wal-Mart among Most Extendible Brands." Cheskin: 2005-06-06. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  54. "Labor Force and Earnings, 2005." U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  55. "Table 739. Establishments, Employees, and Payroll by Employment-Size Class and Industry: 2000 to 2003." Statistical Abstract of the United States 2007. U.S. Census Bureau: October 2006. Nuoroda tikrinta 2007-08-26.
  56. Fuller, Thomas (2005-06-15). "In the East, Many EU Work Rules Don't Apply." International Herald Tribune. Suarchyvuota nuo originalo 16 Birželis 2005. Nuoroda tikrinta 2007-06-28.
  57. "Doing Business in the United States (2006)." World Bank. Nuoroda tikrinta 2007-06-28.
  58. Dobbs, Lou (2003-11-02). "The Perils of Productivity." U.S. News & World Report. Nuoroda tikrinta 2007-06-30.
  59. "Highlights of Current Labour Market trends." Key Indicators of the Labour Market Programme. International Labour Organization: 2005-12-09. Nuoroda tikrinta 2007-12-20.
  60. Gumbel, Peter. "Escape from Tax Hell", Time, 2004-07-11. Nuoroda tikrinta 2007-06-28.
  61. DeNavas-Walt, Carmen, Bernadette D. Proctor, and Jessica Smith (August 2008). "Income, Poverty, and Health Insurance Coverage in the United States: 2007." (PDF) U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2008-11-13.
  62. Hacker, Jacob S. (2006). The Great Risk Shift: The New Economic Insecurity and the Decline of the American Dream. New York: Oxford University Press.
  63. 63,0 63,1 Smeeding, T. M. (2005). "Public Policy: Economic Inequality and Poverty: The United States in Comparative Perspective. " Social Science Quarterly 86, 955–983.
  64. Kenworthy, L. (1999). „Do Social-Welfare Policies Reduce Poverty? A Cross-National Assessment“ Social Forces 77(3), 1119–1139. Bradley, D., E. Huber, S. Moller, F. Nielsen, and J. D. Stephens (2003). „Determinants of Relative Poverty in Advanced Capitalist Democracies“ American Sociological Review 68(1), 22–51.
  65. Orr, D. (November–December, 2004). "Social Security Isn’t Broken: So Why the Rush to 'Fix' It? " In C. Sturr and R. Vasudevan, eds. (2007). Current Economic Issues. Boston: Economic Affairs Bureau.
  66. Starr, Paul (2008-02-25). "A New Deal of Their Own." American Prospect. Nuoroda tikrinta 2008-07-24.
  67. UNICEF. "Child Poverty in Perspective: An Overview of Child Well-Being in Rich Countries", BBC. Nuoroda tikrinta 2007-09-10.
  68. 68,0 68,1 Bartels, L. M. (2008). Unequal Democracy: The Political Economy of the New Gilded Age. Princeton, NJ: Princeton University Press.
  69. Hartman, C. (2008). "By the Numbers: Income." Nuoroda tikrinta 2008-07-24.
  70. Henderson, David R. (1998). "The Rich—and Poor—Are Getting Richer." Hoover Digest. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  71. Yellen, J. (2006). "Speech to the Center for the Study of Democracy 2006–2007 Economics of Governance Lecture University of California, Irvine." Federal Reserve Board. Nuoroda tikrinta 2008-07-24. Shapiro, Isaac (2005-10-17). "New IRS Data Show Income Inequality Is Again on the Rise." Center on Budget and Policy Priorities. Nuoroda tikrinta 2007-05-16. Gilbert, D. (1998). The American Class Structure. Belmont, CA: Wadsworth. – ISBN 0-534-50520-1
  72. Domhoff, G. William (December 2006). "Table 4: Percentage of Wealth Held by the Top 10% of the Adult Population in Various Western Countries." Power in America. University of California at Santa Cruz, Sociology Dept.. Nuoroda tikrinta 2006-08-21.
  73. Kennickell, Arthur B. (2006-08-02). "Table11a: Amounts (Billions of 2004 Dollars) and Shares of Net Worth and Components Distributed by Net Worth Groups, 2004." Currents and Undercurrents: Changes in the Distribution of Wealth, 1989–2004. Federal Reserve Board. Nuoroda tikrinta 2007-06-24.
  74. Benedetti, François (2003-12-17). "100 Years Ago, the Dream of Icarus Became Reality." Fédération Aéronautique Internationale (FAI). Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  75. "Research and Development (R&D) Expenditures by Source and Objective: 1970 to 2004." U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.[neveikianti nuoroda]
  76. MacLeod, Donald (2006-03-21). "Britain Second in World Research Rankings." Guardian. Nuoroda tikrinta 2006-05-14.
  77. "Media Statistics > Televisions (per capita) by Country." NationMaster: December 2003. "Media Statistics > Personal Computers (per capita) by Country." NationMaster: December 2003. "Media Statistics > Radios (per capita) by Country." NationMaster: December 2003. Nuoroda tikrinta 2007-06-03.
  78. "Download 2007 Digital Fact Pack." Advertising Age. 2007-04-23. Nuoroda tikrinta 2007-06-10.
  79. "ISAAA Brief 35-2006: Executive Summary—Global Status of Commercialized Biotech/GM Crops: 2006." International Service for the Acquisition of Agri-Biotech Applications. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  80. "Interstate FAQ (Question #3)." Federal Highway Administration: 2006. Nuoroda tikrinta 2009-03-04.
  81. "Car Free Day 2006: Nearly One Car per Two Inhabitants in the EU25 in 2004." Europa, Eurostat Press Office: 2006-09-19. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  82. "Household, Individual, and Vehicle Characteristics." 2001 National Household Travel Survey. U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  83. "Daily Passenger Travel." 2001 National Household Travel Survey. U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  84. "Intercity Passenger Rail: National Policy and Strategies Needed to Maximize Public Benefits from Federal Expenditures." U.S. Government Accountability Office: 2006-11-13. Nuoroda tikrinta 2007-06-20.
  85. Renne, John L., and Jan S. Wells (2003). "Emerging European-Style Planning in the United States: Transit-Oriented Development (p. 2)." (PDF) Rutgers, The State University of New Jersey. Nuoroda tikrinta 2007-06-11.
  86. Pucher, John, and Lewis Dijkstra (February 2000). "Making Walking and Cycling Safer: Lessons from Europe." Transportation Quarterly. Transportation Alternatives. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  87. "Scheduled Passengers Carried (2008 data)." International Air Transport Association (IATA). Nuoroda tikrinta 2009-06-27.
  88. "Passenger Traffic 2006 Final." Airports Council International: 2007-07-18. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  89. "Diagram 1: Energy Flow, 2007." EIA Annual Energy Review 2007. U.S. Dept. of Energy, Energy Information Administration. Nuoroda tikrinta 2008-06-25.
  90. "Rank Order—Oil (Consumption)." The World Factbook. CIA: 2007-09-06. Nuoroda tikrinta 2007-09-14.
  91. "Atomic Renaissance", Economist. Nuoroda tikrinta 2007-09-06.
  92. 92,0 92,1 92,2 92,3 Adams, J.Q., and Pearlie Strother-Adams (2001). Dealing with Diversity. Chicago: Kendall/Hunt. ISBN 0-7872-8145-X.
  93. Camarota, Steven A., and Karen Jensenius (July 2008). "Homeward Bound: Recent Immigration Enforcement and the Decline in the Illegal Alien Population." Center for Immigration Studies. Nuoroda tikrinta 2008-08-06.
  94. "European Union." The World Factbook. CIA: 2007-05-31. Nuoroda tikrinta 2007-06-15.
  95. "Rank Order—Birth Rate." The World Factbook. CIA: 2007-05-31. Nuoroda tikrinta 2007-06-13.
  96. “U.S. Legal Permanent Residents: 2008”. Office of Immigration Statistics Annual Flow Report.
  97. "Persons Obtaining Legal Permanent Resident Status by Region and Country of Birth: Fiscal Years 1998 to 2007 (Table 3)." U.S. Dept. of Homeland Security. Nuoroda tikrinta 2008-09-06.
  98. 98,0 98,1 "Executive Summary: A Population Perspective of the United States." Population Resource Center: May 2000. Suarchyvuota nuo originalo 4 Birželis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-12-20.
  99. 99,0 99,1 99,2 99,3 "Ancestry 2000." U.S. Census Bureau: June 2004. Nuoroda tikrinta 2007-06-13.
  100. 100,0 100,1 100,2 100,3 100,4 "Annual Estimates of the Population by Sex, Race, and Hispanic Origin for the United States: April 1, 2000 to July 1, 2008 (NC-EST2008-03)." U.S. Census Bureau, Population Division: 2009-05-01. Nuoroda tikrinta 2009-07-23.
  101. "B03001. Hispanic or Latino Origin by Specific Origin." 2007 American Community Survey. U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2008-09-26.
  102. "Population: Native and Foreign-born Populations (Tables 42 and 43)." 2009 Statistical Abstract. U.S. Census Bureau: 2008-12-23. Suarchyvuota nuo originalo 25 Gruodis 2007. Nuoroda tikrinta 2009-01-21.
  103. "An Older and More Diverse Nation by Midcentury." U.S. Census Bureau: 2008-08-14. Nuoroda tikrinta 2008-09-06.
  104. "United States—Urban/Rural and Inside/Outside Metropolitan Area (GCT-P1. Population, Housing Units, Area, and Density: 2000)." U.S. Census Bureau: 2000-04-01. Nuoroda tikrinta 2008-09-23.
  105. 105,0 105,1 "Table 1: Population Estimates for the 25 Largest U.S. Cities Based on July 1, 2006, Population Estimates: April 1, 2000 to July 1, 2006." (PDF) 2006 Population Estimates. U.S. Census Bureau, Population Division: 2007-06-28. Nuoroda tikrinta 2007-09-08.
  106. 106,0 106,1 "Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates." (PDF) 2006 Population Estimates. U.S. Census Bureau: 2007-04-05. Nuoroda tikrinta 2007-06-17.
  107. "50 Fastest-Growing Metro Areas Concentrated in West and South." U.S. Census Bureau: 2007-04-05. Nuoroda tikrinta 2007-01-26.
  108. "Accepted Challenges to Vintage 2006 Population Estimates." United States Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2008-05-07.
  109. 109,0 109,1 "Table 52—Languages Spoken at Home by Language: 2005." Statistical Abstract of the United States 2006. U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2008-10-18.
  110. "Foreign Language Enrollments in United States Institutions of Higher Learning." MLA: fall 2002. Nuoroda tikrinta 2006-10-16.
  111. Feder, Jody (2007-01-25). "English as the Official Language of the United States—Legal Background and Analysis of Legislation in the 110th Congress." ILW.COM (Congressional Research Service). Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  112. "The Constitution of the State of Hawaii, Article XV, Section 4." Hawaii Legislative Reference Bureau: 1978-11-07. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  113. Dicker, Susan J. (2003). Languages in America: A Pluralist View. Clevedon, UK: Multilingual Matters, 216, 220–25.
  114. "California Code of Civil Procedure, Section 412.20(6)." Legislative Counsel, State of California. Nuoroda tikrinta 2007-12-17. "California Judicial Council Forms." Judicial Council, State of California. Nuoroda tikrinta 2007-12-17.
  115. "Among Wealthy Nations…U.S. Stands Alone in its Embrace of Religion." Pew Global Attitudes Project. Pew Research Center: 2002-12-19. Nuoroda tikrinta 2008-10-23.
  116. 116,0 116,1 116,2 "Religious Composition of the U.S.." U.S. Religious Landscape Survey. Pew Forum on Religion & Public Life: 2007. Nuoroda tikrinta 2008-10-23.
  117. 117,0 117,1 117,2 "American Religious Identification Survey." CUNY Graduate Center: 2001. Nuoroda tikrinta 2007-06-17.
  118. Rosenstone, Steven J. (2009-12-17). "Public Education for the Common Good." University of Minnesota. Nuoroda tikrinta 2009-03-06.
  119. "Ages for Compulsory School Attendance...." U.S. Dept. of Education, National Center for Education Statistics. Nuoroda tikrinta 2007-06-10.
  120. "Statistics About Non-Public Education in the United States." U.S. Dept. of Education, Office of Non-Public Education. Nuoroda tikrinta 2007-06-05.
  121. "Educational Attainment in the United States: 2003." U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2006-08-01.
  122. Daugiau informacijos apie raštingumą JAV ieškokite puslapyje A First Look at the Literacy of America’s Adults in the 21st century, U.S. Department of Education (2003).
  123. "Human Development Indicators." United Nations Development Programme, Human Development Reports: 2005. Suarchyvuota nuo originalo 20 Birželis 2007. Nuoroda tikrinta 2008-01-14.
  124. "Health, United States, 2006." Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics: November 2006. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  125. Eberstadt, Nicholas, and Hans Groth (2007-04-19). "Healthy Old Europe." International Herald Tribune. Suarchyvuota nuo originalo 23 Balandis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  126. MacAskill, Ewen (2007-08-13). "US umbles Down the World Ratings List for Life Expectancy." Guardian. Nuoroda tikrinta 2007-08-15.
  127. "Rank Order—Infant Mortality Rate." The World Factbook. CIA: 2007-06-14. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  128. Martin, Nicole. "UK Cancer Survival Rate Lowest in Europe", The Daily Telegraph, 2007-08-24. Gatta, Gemma. „Survival from Rare Cancer in Adults: A Population-Based Study“. The Lancet Oncology, 7 (2), 132–140 (2006 m. February). DOI:10.1016/S1470-2045(05)70471-X. 
  129. "Prevalence of Overweight and Obesity Among Adults: United States, 2003–2004." Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics. Nuoroda tikrinta 2007-06-05.
  130. Schlosser, Eric (2002). Fast Food Nation. New York: Perennial.
  131. "Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity." Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology. American Heart Association: 2005. Nuoroda tikrinta 2007-06-17.
  132. "Adolescent Sexual Health in Europe and the U.S.—Why the Difference?." Advocates for Youth: October 2001. Nuoroda tikrinta 2007-06-17.
  133. Strauss, Lilo T., et al. (2006-11-24). "Abortion Surveillance—United States, 2003." MMWR. Centers for Disease Control, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Division of Reproductive Health. Nuoroda tikrinta 2007-06-17.
  134. "2007 Facts & Figures." Texas Medical Center. Nuoroda tikrinta 2008-11-07.
  135. OECD Health Data 2000: A Comparative Analysis of 29 Countries [CD-ROM] (OECD: Paris, 2000). See also "The U.S. Healthcare System: The Best in the World or Just the Most Expensive?." University of Maine: 2001. Nuoroda tikrinta 2006-11-29.
  136. Groves, Trish. „Stronger European Medical Research“. British Medical Journal, 336 (7640), 341–342 (2008 m. February). DOI:10.1136/bmj.39489.505208.80. ISSN 0959-8138. PMID 18276671. 
  137. "Health, United States, 2006." Centers for Disease Control, National Center for Health Statistics. Nuoroda tikrinta 2006-11-24.
  138. "Poverty Remains Higher, and Median Income for Non-Elderly Is Lower, Than When Recession Hit Bottom: Poor Performance Unprecedented for Four-Year Recovery Period." Center for Budget and Policy Priorities: 2006-09-01. Nuoroda tikrinta 2007-06-24.
  139. Abelson, Reed. "Ranks of Underinsured Are Rising, Study Finds", New York Times, 2008-06-10. Nuoroda tikrinta 2008-10-25. Blewett, Lynn A. et al.. „How Much Health Insurance Is Enough? Revisiting the Concept of Underinsurance“. Medical Care Research and Review, 63 (6), 663–700 (2006 m. Dec). DOI:10.1177/1077558706293634. ISSN 1077-5587. PMID 17099121. 
  140. 45,000 American deaths associated with lack of insurance. CNN.com. September 18, 2009.
  141. Fahrenthold, David A. (2006-04-05). "Mass. Bill Requires Health Coverage." Washington Post. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  142. "Eighth United Nations Survey of Crime Trends and Operations of Criminal Justice Systems (2001–2002)." United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC): 2005-03-31. Nuoroda tikrinta 2008-05-18. Krug, E.G, K. E. Powell, and L. L. Dahlberg. „Firearm-Related Deaths in the United States and 35 Other High- and Upper-Middle Income Countries“. International Journal of Epidemiology, 7 (2), 214–221 (1998 m. Apr). DOI:10.1093/ije/27.2.214. ISSN 0300-5771. PMID 9602401. 
  143. 143,0 143,1 "Crime in the United States by Volume and Rate per 100,000 Inhabitants, 1988–2007." Crime in the United States 2007. FBI: September 2008. Suarchyvuota nuo originalo 16 Rugsėjis 2008. Nuoroda tikrinta 2008-10-26.
  144. "Crimes by Type of Offence." Statistics Canada: 2008-07-17. Nuoroda tikrinta 2008-10-26.
  145. 145,0 145,1 145,2 "New Incarceration Figures: Thirty-Three Consecutive Years of Growth." Sentencing Project: December 2006. Nuoroda tikrinta 2007-06-10.
  146. Walmsley, Roy (2005). "World Prison Population List." (PDF) King's College London, International Centre for Prison Studies. Suarchyvuota nuo originalo 28 Birželis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-19. For the latest data, see "Prison Brief for United States of America." King's College London, International Centre for Prison Studies: 2006-06-21. Suarchyvuota nuo originalo 4 Rugpjūtis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-19. For other estimates of the incarceration rate in China and North Korea see Adams, Cecil (2004-02-06). "Does the United States Lead the World in Prison Population?." The Straight Dope. Nuoroda tikrinta 2007-10-11.
  147. "Pew Report Finds More than One in 100 Adults are Behind Bars." Pew Center on the States: 2008-02-28. Nuoroda tikrinta 2008-03-02.
  148. "Incarceration Rate, 1980–2005." U.S. Dept. of Justice, Bureau of Justice Statistics: 2006. Nuoroda tikrinta 2007-06-10.
  149. "Entire World—Prison Population Rates per 100,000 of the National Population." King's College London, International Centre for Prison Studies: 2007. Suarchyvuota nuo originalo 24 Rugpjūtis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-19.
  150. "The Impact of the War on Drugs on U.S. Incarceration." Human Rights Watch: May 2000. Nuoroda tikrinta 2007-06-10.
  151. "Executions in the United States in 2007." Death Penalty Information Center. Nuoroda tikrinta 2007-06-15.
  152. "Executions Around the World." Death Penalty Information Center: 2007. Nuoroda tikrinta 2007-06-15.
  153. Thompson, William, and Joseph Hickey (2005). Society in Focus. Boston: Pearson. ISBN 0-205-41365-X.
  154. Fiorina, Morris P., and Paul E. Peterson (2000). The New American Democracy. London: Longman, p. 97. ISBN 0-321-07058-5.
  155. Holloway, Joseph E. (2005). Africanisms in American Culture, 2d ed. Bloomington: Indiana University Press, pp. 18–38. ISBN 0-253-34479-4. Johnson, Fern L. (1999). Speaking Culturally: Language Diversity in the United States. Thousand Oaks, Calif., London, and New Delhi: Sage, p. 116. ISBN 0-8039-5912-5.
  156. "Individualism." Clearly Cultural. Nuoroda tikrinta 2009-02-28.
  157. Gutfield, Amon (2002). American Exceptionalism: The Effects of Plenty on the American Experience. Brighton and Portland: Sussex Academic Press.
  158. Zweig, Michael (2004). What's Class Got To Do With It, American Society in the Twenty-First Century. Ithaca, NY: Cornell University Press. "Effects of Social Class and Interactive Setting on Maternal Speech." Education Resource Information Center. Nuoroda tikrinta 2007-01-27.
  159. Ehrenreich, Barbara (1989). Fear of Falling, The Inner Life of the Middle Class. New York: HarperCollins.
  160. Eichar, Douglas (1989). Occupation and Class Consciousness in America. Westport, CT: Greenwood Press.
  161. O'Keefe, Kevin (2005). The Average American. New York: PublicAffairs. ISBN 1-58648-270-X.
  162. "Ever Higher Society, Ever Harder to Ascend: Whatever Happened to the Belief That Any American Could Get to the Top", Economist, 2004-12-29. Nuoroda tikrinta 2006-08-21. Blanden, Jo, Paul Gregg, and Stephen Malchin (April 2005). "Intergenerational Mobility in Europe and North America." Centre for Economic Performance. Nuoroda tikrinta 2006-08-21.
  163. "Women's Advances in Education." Columbia University, Institute for Social and Economic Research and Policy: 2006. Nuoroda tikrinta 2007-06-06.[neveikianti nuoroda]
  164. Williams, Brian, Stacey C. Sawyer, and Carl M. Wahlstrom (2005). Marriages, Families and Intimate Relationships. Boston: Pearson. ISBN 0-205-36674-0.
  165. Village Voice: 100 Best Films of the 20th century (2001). Filmsite.org; Sight and Sound Top Ten Poll 2002. BFI. Retrieved on 2007-06-19.
  166. "World Culture Report 2000 Calls for Preservation of Intangible Cultural Heritage." UNESCO: 2000-11-17. Nuoroda tikrinta 2007-09-14. "Summary: Does Globalization Thwart Cultural Diversity?." World Bank Group. Nuoroda tikrinta 2007-09-14.
  167. "Media Statistics > Television Viewing by Country." NationMaster. Nuoroda tikrinta 2007-06-03.
  168. "Broadband and Media Consumption." eMarketer: 2007-06-07. Nuoroda tikrinta 2007-06-10.
  169. "TV Fans Spill into Web Sites." eMarketer: 2007-06-07. Nuoroda tikrinta 2007-06-10.
  170. "Top Sites in United States." Alexa: 2009. Nuoroda tikrinta 2009-05-01.
  171. Biddle, Julian (2001). What Was Hot!: Five Decades of Pop Culture in America. New York: Citadel, p. ix. ISBN 0-8065-2311-5.
  172. Bloom, Harold. 1999. Emily Dickinson. Broomall, PA: Chelsea House Publishers. p. 9. ISBN 0-7910-5106-4.
  173. Meyers, Jeffrey (1999). Hemingway: A Biography. New York: Da Capo, p. 139. ISBN 0-306-80890-0.
  174. Brown, Milton W. (1988 1963). The Story of the Armory Show. New York: Abbeville. – ISBN 0-89659-795-4
  175. Daniels, Les (1998). Superman: The Complete History, 1st, Titan Books.
  176. 176,0 176,1 Klapthor, James N. (2003-08-23). "What, When, and Where Americans Eat in 2003." Institute of Food Technologists. Nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  177. Smith, Andrew F. (2004). The Oxford Encyclopedia of Food and Drink in America. New York: Oxford University Press, pp. 131–32. ISBN 0-19-515437-1. Levenstein, Harvey (2003). Revolution at the Table: The Transformation of the American Diet. Berkeley, Los Angeles, and London: University of California Press, pp. 154–55. ISBN 0-520-23439-1.
  178. "Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity." Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology. American Heart Association: 2005. Nuoroda tikrinta 2007-06-09. "Let's Eat Out: Americans Weigh Taste, Convenience, and Nutrition." U.S. Dept. of Agriculture. Nuoroda tikrinta 2007-06-09.
  179. Krane, David K. (2002-10-30). "Professional Football Widens Its Lead Over Baseball as Nation's Favorite Sport." Harris Interactive. Nuoroda tikrinta 2007-09-14. Maccambridge, Michael (2004). America’s Game: The Epic Story of How Pro Football Captured a Nation. New York: Random House. ISBN 0-375-50454-0.
  180. "All-Time Medal Standings, 1896–2004." Information Please. Nuoroda tikrinta 2007-06-14. "Distribution of Medals—2008 Summer Games." Fact Monster. Nuoroda tikrinta 2008-09-02.
  181. "All-Time Medal Standings, 1924–2006." Information Please. Nuoroda tikrinta 2007-06-14. Norvegija užima pirmąją vietą, Sovietų Sąjunga yra trečia, bet jei būtų prie SSRS medalių skaičiaus būtų pridėtas Rusijos federacijos medalių sportininkų iškovotų medalių skaičius, ši užimtų antrąją vietą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Portal
Vikisritis: JAV
Commons-logo.svg Vikiteka: Jungtinės Amerikos Valstijos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Jungtinės Amerikos Valstijos
JAV vyriausybė
Statistinė informacija apie JAV
JAV istorija
JAV žemėlapiai
Laikas ir orai JAV
JAV medija



Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.