Hohencolernai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hohencolernų šeimos herbas
Wilhelm II
Hohenzollern Castle
Hohencorelnų pilis Hešingene

Hohencolernai (vok. Hohenzollern), 14151701 m. Brandenburgo markgrafų ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstų, 17011918 m. – Prūsijos karalių, 18711918 m. – Vokiečių imperatorių dinastija.

Giminės istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Giminės vardas kilo nuo Zolorino ar Zolrės pilies Švabijoje, apie 24 km į pietus nuo Tiubingeno. Pradininku laikomas Zolerno grafas Friedrichas (m. 1125 m.) Kai Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1191 m. grafui Friedrichui I iš Zolerno (m. 1201 m.) suteikė Niurnbergo burggrafo titulą, Hohenzollernai skilo į frankoniškają ir švabiškają linijas.

Frankoniškosios linijos valdose buvo Niurnbergas, Kulmbachas, vėliau nusipirkti Ansbachas, Bairoitas. Nuo 1415 m. ji valdė Brandenburgą, nuo 1525 m. faktiškai ir Prūsijos hercogystę, nuo 1701 m. Prūsijos karaliai, 1871–1918 m. ir visos Vokietijos imperatoriai.

Švabiškoji Hohenzollernų šaka 1576 m. suskilo į dvi linijas: Hohencolernai-Hechingenai išmirė 1869 m. ir Hohencolernai Zigmaringenai 18661947 m. tapo Rumunijos karaliais, XIX a. 7 dešimtmetyje pretendavo į Ispanijos sostą; dėl to kilo PrūsijosPrancūzijos karas (18701871 m.).

Žymiausi Hohenzollernai[taisyti | redaguoti kodą]

Brandenburgo markgrafai ir imperijos kurfiurstai[taisyti | redaguoti kodą]

Prūsijos hercogai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1618 m. Prūsijos hercogų titulą perėmė Brandenburgo markgrafai.

Prūsijos karaliai[taisyti | redaguoti kodą]

Vokiečių imperatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Hohencolernai[taisyti | redaguoti kodą]

Table of the House of Hohenzollern

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka