2003 m.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio 2003)
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Tai taip pat:
- JTO Tarptautiniai gėlo vandens metai (Oficiali gėlo vandens metų svetainė);
- Tarptautiniai chemijos metai;
- Europos Neįgaliųjų metai.
2003 m. rinkimai surengti virš 30 šalių.
Turinys |
[taisyti] Lietuvoje
[taisyti] Įvykiai
- Sausio 3 d. – Prasidėjo bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo procesas;
- Sausio 5 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas Liberalų demokratų partijos lyderis 46 metų Rolandas Paksas;
- Sausio 6 d. – Premjeras Algirdas Brazauskas išrinktas populiariausiu metų vilniečiu, jam įteikta sidabrinė „Geležinio vilko“ statulėlė;
- Sausio 10 d. – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje inauguruotas 82-asis Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka;
- Sausio 12 d. – Australijoje vykusiose XX kurčiųjų olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojo vilnietis Tomas Kuzminskis;
- Sausio 16 d. – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pradėjo leisti žurnalą „Olimpinė panorama“;
- Sausio 17 d.:
- Sausio 22 d. – Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje atidaryta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Dubičių užkarda;
- Sausio 25 d. – Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas „Diplomatai už gyvybę“ už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.
- Vasario 3 d. – Teisingumo ministerijoje užregistruota Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija;
- Vasario 4 d. – kardiochirurgas Vytautas Sirvydis apdovanotas Estijos Raudonojo Kryžiaus 3-čiojo laipsnio ordinu;
- Vasario 18 d. – Baltarusijos Gardino mieste darbą pradėjo Lietuvos generalinis konsulatas;
- Vasario 20 d. – Lietuviškosios Vikipedijos gimtadienis - laisvojoje enciklopedijoje buvo sukurtas pirmasis lietuviškas straipsnis („kompiuteris“);
- Vasario 21 d. – Garsiam operos solistui Sergejui Larinui įteiktas Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ apdovanojimas. Šis apdovanojimas įteikiamas nuo 1997 metų.
- Kovo 18 d. – Turkijos ambasados diplomatai pagerbė Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių turkų karių, palaidotų Vilniaus Vingio parke esančiose vokiečių karių kapinėse, atminimą. Osmanų imperijos kariai šiame kare dalyvavo Vokietijos pusėje;
- Kovo 31 d. – Kanada pirmoji iš NATO valstybių ratifikavo Lietuvos ir dar šešių Europos valstybių prisijungimo prie Aljanso protokolus.
- Gegužės 6 d. – į Šiluvos baziliką po restauravimo sugražintas XVII amžiaus Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas;
- Gegužės 12 d. – Tomui Venclovai už knygą „Vilnius“ įteikta Šv. Kristoforo statulėlė;
- Gegužės 20 d. – Rusijos valstybės Dūma ratifikavo 1997 metais pasirašytą sienos su Lietuva sutarčių paketą;
- Gegužės 24 d. – Andrius Kubilius Tėvynės Sąjungos pirmininko poste pakeitė dešimt metų jai vadovavusį Vytautą Landsbergį.
- Birželio 10 d. – Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei kontinentinio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo sutarčių ratifikavimo.
- Rugsėjo 14 d. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais, finale 93-84 laimėdama prieš Ispanijos rinktinę.
[taisyti] Mirtys
| Mirtys Lietuvoje [Redaguoti] | |
|---|---|
|
[taisyti] Pasaulyje
[taisyti] Įvykiai
- Sausio 1 d. – Luíz Inácio Lula Da Silva tapo 37-tuoju Brazilijos prezidentu;
- Sausio 10 d. – žuvo Angolos UNITA partizaninės organizacijos lyderis Jonas Malheiro Sawimbi;
- Sausio 30 d. – Irako nuginklavimas: Britanijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos ir Čekijos vadovai pasirašė raštą, kuriuo remiami JAV invazijos į Iraką planai.
- Vasario 1 d. – Virš Teksaso valstijos besileisdamas ore suiro JAV šatlas Columbia, žuvo septyni astronautai;
- Vasario 4 d. – parlamento sprendimu Jugoslavija pervadinta į Serbiją ir Juodkalniją;
- Vasario 14 d. – nugaišo avis Doli, pirmasis klonuotas žinduolis;
- Vasario 26 d. – amerikiečių verslininkas pateko į Vietnamo prancūzų ligoninę Hanojuje. PSO gydytojas Carlo Urbani pranešė apie neįprastai greitai užkrečiamą ligą. Tiek verslininkas, tiek CArlo Urbani mirė nuo SARS kovo mėnesį;
- Vasario 28 d. – Čekijos prezidentu tapo Vaclavas Klausas (Václav Klaus).
- Kovo 12 d. – Belgrade nužudytas Serbijos premjerministras Zoranas Džindžičius (Zoran Djindjic );
- Kovo 20 d. – prasidėjo Irako karas, kai daugianacionalinės pajėgos, vadovaujamos JAV ir JK, užpuolė Iraką. Į sąjungininkų kontingentą taip pat įėjo nedidelės Australijos, Danijos ir Lenkijos pajėgos.
- Balandžio 9 d. – JAV kariai užima Bagdadą, nuversdami Sadamo Huseino režimą.
- Gegužės 5 d. – Ahmed Ouyahia (g. 1952 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 2006 m. gegužės 24 d.;
- Gegužės 23 d. – Teksase gimė pirmasis klonuotas elnias Devi;
- Gegužės 28 d. – Italijoje gimė pirmasis klonuotas arklys Prometėjas.
- Birželio 15 d. – 2003 metų NBA čempionais tapo San Antonio Spurs.
- Spalio 31 d. – Ilhamas Alijevas (g. 1961 m., Baku, Azerbaidžane, TSRS), išrinktas Azerbaidžano prezidentu.
- Gruodžio 13 d. – Tikrite pagautas buvęs Irako prezidentas Sadamas Huseinas .
[taisyti] Mirtys
| Mirtys pasaulyje [Redaguoti] | |
|---|---|
|
[taisyti] Nobelio premijos
- Chemijos – Peter Agre (1949–), Roderick MacKinnon (1956–);
- Ekonomikos – Robert F. Engle III (1942–), Clive W. J. Granger (1934–);
- Fizikos – Alexei Alexeevich Abrikosov, Vitaly Lazarevich Ginzburg, Anthony James Leggett;
- Literatūros – John Maxwell Coetzee;
- Medicinos – Paul C. Lauterbur (1929–2007), Peter Mansfield (1933–);
- Taikos – Shirin Ebadi.
[taisyti] Nuorodos
- ↑ (angl.) Albanijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Albanijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Armėnijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Armėnijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Austrijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Austrijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 7,0 7,1 (angl.) Azerbaidžano vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 8,0 8,1 (angl.) Azerbaidžano vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Baltarusijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Baltarusijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 (angl.) Bosnijos ir Hercegovinos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 (angl.) Bosnijos ir Hercegovinos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Estijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Estijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Hondūro vadovai
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ (angl.) Komorų vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Komorų vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Komorų vadovai. (en.wikipedia.org)
- ↑ (angl.) Latvijos vadovai
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 25,0 25,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 26,0 26,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Malaizijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Moldavijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Moldavijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Ukrainos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Ukrainos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ (angl.) Romos katalikų bažnyčios vadovai
- ↑ (angl.) Vokietijos vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Irena Kostkevičiūtė. In memoriam. Žodis apie Tomą. Literatūra ir menas, 2003 m. vasario 7 d.
- ↑ Albertas Hiršfeldas.
- ↑ www.worldstatesmen.org informacija apie Nyderlandų Antilus
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Olegas Makarovas.
- ↑ Laura Ruth Sadler. Informacija.
- ↑ Barry White.
- ↑ Celia Cruz.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Robert Palmer.
- ↑ Alija Izetbegovičius.