Karaliaučius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kaliningradas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karaliaučius
   Kgd gerb.png      Flag of Kaliningrad.png   
Old cathedral of Kaliningrad in Russia.jpg

Karaliaučius
54°43′0″N 20°31′0″E / 54.71667°N 20.51667°E / 54.71667; 20.51667 (Karaliaučius)Koordinatės: 54°43′0″N 20°31′0″E / 54.71667°N 20.51667°E / 54.71667; 20.51667 (Karaliaučius)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Įkūrimo data: 1255 m.
Meras: Aleksandr Jarošuk
Gyventojų (2007): 435 000
Plotas: 215,7 km²
Tankumas (2007): 2 017 žm./km²
Tinklalapis: www.klgd.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: KaraliaučiusVikiteka
Kirčiavimas: Karaliáučius (Kaliningrãdas)

Karaliaučius arba Kaliningradas (vok. Königsberg, prūs. Kunnegsgarbs, Knigsberg, lenk. Królewiec, nuo 1946 m. rus. Калининград, Kaliningradas) – Baltijos jūros uostas, pagrindinis Rusijos srities centras.

Senoji katedra


Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Savo gyvavimo laiką miestas skaičiuoja nuo 1255 m., kai Bohemijos karaliaus Pšemyslo II Otokaro, dalyvavusio Vokiečių ordino žygyje į Sembą, buvo įkurta Karaliaučiaus pilis. Nuo to laiko iki 1946 m. pilis, o vėliau ir miestas oficialiai vadintas Königsberg (dar Königsberg in Preußen). Dabartinis oficialus rusiškas pavadinimas suteiktas TSRS aneksavus šiaurinę Rytų Prūsijos dalį įamžinant 1946 m. mirusį TSRS partinį veikėją Michailą Kalininą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Karaliaučiaus istorija.

Vokiečių ordino pilis pastatyta 1255 m. buvusios sembų gyvenvietės Tvankstos (arba Tvangystės) vietoje. Šalia pilies susikūrė trys miestai, turintys savivaldą – Altstadt, Löbenicht ir Kneiphof, kurie į vieną miestą sujungti tik 1724 m. Karaliaučius tapo Sembos vyskupystės, vienos iš keturių Prūsijos diecezijų, centru, atskiri miestai buvo įstoję į Hanzos miestų sąjungą. 1544 m. paskutinio Vokiečių ordino magistro ir pirmojo Prūsijos hercogo Albrechto įkurtas tuometinis Albertinos universitetas (nuo 2005 m. – Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas) yra pirmasis protestantiškas universitetas šiame Europos regione, kurio steigime didelį vaidmenį suvaidino lietuviai Stanislovas Rapalionis ir Abraomas Kulvietis. 1466 m. Lenkijai prisijungus žemes su Marienburgu ir Olštynu, Karaliaučiaus pilis tapo pagrindine Ordino rezidencija.

Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos 1525 m. miestas tapo Prūsijos hercogystės, kuri buvo Lenkijos karalystės lenas, sostine. 1701 m. Brandenburgo kurfiurstas Frydrichas III Karaliaučiuje karūnavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Nuo 1773 m. buvo Rytų Prūsijos provincijos sostine.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, jame be vokiečių gyveno prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų. Prieš Raudonajai armijai užimant miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj išžudytų, pabėgusių ir deportuotų gyventojų pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių TSRS teritorijų, ypač gudai ir ukrainiečiai. Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.

Geografija ir miesto dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas išsidėstęs Priegliaus žiotyse. Pats miestas dalinamas į tris dalis (kvartalus):

  • Moskovskij
  • Leningradskij
  • Centralnyj

Ekonomika ir susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Karaliaučius yra stambus geležinkelio ir automobilių kelių mazgas. Mieste yra upių ir neužšąlantis jūrų uostas. Iš Maskvos į Karaliaučių tranzitu per Lietuvos ir Gudijos teritoriją kursuoja keleivinis traukinys. Už 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariomis susisiekimo linijomis į Rusiją, Lenkiją ir Šiaurės Europą. Yra reguliari keltų linija su Sankt Peterburgu.

Karaliaučius – Landsat palydovo nuotrauka

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste žaidžia FK Baltika Kaliningrad futbolo klubas. Iki 1945 m. stipriausia komanda buvo VfB Königsberg.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]