Miestų partnerystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Miestų-partnerių rodyklė Los Andžele, JAV. (Rodyklė į Kauną – apačioje dešinėje

Miestų partnerystė – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse.

Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai. Angliakalbėje Europoje jis neretai vadinama miestų – dvynių (angl. town twining) terminu, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje paplitęs miestų – seserų (angl. sister cities) pavadinimas.

Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama susigiminiavusių miestų (rus. породненые города) ar miestų įbrolių (rus. города побратимы) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antrą vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito miestų partnerystės terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę.

Miestų partnerystės istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto partnerio Karlskronos herbas vienoje iš Kaipėdos aikščių
Tarybų Lietuvos sostinės partnerio Erfurto mieste esanti Vilniaus gatvė (1974 m.)

Pirma istoriniuose dokumentuose minimas miestų draugystė buvo tarp vokiečių Padernbornas ir prancūzų La Mansas. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp Rotvilas (Vokietija) ir Brugas (Šveicarija).

Po Pirmojo pasaulinio karo sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio Memelio (Klaipėdos) ir Manheimo ir kt. miestų. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradabiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp Krailshaimo (VFR) ir Vorthingtono (JAV) bei tarp Bonos (VFR) ir Oksfordo (Didžioji Britanija).

1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp Liudvigsburgo (VFR) ir Montbeliando (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. Ženevoje susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama Europos Regionų ir bendruomenių taryba[1]). Be kitų funkcijų ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo isteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena.

Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu KGB galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista. XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje prasidėjo santykių tarp Rytų ir Vakarų Europos atšilimas, kas pasireiškė ir per daugybę partnerystės ryšių tarp abiejose „geležinės uždangos“ pusėse esančių miestų. Čia yptingai svarbų vaidmenį suvaidino apsijungusi Vokietija[2].

Pirmajam Lietuvos miestui – Marijampolei (tuometiniam Kapsukui) 1969 m. buvo leista užmegzti draugiškus ryšius su Suomijos Kokola. Sovietinės respublikos sostinė Vilnius susigiminiavusių miestų protokolus pasirašė: 1970 m. su Joensu (Suomija), 1979 m. su Pavija (Italija), o vėliau (1985 m.) ir su VFR Duisburgu. Pati Sovietų Lietuva nuo 1963 metų draugavo su Erfurto apygarda (VDR). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, tuoj pat daugybė užsienio miestų panoro bendradarbiauti su jos miestais.

Partnerystės pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Partnerystė prasideda nuo pažinties. Dažniausiai pirmuosius tarpusavio kontaktus užmezga jauni miestiečiai, kartais net moksleiviai: susirašinėdami laiškais, dalyvaudami įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, varžybose. Aktyvūs būna ir municipalitetų politikai, visuomenės veikėjai, menininkai. Norėdami susirasti partnerį, kai kurie miestai ieško juos per įvairias tarptautines organizacijas, neretai kreipiasi į internetinį Europos Regionų ir bendruomenių tarybos[3]) puslapį. Galima kreiptis ir į konkrečios šalies miestų asociaciją.[4]

Jeigu pasirinkimo kriterijai tenkina antrąją pusę, tada paprastai seka miesto tėvų vizitas. Jei apsilankymas patvirtina susidariusią palankią nuomonę apie būsimus partnerius – pasirašomas ketinimų protokolas ir, galiausiai, bendradarbiavimo sutartis. Paprastai keičiamasi delegacijomis kelis kartus per metus – vykstama į miesto partnerio šventes, nacionalines dienas ir kitus renginius. Norėdami geriau pažinti vietines sąlygas, svečiai dažniausiai nakvoja privačiuose šeimininkų būstuose. Į kelionę išsiunčiamos sporto komandos, chorai ar kiti muzikiniai kolektyvai. Savo patirtimi dalijasi ir komunalininkai, policininkai, gaisrininkai.

Partnerystės rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė gali pasireikšti:

Partnerių pasirinkimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai abu miestai nusprendžia bendrauti laisvanoriškai, niekieno neverčiami. Visgi, partneriai renkami labai kruopščiai, norima apsisaugoti nuo atsitiktinių kontaktų; siekiama, kad užmegzti ryšiai taptų ilgalaikiais, sulauktų palaikymą miestiečių tarpe. Kitą vertus, atsitiktinumas irgi gali suvaidinti savo vaidmenį.

Aplinkybės, skatinančios užmegzti partnerystės ryšius -

Panašūs miestų pavadinimai:

Lietuvoje taip pat yra keletas miestų, kurių vardai sutampa su kitų šalių miestų vardais, bet partnerystės ryšiai tarp tų miestų kol kas neužmegzti. Tai:

Panašios gamtinės ar ekonominės sąlygos:

Istoriniai ryšiai:

Lietuva iki šiol silpnai puoselėjo ryšius su istoriniais LDK ir Mažosios Lietuvos miestais.

Religiniai ryšiai:

    • Švento Jono Nepomuko gimtasis miestas Nepomukas Čekijoje užmezgė partnerystės ryšius su visais miestais užsienyje, kurių herbuose pavaizduotas minėtas šventasis, tarp jų ir su Anykščiais.

Ryšiai tarp vienos šalies miestų:

1986–1990 metais dešimtys VDR ir VFR miestų pasirašė bendradarbiavimo sutartis. Susijungus šioms šalims, miestų poros atsidūrė vienoje valstybėje.

Miestų gyventojų tautinė sudėtis:

Izraelis turi parengęs specialią programą, skatinančią partnerystės ryšius su pasaulio miestais, kur buvo vystoma žydų kultūra[5] . Vienu tokiu miestu galėtų tapti Panevėžys, kurio istoriniu vardu pavadinta ješiva Bnei Brako mieste Izraelyje.

Lietuvos Respublikos miestai vangiai vysto ryšius ne tik su senais emigracijos centrais JAV, Kanadoje, Australijoje, Lotynų Amerikoje, bet ir su naujais Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Skandinavijoje.


Atskirų miestų rajonų ryšiai:

Atskirų administracinių vienetų ryšiai:

Kontaktai tarp kaimyninių šalių miestų yra žymiai intensyvesni nei su toliau esančiais miestais. Lietuva palaiko glaudžius ryšius su gretimais Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos miestais, bet tik neskaitlingi ryšiai ją sieja su kaimynine Švedija, Estija, Suomija. Nedaug kontaktų užmegzta su draugiškais danų ir norvegų, islandų miestais.

Miestų partnerystės formos[taisyti | redaguoti kodą]

Didesni ir turtingesni miestai gali sau leisti daugybę partnerių, nepriklausomai nuo atstumų tarp jų. Taip Kauno partneris Los Andželas (JAV) palaiko partnerystės ryšius net su 26 pasaulio miestais.

Kai kada miestai – partneriai jungiasi į sąjungas. Nuo 2007 m. Europos DOUZELAGE asociacijai priklauso Prienai[6], Alytus priklauso Miestų prieš narkotikus asociacijai [7].

Didžiausią europinį miestų ir kaimų susivienijimą sudaro 36 miestai ir kaimai, savo pavadinime turintys žodį „Naujas“.[8]. Tai gyvenvietės iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos ir Austrijos. Bendradarbiavimo šūkis yra „Siekime visokeriopo bendradarbiavimo !“. Kasmet miestų ir kaimų vadovai renkasi vis kitoje šalyje aptarti bendradarbiavimo patirtį. Bene labiausiai populiarūs yra miestiečių (ir kaimiečių) atostogos vienų pas kitus, pasikeitimas menininkų delegacijomis, gaisrininkų sąskrydžiai[9] ir kt.

Lietuvos miestai (Naujoji Akmenė, Kudirkos Naumiestis, Žemaičių Naumiestis, Vilniaus Naujamiesčio ir Naujosios Vilnios seniūnijos) kol kas šiame judėjime nedalyvauja.

Kai kurie miestai linkę labiau plėtoti santykius su keliais partneriais. Tokiu būdu siekiama sutaupyti lėšų, suintensyvinti tarpusavio mryšius. Trikampio miestų bendradarbiavimo pavyzdžiu galėtų būti:

Tiubingenas (Vokietija) – Perudža (Italija) – Aix en Provance (Prancūzija).

Kai kada „trikampė“ partnerystė išsiplėčia ir tampa „daugiakampe“ arba „žiedine“. Ryšiai tarp miestų plėtojami tik žiedo viduje, idealiu atveju su visais miestais. Patekti į žiedo vidų kitiems miestams nepaprastai sunku, kai kurie jų to laukia dešimtmečiais. Didžiausią žinomą tokią žiedinę partnerystę sudaro septyni miestai, tarpusavyje sudarę net 21 bendradarbiavimo sutartį:

Vienne (Prancūzija) –Neath (Jungtinė Karalystė) – Udinė (Italija) – Schiedam(Nyderlandai) – Velenje (Slovėnija) – Piotrkuvas Trybunalskis (Lenkija) – Esslingenas prie Nekaro (Vokietija)

Parama partnerystei[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystės judėjimą remia Europos Sąjunga. Programoje „Europa piliečiams“ 2007–2013 metams tam tikslui yra skiriama 215 milijonų eurų.[10]

Europos Taryba už partnerystės ryšių stiprinimą yra įsteigusi šiuos apdovanojimus:

  • Europos diplomą;
  • Garbės vėliavą;
  • Europos medalį;
  • Europos premiją.

Apdovanojimų sistema yra pakopinė – t. y. tik gavus diplomą galima pretenduoti į vėliavą, vėliau į medalį bei galiausiai į premiją.

Pastabos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. -
  2. -
  3. -
  4. -
  5. -
  6. -
  7. -
  8. -
  9. -
  10. -

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Miestų partnerystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka