Liubeko teisė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liubeko teisė − miestų teisės atmaina, susiformavusi XII–XIII a. Liubeke ir iš čia perimta dar apie 100 miestų Baltijos jūros regione. Teisė susiformavo iš privilegijų, kurias Liubekui suteikė Henrikas Liūtas, Frydrichas I[patikslinti nuorodą] ir Frydrichas II[patikslinti nuorodą].
Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų prekybos ir amatų plėtotei.
Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis. Liubeko teisė paplito Hanzos sąjungos miestuose bei vokiečių kolonizuotose žemėse.
Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta Livonijos ordino įkurtoje Klaipėdoje 1258 m.
