Smiltynė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Smiltynė
Klaipedafromsmiltyne2.jpg
Klaipėda iš Smiltynės pusės

Smiltynė
Koordinatės 55°42′10″N 21°07′00″E / 55.70278°N 21.116667°E / 55.70278; 21.116667 (Smiltynė)Koordinatės: 55°42′10″N 21°07′00″E / 55.70278°N 21.116667°E / 55.70278; 21.116667 (Smiltynė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos miestas
Commons-logo.svg Vikiteka: SmiltynėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Smiltỹnė
Kilmininkas: Smiltỹnės
Naudininkas: Smiltỹnei
Galininkas: Smiltỹnę
Įnagininkas: Smiltynè
Vietininkas: Smiltỹnėje
Kursiu nerijos nacionalinis parkas.png

Smiltynė (vok. Sandkrug) – Klaipėdos miesto dalis, esanti Kuršių nerijoje, į pietus nuo Kopgalio. Kartu su Kopgaliu nepriklauso Neringos savivaldybei, nors yra Kuršių nerijoje ir įeina į nacionalinio parko teritoriją. Yra Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas, paminklas „Albatrosas“ (12 m aukščio, atidengtas 2011 m., skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektas Mindaugas Zabarauskas).

Beveik visą Smiltynę dengia miškai (šiaurinėje dalyje – Smiltynės miškas, pietinėje – Neringos miškas), prie jūros – kopos ir paplūdymiai. Visa Smiltynė priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Gyvenvietėje išlikę senų, apie 1900 m. statytų pastatų, vilų.

Būdama miesto vakariniu pakraščiu, Smiltynė su centru susisiekia perkėlomis (senąja ir naująja). Visai prie Kopgalio yra Smiltynės kapinės, piečiau – Gamtos muziejus, jachtų klubas, uostas, ties naująja perkėla – 36 m Hageno kalnas. Vasarą į Smiltynę atvyksta daug turistų, kurie maudosi Baltijos jūroje. Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių takas ir kelias  167  SmiltynėNida .

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1900 m. dalis Smiltynės prijungta prie Klaipėdos miesto, 1947 m. – didžioji dalis Smiltynės, 1962 m. lapkričio 14 d. – ir Smiltynei priklausę miškų plotai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

1901 m. buvo pastatytas viešbutis kurhauzas, kuriame būdavo rengiami lengvosios ir kamerinės muzikos koncertai, juose dalyvavo smuikininkas F. von Renteris, dainininkas Kipras Petrauskas ir kiti.[1]

Po to, kai XX a. 3-4 dešimtmečiuose padaugėjo masinių renginių Klaipėdoje, Smiltynėje sekmadieniais buvo pradėtos rengti vaikų šventės, varžybos, šokiai.[2] Dabar Smiltynėje vyksta Jūros šventės renginiai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 89 p. ISBN 9986-830-82-6.
  2. Nikžentaitis, Alvydas. Klaipėda: istorija populiariai . Klaipėda: Druka, 2002, 103 p. ISBN 9986-848-22-9 .