Berlynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Berlynas
vok. Berlin
   Coat of arms of Berlin.svg      Flag of Berlin.svg   
Über den Dächern von Berlin.jpg
Miesto panorama

Berlynas
52°30′0″N 13°24′0″E / 52.5°N 13.4°E / 52.5; 13.4 (Berlynas)Koordinatės: 52°30′0″N 13°24′0″E / 52.5°N 13.4°E / 52.5; 13.4 (Berlynas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Berlynas Berlynas
Įkūrimo data: IX a.
Meras: Klaus Wowereit
Gyventojų (2014): 3 419 092
Plotas: 912 km²
Tankumas (2014): 3 749 žm./km²
Altitudė: 34 - 115 m
Pašto kodas: 10001–14199
Tel. kodas: 030
Tinklalapis: www.berlin.de
Commons-logo.svg Vikiteka: BerlynasVikiteka
Kirčiavimas: Berlýnas

Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Berlynas taip pat yra viena iš Vokietijos žemių (Bundesland). Tai antrasis pagal dydį miestas Europos Sąjungoje (po Londono).

Istoriškai Berlynas buvo vokiečių valstybių, Prūsijos, Vokietijos imperijos ir Rytų Vokietijos sostinė. Po Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos suvienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.

Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.[1][2] Miestas yra svarbus transporto mazgas ir vienas lankomiausiu miestų Europoje. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.[3] Berlyno istorija, naktinis gyvenimas, įvairi architektūra yra miesto įžymybės.[4]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkūrimas ir viduramžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas 1237 m.[5] 1244 m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas, kaip miestas, kuris buvo šiauriniame Šprė upės krante. Abiem miestas 1307 m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo slavų gyvenvietės, dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią 1157 m. įkurė Albrecht den Bären. 1415 m. Brandenburgo provincijos kurfiurstų tapo Frydrichas I (vok. Friedrich I) kuriuo buvo iki 1440 m. Hohencolernai valdė iki 1918 m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, Prūsijos karaliai ir kaip Vokietijos imperatoriai.

Naujieji laikai[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyno planas 1737 m.

Trisdešimtmetis karas nuo 1618 iki 1648 m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. Frydrichui Vilhelmui perėmus, 1640 m., valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo nauja imigrantų ir religinės tolerancijos politika. Potsdamo Ediktu (vok. Edikt von Potsdam) kvietė prancūzų hugenotus atvykti į Brandenburgą. Apie 1700 m., 20 % Berlyno gyventojų, buvo prancūzai. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš Bohemijos, Lenkijos ir Zalcburgo.

Prūsija ir Vokietijos imperija[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyno karališkieji rūmai. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie 1900 m.

Susikūrus Prūsijos karalystei, 1701 m., kurios karaliumi tapo Frydrichas I-asis, Berlynas įgijo sostinės statusą. 1866 m., susibūrus Šiaurės Vokietijos sąjungai tapo jos sostine. Po Prancūzijos-Prūsijos karo, suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, 1871 m., susikūrė Vokietijos Imperija su sostine Berlynu. 1884 m. prasidėjo Reichstago pastato statybos, kurios buvo baigtos 1894 m. gruodžio 5 d.

Vokietijos padalinimas ir suvienijimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po Antrojo Pasaulinio karo Berlynas, kaip ir Vokietija, buvo padalintas į keturis sektorius. Vakarų Berlyną sudarė JK, JAV, Prancuzijos sektoriai, Rytų Berlyną Sovietų Sąjungos sektorius. Nuo 1948 m. birželio 24 iki 1949 m. gegužės 12 d. TSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. 1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta Berlyno siena. Šaltojo karo metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. 1990 m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. 1999 m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyno pavadinimas neturi nieko bendro su lokių (vok. Bär), esančiu miesto herbe. Tai galėtu būti labiau susiję su slavišku skiemeniu berl (pelkė).

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Raudonasis namas – Berlyno rotušė

Pirmasis Vokietijos Bundestagas po susijungimo, 1991 m. nutarė vadinamuoju „Sostinės sprendimu“, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo 1994 m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. 1999 m., didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš Bonos į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.

Berlynas taip pat yra, nuo Vokietijos suvienijimo 1990 m. spalio 3 d., viena iš Vokietijos žemių, „miestas-žemė“.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų, kurie dar suskirstyti į 95 dalis.

Miesto dalis Gyventojų skaičius
2010 kovo 31
Gyventojų tankumas
km²


The 12 Bezirke of Berlin

Charlottenburg-Wilmersdorf
319,628
64.72
4,878
Friedrichshain-Kreuzberg
268,225
20.16
13,187
Lichtenberg
259,881
52.29
4,952
Marzahn-Hellersdorf
248,264
61.74
4,046
Mitte
332,919
39.47
8,272
Neukölln
310,283
44.93
6,804
Pankow
366,441
103.01
3,476
Reinickendorf
240,454
89.46
2,712
Spandau
223,962
91.91
2,441
Steglitz-Zehlendorf
293,989
102.50
2,818
Tempelhof-Schöneberg
335,060
53.09
6,256
Treptow-Köpenick
241,335
168.42
1,406



Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyno klimato diagrama 1961-1990 m.

Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 70 km į vakarus nuo Lenkijos sienos, iš visų pusių apsupta Brandenburgo žemės. Per Berlyną teka Šprė (Spree) ir Hafelio (Havel) upės. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukurė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyne vyrauja Vidutinių platumų klimatas, pereinantis iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Vidutinė metinė temperatūra yra 8,9°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°C. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm.

Berlyno panorama (2006 m.)
Berlyno panorama (2006 m.)

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Berlynas naktį

2006 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 80,62 milijardų eurų, o Brandenburgas 49,49 milijardo. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas Berlyne siekė 2,2 % palyginti su praėjusiais metais, tuo tarpų Vokietijos ekonomikos augimas siekė 3,0 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui, pasiekė, palyginti su ES (ES-27: 100), 2005 m. 98,5, Brandenburgas 79,5, o Vokietija 115,2 indeksą.[6] Virš 80 % Berlyno įmonių prikklauso paslaugų ir patarnavimų sektoriui. Vienas svarbiausių ekonomikos sektorių yra paslaugų ir patarnavimų, kuriame dirba apie 591 000, tai yra maždaug 41 % visų dirbančiųjų. Bedarbių kvota 2010 m. vasarį siekė 14,5 %.

Berlyne yra įsikūrusiu daug televizijos kanalų: MTV, Nick, Comedy Central, N24, TV Berlin ir kiti. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste yra įsikūrusių daug spaustuvių kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Po Londono, Paryžiaus ir Romos, Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas Europoje.[7] Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyno metro traukinys

Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 2 oro uostai (Flughafen Berlin-Tegel ir Flughafen Berlin-Schönefeld), vandens transportas, auto magistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyno gyventojų kaita

Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame 2008 metais gyveno 3,4 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį Vokietijos miestus – Hamburgą ir Miuncheną. 2000 m. gruodžio 31 d. Berlyne gyveno 430 000 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 185 pasaulio šalių. Turkų ir kurdų bendruomenės – apie 200 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 180 000 lenkų (9 % visų Vokietijoje gyvenančių lenkų). Vidutinis Berlyno gyventojo amžius 2004 metais buvo 41,7 metų, t. y. per paskutinius 12 metų vidutinis amžius išaugo 2,5 metų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2008 m.
1709 m. 1800 m. 1871 m.sur. 1912 m. 1938 m. 1990 m.sur. 1995 m. 2000 m.sur. 2005 m.sur. 2008 m.
55 196 172 132 826 341 2 095 030 4 347 875 3 433 695 3 471 418 3 382 169 3 395 189 3 426 354


Kultūra ir miesto įžymybės[taisyti | redaguoti kodą]

Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.[8] Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis (vok. Berliner Ensemble), Vokietijos simfoninis orkestras (vok. Deutsches Symphonie-Orchester Berlin).

Bodės muziejus, Muziejų saloje

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau 1814 m. dalis Šprė upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip Senasis muziejus (vok. Altes Museum), Naujasis muziejus (vok. Neues Museum), Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie), Bodės muziejus (vok. Bode-Museum) ir Pergamo muziejus (vok. Pergamonmuseum). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš antikos laikų. 1999 m. Muziejų sala (vok. Museumsinsel) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[9]

Renginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis (vok. Literaturfestival), Berlyno džiazo festivalis (vok. Jazzfest), Teatro susitikimas (vok. Theatertreffen). Mieste taip pat vyksta Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.

Dramblio vartai – įėjimas į Berlyno zoologijos sodą

Statiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne), Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor), Reichstago pastatas (vok. Reichstagsgebäude), Berlyno televizijos bokštas (vok. Berliner Fernsehturm), Aleksandro aikštė (vok. Alexanderplatz), Berlyno katedra (vok. Berliner Dom), Senoji biblioteka (vok. Alte Bibliothek), Potsdamo aikštė (Potsdamer Platz), Raudonasis namas (vok. Rotes Rathaus).

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:

Žinomiausi klubai krepšinyje Berlyno ALBA, taip pat ledo ritulyje Ledo lokiai (vok. Eisbären Berlin). Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde Spandau 04, kuri 19792007 m. (išskyrūs: 1993 ir 2006 m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 130 000 studentų.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Revealed: Cities that rule the world – and those on the rise (englisch), CNN. Abgerufen am 14. April 2010.
  2. Leading cities in cultural globalisations/Media(Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27. Juni 2007
  3. Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6. Juli 2007
  4. Berlin, the big canvas (englisch), International Herald Tribune, Zugangsdatum: 22. Juni 2008
  5. Heinrich Gottfried Gengler: Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter, Erlangen 1863, S. 181–196
  6. Regional GDP per inhabitant in the EU 27 (PDF), Eurostat,
  7. [http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23. Juli 2009
  8. Global Power City Index, Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009
  9. World Heritage Site Museumsinsel(Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15. Juni 2007

Tinklalapių nuorodos apie Berlyną[taisyti | redaguoti kodą]

Portal
Vikisritis: Vokietija

Berlyno valdžios oficiali svetainė:

Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija:

Berlyno laikas ir orai:

Berlyno oro uostai:

Berlyno žemėlapiai:

Berlyno medija:

Berlynas tiesiogiai per vaizdo kamerą: