Berlynas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Berlynas vok. Berlin |
|
|---|---|
  |
|
 |
|
  Berlynas
|
|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|
| Valstybė: |  Vokietija |
| Žemė: |  Berlynas |
| Įkūrimo data: | IX a. |
| Meras: | Klaus Wowereit |
| Gyventojų : | 3 429 300 |
| Plotas: | 892 km² |
| Tankumas (2008): | 3 845 žm./km² |
| Altitudė: | 34 - 115 m |
| Pašto kodas: | 10001–14199 |
| Tel. kodas: | 030 |
| Tinklalapis: | www.berlin.de |
Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas turintis 3,4 mln gyventojų. Berlynas taip pat yra viena iš Vokietijos žemių (Bundesland). Po Londono tai antrasis pagal dydį miestas Europos Sąjungoje.
Istoriškai Berlynas buvo vokiečių valstybių, Prūsijos, Vokietijos imperijos ir Rytų Vokietijos sostinė. Po Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos suvienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.
Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras Europoje. Miestas yra svarbus transporto mazgas ir vienas lankomiausiu miestų Europoje. Įžymus universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Berlyno istorinis palikimas, naktinis gyvenimas, įvairūs renginiai, įvairi architektūra yra miesto įžymybės.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Įkurimas ir Viduramžiai
Įkurtas IX a. slavų genčių kaip Berolina. 1244 m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas, kaip miestas, kuris buvo šiauriniame Šprė upės krante.
[taisyti] Naujieji laikai
Trisdešimtmetis karas nuo 1618 iki 1648 m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. Frydrichui Vilhelmui perėmus, 1640 m., valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo nauja imigrantų ir religinės tolerancijos politika. Potsdamo Ediktu (vok. Edikt von Potsdam) kvietė prancūzų hugenotus atvykti į Brandenburgą. Apie 1700 m., 20% Berlyno gyventojų, buvo prancūzai. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš Bohemijos, Lenkijos ir Zalcburgo.
[taisyti] Prūsija ir Vokietijos imperija
Susikūrus Prūsijos karalystei, 1701 m., kurios karaliumi tapo Frydrichas I-asis, Berlynas įgijo sostinės statusą.
1866 m., susibūrus Šiaurės Vokietijos sąjungai tapo jos sostine.
Po Prancūzijos-Prūsijos karo, suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, 1871 m., susikūrė Vokietijos Imperija su sostine Berlynu. 1884 m. prasidėjo Reichstago pastato statybos, kurios buvo baigtos 1894 m. gruodžio 5 d.
[taisyti] Vokietijos padalinimas ir suvienyjimas
Po Antrojo Pasaulinio karo Berlynas, kaip ir Vokietija, buvo padalintas į keturis sektorius. Vakarų Berlyną sudarė JK, JAV, Prancuzijos sektoriai, Rytų Berlyną Sovietų Sąjungos sektorius.
Nuo 1948 m. birželio 24 iki 1949 m. gegužės 12 d. TSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu.
1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta Berlyno siena. Šaltojo karo metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d.
1990 m., susivienyjus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. 1999 m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Berlyno pavadinimas neturi nieko bendro su lokių (vok. Bär), esančiu miesto herbe. Tai galėtu būti labiau susiję su slavišku skiemeniu berl (pelkė).
[taisyti] Geografija
Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 70 km į vakarus nuo Lenkijos sienos, iš visų pusių apsupta Brandenburgo žemės. Per Berlyną teka Šprė (Spree) ir Hafelio (Havel) upės. 18% miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje.
[taisyti] Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; iš jūrinio pereinantis į žemyninį.
- Vidutinė metinė temperatūra: +8,9°C
[taisyti] Rajonai
Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų, kurie dar suskirstyti į 95 dalis.
- Charlottenburg-Wilmersdorf
- Friedrichshain-Kreuzberg
- Lichtenberg
- Marzahn-Hellersdorf
- Mitte
- Neukölln
- Pankow
- Reinickendorf
- Spandau
- Steglitz-Zehlendorf
- Tempelhof-Schöneberg
- Treptow-Köpenick
[taisyti] Demografija
Berlynas yra didžiausias šalies miestas kuriame 2008 m. gyveno 3,4 mln. gyventojų. Miestas, pagal gyventojų skaičių, stipriai lenkia antrą (Hamburgą) ir trečią (Miuncheną) pagal ir dydi Vokietijos miestus.
2000 m. gruodžio 31 d. Berlyne gyveno 430 000 ne Vokietijos piliečių iš 185 pasaulio šalių. Turkų ir kurdų bendruomenės – apie 200 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 180 000 lenkų (9 % visų Vokietijoje gyvenančių lenkų).
Vidutinis berlynietis 2004 m. buvo 41,7 metų amžiaus, t. y. per paskutinius 12 metų vidutinis amžius išaugo 2,5 metų.
 |
|||||||||
| 1709 m. | 1800 m. | 1871 m. | 1912 m. | 1938 m. | 1990 m. | 1995 m. | 2000 m. | 2005 m. | 2008 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 55 196 | 172 132 | 826 341 | 2 095 030 | 4 347 875 | 3 433 695 | 3 471 418 | 3 382 169 | 3 395 189 | 3 426 354 |
[taisyti] Ekonomika
Virš 80 % Berlyno įmonių prikklauso paslaugų ir patarnavimų sektoriui. Vienas svarbiausių ekonomikos sektorių yra paslaugų ir patarnavimų, kuriame dirba apie 591 000, tai yra maždaug 41 % visų dirbančiųjų.
[taisyti] Žiniasklaida
Berlyne yra įsikūrusiu daug televizijos kanalų: MTV, Nick, Comedy Central, N24, TV Berlin ir kiti. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste yra įsikūrusių daug spaustuvių kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje.
[taisyti] Turizmas
Po Londono ir Paryžiaus, Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas Europoje. Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.
[taisyti] Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):
|
|
[taisyti] Kultūra ir miesto įžymybės
[taisyti] Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai
Berlyne gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis (vok. Berliner Ensemble), Vokietijos simfoninis orkestras (vok. Deutsches Symphonie-Orchester Berlin), Senasis muziejus (vok. Altes Museum), Vokietijos istorijos muziejus (vok. Deutsches Historisches Museum), Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie).
[taisyti] Renginiai
Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis (vok. Literaturfestival), Berlyno džiazo festivalis (vok. Jazzfest), Teatro susitikimas (vok. Theatertreffen).
Mieste vyksta Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.
[taisyti] Statiniai
Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne), Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor), Reichstago pastatas (vok. Reichstagsgebäude), Berlyno televizijos bokštas (vok. Berliner Fernsehturm), Aleksandro aikštė (vok. Alexanderplatz), Berlyno katedra (vok. Berliner Dom).
[taisyti] Sportas
1936 m. vyko vasaros olimpinės žaidynės. 2006 liepos 9 d. vyko XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.
Berlyne yra daug sporto draugijų.
Mieste įsikūrę šie futbolo klubai:
Taip pat mieste įsikūres krepšinio klubas:
[taisyti] Transportas
Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 3 oro uostai, vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).
[taisyti] Švietimas
Mieste yra keturi universitetai:
- Berlyno Humboldtų universitetas,
- Berlyno laisvasis universitetas,
- Berlyno technikos universitetas,
- Berlyno menų universitetas,
keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 130 000 studentų.
[taisyti] Nuorodos
|
||||
