Adolfas Hitleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adolfas Hitleris
vok. Adolf Hitler
Vokietijos kancleris
Adolf Hitler.jpg
Gimė: 1889 m. balandžio 20 d.
Austrija-VengrijaBraunau prie Ino, Austrija-Vengrija
Mirė: Nacių Vokietija1945 m. balandžio 30 d. (56 metai)
Berlynas, Vokietija
Tautybė: austrų kilmės vokietis
Tėvai: Aloyzas Hitleris ir Klara Hitler
Sutuoktinis(-ė): Eva Braun
Standarte Adolf Hitlers.svg
Fiureris ir Reicho kancleris
Vadovavo: 1934 m. rugpjūčio 2 d. – 1945 m. balandžio 30 d. (11 metų)
Ankstesnis: Paul von Hindenburg (prezidentas)
Vėlesnis: Karl Dönitz (prezidentas)
Reichsadler der Deutsches Reich (1933–1945).svg
Vokietijos kancleris
Vadovavo: 1933 m. sausio 30 d. - 1945 m. balandžio 30 d. (12 metų)
Ankstesnis: Kurt von Schleicher
Vėlesnis: Joseph Goebbels
Commons-logo.svg Vikiteka: Adolfas HitlerisVikiteka
Parašas
Hitler Signature2.svg

Adolfas Hitleris (vok. Adolf Hitler, slapyvardis Vilkas, 1889 m. balandžio 20 d. – 1945 m. balandžio 30 d.) – buvo austrų kilmės vokiečių politikas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų, dar gerai žinomos sutrumpintu pavadinimu – Nacių, partijos vadas (fiureris – vok. Führer). 19331945 – Vokietijos kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 metais iki 1945 metų Vokietijos nacionalinis lyderis (fiureris ir reichskancleris). Jisai, kaip nacistinės Vokietijos vadovas, vyriausias Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto kaltininkas.

Kariniais ordinais pasižymėjęs Pirmojo pasaulinio karo veteranas Adolfas Hitleris įstojo į NSDAP 1919 metais, o 1921 metais tapo tos partijos lyderiu. Po nepavykusio pučo Bavarijoje 1923 metais ir po jo sekusio A. Hitlerio įkalinimo, politikas savo charizmatiškų oratorinių sugebėjimų ir propagandos bei skleidžiamų vokiečių nacionalizmo, antisemitizmo, antikapitalizmo ir antikomunizmo idėjų dėka pelnė didžiulę vokiečių paramą. Po to kai Hitleris 1933 metais buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, šalis iš Veimaro respublikos greitai tapo Trečiuoju Reichu – šalimi, kurioje įsivyravo vienos partijos diktatūra, paremta totalitariniais ir autokratiniais nacionalsocializmo idealais.

Adolfas Hitleris galiausiai norėjo sukurti Naująją absoliutaus nacių Vokietijos viešpatavimo Europoje Santvarką. Norėdamas tai pasiekti, Hitleris laikėsi užsienio politikos, kurios tikslas buvo užimti arijams būtiną gyvybinę erdvę (vok. Lebensraum). Tam tikslui pasiekti buvo mesti valstybės resursai. Į priemonių planą įėjo ir Vokietijos perginklavimas, pasiekęs kulminaciją 1939 metais, kai Vermachtas įsiveržė į Lenkiją. Atsakydamos į tai, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą. Taip Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Per trejus metus Vokietija ir Ašies valstybės užėmė didžiąją dalį Europos, Šiaurės Afrikos, rytų ir pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno teritorijų. Tačiau dėl nacių Vokietijos patirtų nesėkmių invazijos į Sovietų Sąjungą metu, visiškai pasikeitė karo eiga, o sąjungininkai nuo 1942 metų perėmė iniciatyvą į savo rankas. Iki 1945 metų sąjungininkų pajėgos užėmė visas Vokietijos okupuotas teritorijas ir apsupo Vokietiją iš visų pusių.

Nacių Vokietijos pajėgos karo metu vykdė daugybę žiaurių veiksmų, įskaitant sistemingą daugiau kaip 17 milijonų civilių gyventojų žudymą.[1] 6 milijonai iš jų buvo žydų tautybės asmenys, karo metu patyrę genocidą, dar geriau žinomą Holokausto pavadinimu. Maždaug nuo 500 000 iki 1 500 000 nužudytųjų buvo romų tautybės žmonės.[2] Kitos masinių žudynių aukos buvo etniniai lenkai, Sovietų Sąjungos civiliai bei karo belaisviai, neįgalūs žmonės, homoseksualai, Jehovos liudytojai ir kiti politiniai ar religiniai priešininkai.

Paskutinėmis karo dienomis, 1945 metais beprarandant Berlyną, Hitleris vedė savo ilgalaikę meilužę Evą Braun. Po mažiau nei dviejų dienų, norėdama išvengti patekimo į Sovietų pajėgų nelaisvę, pora nusižudė.[3]

Ankstyvieji gyvenimo metai[taisyti | redaguoti kodą]

Vaikystė[taisyti | redaguoti kodą]

Adolfas Hitleris kūdikystėje

Gimė 1889 m. balandžio 20 d. nedideliame Braunau miestelyje, ant Ino kranto, dabartinės Austrijos teritorijoje, netoli Vokietijos sienos. Jo tėvas Aloyzas Hitleris buvo muitinės tarnautojas. Hitleris buvo ketvirtas iš šešių vaikų šeimoje.

Būdamas 16 metų, Hitleris metė realinę mokyklą ir, neturėdamas mokyklos baigimo pažymėjimo, išvyko į Vieną. Jis norėjo studijuoti dailę ir architektūrą. Mokytis jo nepriėmė. Hitleris liko gyventi Vienoje, kur vertėsi pardavinėdamas paveikslus, reklamas, atsitiktiniu uždarbiu.

Studijuojančio Lince A. Hitlerio pasaulėžiūrą smarkiai paveikė antisemitinės profesoriaus Leopoldo Piočo (Leopold Poetsch) paskaitos.

Jaunystėje A. Hitleris svajojo tapti menininku, bet tėvui prieštaraujant pasirinko tarnautojo profesiją.

Politinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Adolfas Hitleris (dešinėje) stovi kartu su Benitu Musoliniu (kairėje) per oficialų vizitą okupavus Jugoslaviją

Po Pirmojo pasaulinio karo Hitleris dėl savo oratoriaus sugebėjimų paskirtas paveikti kitus kareivius, o vėliau jam skirta užduotis infiltruotis į nedidelę nacionalistinę „Vokietijos Darbo Partiją“, į kurią jis įstojo 1919 metais. Sekančiais metais Hitleris buvo atleistas iš armijos ir pradėjo aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Greitai jis tapo partijos vadovu, o pačią partiją pervadino į Nacionalsocialistinę vokiečių darbininkų partiją (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP).

1924 m. balandžio mėnesį A. Hitleris buvo vienas iš perversmo iniciatorių ir už tai buvo nuteistas penkerius metus kalėti Landsbergo kalėjime. Čia jis parašė knygą Mein Kampf (Mano kova). Tų pačių metų gruodį iš kalėjimo jis buvo paleistas.

Po trečiojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio, 1930 metų rinkimuose Hitlerio partija gavo 18 % balsų, tapdama antra pagal dydį partija Reichstage. Po dvejų metų prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras, o išrinktajam prezidentui paleidus Reichstagą išankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsų, tapdama svarbiausia politine galia. Tačiau nacių partijai su komunistams sudarant daugumą nepavyko sudaryti stabiliai veikiančios vyriausybės ir vėl paleidus Reichstagą, naciai prarado nemažai balsų, nors ir liko viena svarbiausių jėgų.

1932 m. vasario 25 d. į Vokietijos vadovus kandidatuojančiam Hitleriui buvo suteikta Vokietijos pilietybė (iki tol jis buvo Austrijos pilietis). Dar kartą perrinkus Reichstagą 1933 metų sausį, Nacių partija surinko 44 % balsų, o Hitleris paskirtas kancleriu. Mirus prezidentui von Hindenburgui, A. Hitleris sujungė savo ir prezidento pareigas.

Adolfo Hitlerio valdymo metais Vokietija atsisakė mokėti reparacijas, įžengė į Antantės šalių įsakymu po pasaulinio karo demilitarizuotą Reino zoną, pradėjo didinti kariuomenę, nepaisant užsienio šalių nustatytų apribojimų Vokietijos armijai. Buvo išrinktas JAV žurnalo Times metų žmogumi.

Vėliau pradėjo vykdyti planus atgauti po Pirmojo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes, o taip pat prisijungti vokiškai kalbančią Austriją. Austrija buvo prisijungta per „Anšliusą“, taip referendumu neva nusprendus patiems austrams. Taip pat ultimatumais buvo atgauti Sudetai (Sudetenlandas) ir Klaipėdos kraštas (Mėmelandas). Hitleris vis dėlto norėjo Vokietiją išplėsti dar labiau, kad jo tauta valdytų dar daugiau žemių. Panašių minčių turėjo ir Josifas Stalinas, tad jie, o tiksliau jų pasiuntiniai, pasirašė paktą (Ribentropo-Molotovo paktas), kuriuo pasidalijo Europą. Tačiau taika truko trumpai, nes po metų Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, taip įtraukdama šią šalį į antrąjį pasaulinį karą.

Po karų Vokietija buvo nugalėta, 1945 metų balandžio 30 dieną Hitleris su Eva Braun, su kuria išvakarėse susituokė, nusižudė bunkeryje, kad nebūtų suimtas, o lavonas buvo sudegintas, kad sąjungininkai iš jo nesityčiotų.

Hitlerio nusikaltimai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Holokaustas.
JAV kariuomenės laikraštyje „Stars & Stripes“ skelbiama A. Hitlerio žūtis

Hitleris yra kaltinamas žydų, čigonų ir kitų tautų genocidu. Valdymo metais Hitleris naikino tam tikras grupes žmonių. Pavyzdžiui, jo valdymo metais, nacių Vokietijoje ir nacių Vokietijos okupuotose šalyse, buvo sistemiškai žudomi politiniai priešai, psichinę negalią turintys žmonės, o taip pat homoseksualai. Organizacijos, kurios buvo atsakingos už represijas buvo SS ir Gestapas.

Hitlerio asmeninis gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Hitleris prieš mirtį savo bunkeryje vedė Eva Braun (1945 m. balandžio 28-29 d.). Paula Hitler buvo jo sesuo ir buvo paskutinė gyva Adolfo Hitlerio šeimos narė. Ji mirė 1960 metais.

Pomėgiai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra liudijimų, kad Hitleris buvo vegetaras. [4] [5]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Niewyk, Donald L. (2000), The Columbia Guide to the Holocaust, Columbia University Press, p. 45, ISBN 0231112009, <http://books.google.ca/books?id=lpDTIUklB2MC&pg=PA45> 
  2. Hanock, Ian „Romanies and the Holocaust: A Reevaluation and an Overview“ published in Stone, D. (ed.) (2004) The Historiography of the Holocaust. Palgrave, Basingstoke and New York.
  3. Wistrich, Robert S. (1995), Who's Who In Nazi Germany?, London: Routledge, ISBN 978-0415118880, <http://www.jewishvirtuallibrary.org/jsource/Holocaust/braun.html>. Retrieved on 7 rugsėjo 2008 
  4. Wikipedia. Adolf Hitler and vegetarianism.
  5. NIKKHAH, Roya. The Telegraph. Hitler’s food taster speaks of Führer’s vegetarian diet. 9 Februrary 2013.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Postas
Prieš tai:
Kurtas von Šleicheris
Vokietijos kancleris
1933–1945
Po to:
Joseph Goebbels
Prieš tai:
Paul von Hindenburg
Presidentas
Vokietijos ''Fiureris''
1934–1945
Po to:
Karl Dönitz
Presidentas
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
Anton Drexler
NSDAP lyderis
1921–1945
Karinis postas
Prieš tai:
Franz Pfeffer von Salomon
SA Lyderis
1930–1945
Prieš tai:
Walther von Brauchitsch
Vyriausias armijos vadas
1941–1945
Po to:
Ferdinand Schörner
Garbės titulas
Prieš tai:
Čiang Kai-ši ir Soong May-ling
Metų žmogus
1938
Po to:
Josifas Stalinas