Lenkijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Królestwo Polskie
Lenkijos karalystė
ATR dalis (1569-1795)
Blank.png
1025 – 1795 Flag of Prussia 1892-1918.svg
 
Flag of the Habsburg Monarchy.svg
 
Flag of Russia.svg

Herbas of

Herbas

Location of
Lenkija 1025
Sostinė Gnieznas, Krokuva, Poznanė
Kalbos lenkų
Valdymo forma Monarchija
Lenkijos karalius
 1025 (pirmas) Boleslovas I Narsusis
 1764-1795 (paskutinis) Stanislovas Augustas
Era Viduramžiai
 - Boleslovo karūnavimas 1025
 - Trečiasis padalinimas 1795 m.
Lenkija-orn.png
Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) - istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.

Susikūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Mieško I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją.

Boleslovas Narsusis[taisyti | redaguoti kodą]

Mieško sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.

Boleslovas sudarė sąjungą su Šventąja Romos imperija, o 1025 m. karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo įpėdiniai, tuo tarpu vėl negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.

Susiskaldymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lenkų kunigaikštystės.

Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102 - 1138) Lenkija buvo padalinta į penkias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorinės srities Silezijos, kuri nuo tada atiteko Bohemijai.

Suvienijimas[taisyti | redaguoti kodą]

1306 į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija buvo vėl suvienyta. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų.

Jogailaičių dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jogailaičiai.