Kruša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kruša Argentinoje
Krušos ledokšniai

Kruša – meteorologinis reiškinys, kai šiltuoju metų laiku iš kamuolinių lietaus debesų krenta sušalusio ledo gabalai (ledokšniai). Susidaro kuomet šiltos stiprios oro srovės vertikaliai pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kur vanduo sušąla į ledo kristalus. Vėliau šie krisdami žemyn susilieja su vandens lašais ir suformuoja ledokšnius. Kalnuotose srityse kruša susidaro dažniau nei lygumose, kadangi oro masės, risdamasis per kalnus pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Itin stiprios krušos pasitaiko šiaurės Indijoje.

Krušos ledokšnių dydis būna nuo 5 mm skersmens iki 2–3 cm, o kartais net iki 15 cm skersmens. Smarki kruša gali padaryti didelių nuostolių – nusiaubti pasėlius, išdaužyti langus, šiltadaržius, apgadinti automobilius, pastatų stogus, dideli krušos ledokšniai gali sužaloti ar net mirtinai traumuoti žmones.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje didžiausia krušos tikimybė būna nuo balandžio iki spalio, bet pasitaiko ir kovo ar lapkričio-gruodžio mėnesiais. Būna metų be krušos, tačiau kartais pasitaiko ir iki 7–10 kartų per metus toje pačioje vietovėje. Didžiausi Lietuvoje krušos ledokšniai (40–70 mm) krito 1972 m. birželio 15 d. Anykščių, Trakų ir Utenos rajonuose.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kruša. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 413 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Kruša – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka