Kalifornijos aukso karštinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalifornijos rajonai, kuriuose rasta aukso. Daugiausiai Siera Nevadoje ir šiaurės Kalifornijoje.

Kalifornijos aukso karštinė (18481855 m.) prasidėjo 1848 metų sausio 24 dieną, kai Džeimsas Vilsonas Maršalas Suter Mile, Kolome, Kalifornijos valstijoje, atrado aukso.[1] Šios naujienos greit išplito, todėl apie 300 000 vyrų, moterų ir vaikų iš kitų JAV vietų ir užsienio pradėjo vykti į Kaliforniją.[2] Apie 150 000 žmonių atplaukė į Kaliforniją jūra, likusieji vyko žemės transportu arba pėsčiomis.

Auksingo smėlio plovimas

Šie ankstyvieji aukso ieškotojai, vadinami „keturiasdešimt devintaisiais“ (nuoroda į 1849 metus) vyko per visą kontinentą į Kaliforniją burlaiviais arba dengtais vežimais, dažnai patirdami sunkumų kelionės metu. Dauguma atvykusiųjų buvo amerikiečiai, tačiau aukso karštinė pritraukė dešimtis tūkstančių žmonių iš Lotynų Amerikos, Europos, Australijos ir Azijos. Iš pradžių aukso ieškotojai rinko auksą šaltiniuose ir upėse naudodami labai paprastus metodus, tokius kaip auksingo smėlio plovimą. Buvo sukurti ir sudėtingesni aukso išgavimo metodai, kurie vėliau buvo pritaikyti visame pasaulyje. Technologinis progresas pasiekė tokį lygį, kuriame buvo reikalingas didelis finansavimas. Toks finansavimas leido pereiti prie kolektyvinio aukso kasimo. Auksas, vertinamas milijardais šiandieninių JAV dolerių, buvo išgaunamas daug produktyviau, nors iš to labai praturtėjo tik labai nedaugelis. Labai daug žmonių turėjo grįžti namo tuščiomis arba su labai mažai pinigų, uždirbtų iš aukso ieškojimo.

Aukso karštinės padariniai buvo žymūs. San Franciskas, tuomet dar maža gyvenvietė, pradėjo sparčiai augti. Visoje Kalifornijoje buvo tiesiami keliai, statomos bažnyčios, mokyklos, įkuriami nauji miestai. Buvo sukurta įstatymų sistema ir valdžia, ir tai leido Kalifornijai (pagal 1850 metų kompromisą) būti priimtai į JAV sudėtį.

Išsivystė nauji keliavimo metodai: pradėjo veikti reguliarios garlaivių ir geležinkelių sistemos. Prasidėjo didelio masto žemės ūkio verslas, kitas didelis Kalifornijos augimo sektorius. Tačiau aukso karštinė turėjo ir neigiamų padarinių. Buvo užpuldinėjami vietiniai indėnai, kurie buvo išstumiami iš gimtųjų žemių, o aukso kasyba padarė daug žalos aplinkai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "The Gold Rush of California: A Bibliography of Periodical Articles." California State University, Stanislaus: 2002. Nuoroda tikrinta 2008-01-23.
  2. "California Gold Rush, 1848-1864." Learn California.org, a site designed for the California Secretary of State. Nuoroda tikrinta 2008-07-22.