Rekonstrukcija (JAV)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karikatūra iš „Harper's Magazine“, nurodanti Baltųjų lygos ir Kukluksklano pasipriešinimą Rekonstrukcijai

JAV rekonstrukcija – istorinis JAV laikotarpis, kuris vyko po pilietinio karo, 18631877 metais. Jos metu buvo patvirtinta vergijos panaikinimo reforma.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1865 m. JAV Kongresas patvirtino 13-ąją konstitucijos pataisą dėl vergijos panaikinimo. Laisvais piliečiais tapo 4 mln. juodaodžių. Buvo pradėta vykdyti A. Linkolno numatyta Pietų rekonstrukcijos programa. Ši programa turėjo pertvarkyti pietines JAV valstijas ir vėl jas prijungti prie Sąjungos. Po JAV pilietinio karo į pietines valstijas buvo įvesta federacinė kariuomenė, o jas valdė prezidento paskirti gubernatoriai.

1867 m. Pietuose įvyko rinkimai į valstijų konventus, kurių rinkimuose dalyvavo ir juodaodžių grupės. Naujai išrinkti konventai panaikino pietinių valstijų atsiskyrimo nuo Sąjungos aktus.

1868 m. Kongresas patvirtino 14-ąją konstitucijos reformą, kuri suteikė juodaodžiams pilietines teises, o 1870 m. įtvirtino ir 15-ąją konstitucijos pataisą, juodaodžiai gavo rinkimų teises.

Prasidėjus rekonstrukcijai, į Pietus iš šiaurinių valstijų plūstelėjo daug lengvo pelno ieškotojų. Vieni supirkinėjo žemes ir turtėjo spekuliuodami, kiti siekė politinės karjeros. Prezidento Uliso Granto valdymo metais šalyje klestėjo korupcija ir piktnaudžiavimas valdžia, kuris ypač pasireiškė Pietuose. Daugelis rekonstrukcijos šalininkų nusivylė respublikonų politika. Baltaodžiai, pasinaudoję rasiniais prietarais, pradėjo stumti juodaodžius iš politinio gyvenimo. Baugino, gąsdino, trukdė balsuoti. Kadangi fermeriai bijojo juodaodžių konkurencijos, plantatoriai skirstė baltaodžius nuo juodaodžių. Taip demokratų partijos atstovai vėl įsitvirtino vietiniuose valdžios organuose.

1877 m., po ginčytinų prezidento rinkimų respublikonai, susitarę su demokratais, kad jų kandidatas būtų pripažintas prezidentu, pažadėjo tais pačiais metais iš Pietų išvesti federacinę kariuomenę. Ją išvedus rekonstrukcija baigėsi. Baltaodžiai priėmė segregacinius įstatymus, kurie juodaodžius atskyrė nuo baltaodžių visuomenės.

Juodaodžiams buvo draudžiama lankytis daugelyje viešų vietų. Jie negalėjo laisvai keliauti ir gyventi. Daliai iš jų buvo atimta teisė balsuoti. Po pilietinio karo juodaodžiai gavo laisvę, tačiau ne lygybę.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]