Saipanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saipan.jpg

Saipanas yra 650 km besitęsiančios Šiaurės Marianų salų sostinė ir didžiausia salyno sala, kurios plotas - 115,39 km². Sala yra maždaug 20 km ilgio ir 9 km pločio. Ji yra apie 200 km šiauriau Guamo. Aukščiausias salos kalnas yra Tapochau ugnikalnis (474 m). Didžiausia salos gyvenvietė yra Garapanas, o salyno administracija įsikūrusi Kapital Hilo gyvenvietėje.

Remiantis 2000 metų gyventojų surašymo duomenimis, saloje gyvena 62 392 žmonės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą sala apgyvendinta prieš daugiau nei 3000 metų. Pirmieji gyventojai buvo čamorai. Po Ferdinando Magelano išsilaipinimo 1521 m. sala tapo Ispanijos kolonija. Nuo 1899 iki 1914 m. sala buvo Vokietijos Naujosios Gvinėjos kolonijos dalimi. Vokiečių valdymo metu svarbiausia ekonomikos šaka buvo kopros auginimas.

1914 m. salą užėmė Japonijos pajėgos, sala buvo įtvirtinta ir čia 1941 m. buvo dislokuota 30 000 karių. Antrojo pasaulinio karo metu čia vyko mūšis už Saipaną.

1944 m. birželio 15 d. pietvakarinėje Saipano pakrantėje išsilaipino JAV jūrų pėstininkai, kurie po trijų savaičių kovų nugalėjo japonus. Dar 1952 m. Saipane buvo rasti japonų kariai, kurie nežinojo apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

Iš šalia Saipano esančios Tiniano salos pakilo bombonešiai Enola Gay ir Bockscar, kurie numetė atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Valdant Japonijai buvo vystoma cukraus gamybos pramonė ir žvejyba. Šiuo metu pagrindinėmis ūkio šakomis yra tekstilė ir turizmas. Saipane negalioja kai kurie JAV įstatymai susiję su imigracija ir socialine apsauga. Dėl to Saipano tekstilės darbuotojų minimalus atlyginimas yra dukart mažesnis nei JAV.