Atsinaujinantieji energijos ištekliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
2008 pasaulinė atsinaujinančių energijos šaltinių statistika
Aplinkos technologijos
Aplinkotyra


Atsinaujinantys energijos šaltiniai arba Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) yra energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: saulės energija, vėjo energija, geoterminė energija, hidroenergija, biomasės energija. Beveik visų atsinaujinančių išteklių pradinis šaltinis yra Saulės energija.

Pagal instaliuotą galią, didžiausi atsinaujinančios energetikos naudotojai yra JAV, Kinija, Vokietija. Spartus augimas pastebimas Pietų Korėjoje, Australijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Turinys

[taisyti] AEI panaudojimas pasaulyje

2011 m. gruodžio mėnesio duomenimis, bendra pasaulyje instaliuotų atsinaujinančios energijos generatorių galia siekė 565GW (palyginimui, visų pasaulio branduolinių jėgainių galia yra apie 300GW).[1] Tarp jų, daugiausiai galios turėjo vėjo jėgainės (239GW), mažos hidroelektrinės (184GW) ir saulės energijos jėgainės (73GW).[2]

Pirmaujančios valstybės pagal instaliuotą AEI galią (2011 m. pabaiga)[3]:

Valstybė Instaliuota galia, GW
Kinija 133
JAV 93
Vokietija 61
Likusios ES šalys 60
Ispanija 32
Italija 28
Japonija 25
Indija 22
Prancūzija 18
Brazilija 15

Pirmaujančios valstybės pagal instaliuotos AEI galios augimą per paskutinius 5 metus (2006-2011 m.)[4]:

Valstybė Augimas, %
Kinija 92
Turkija 85
Brazilija 49
Italija 47
Argentina 46
Pietų Korėja 43
Prancūzija 41
Kanada 32
Australija 29
JAV 28

[taisyti] AEI panaudojimas Lietuvoje

Preliminariais duomenimis, 2010 m. 18% visos Lietuvoje sunaudotos energijos buvo gauta iš AEI.[5]


 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Esamas ir planuojamas AEI suvartojimas, ekonominis AEI vartojimo potencialas

Atsinaujinantys energijos ištekliai Suvartojimas
2003 m. TWh
Planuojamas suvartojimas
2010 m. TWh
Planuojamas suvartojimas
2020 m. TWh
Potencialas,
TWh/metus 2020 m.
Mediena 7,81 9,50 9,80 9,80
Šiaudai 0,05 0,50 1,50 3,59
Komunalinės atliekos 0,00 0,46 0,80
Sąvartynų dujos, biodujos 0,02 0,14 0,28 0,40
Biokuras iš viso 7,88 10,14 12,04 14,59
Geoterminė energija 0,017 0,11 0,11 0,80
Mažos hidroelektrinės 0,32 0,46 0,58 0,50
Didelės hidroelektrinės 1,00 1,00 1,00 1,00
Saulės energija 0,00 0,00 0,00 1,30
Vėjo energija 0,00 0,29 0,85 0,85
Biodegalai 0,00 0,72 0,72 2,25
Iš viso: 8,22 11,72 14,3 21,29

[taisyti] AEI potencialas

Šiaudai. Šiaudų pagaminama apie 2,5 mln. tonų/metus, pagal optimalų scenarijų numatoma 2020 m. šiaudų pagaminti 2,9 mln. tonų/metus. Sumažėjus šiaudų suvartojimui fermose, sumažinus nuostolius ir kita, techninis potencialas sudarė apie 250 000 tonų (0,99 TWh) 2003 m. ir 1,7 mln. tonų/metus (7,05 TWh) 2020 m. optimalaus scenarijaus atveju. 2020 m. ekonominis potencialas sieks 3,59 TWh. Tai yra šiaudų perteklius labai blogų oro sąlygų metais: tikimasi, kad tokios sąlygos pasitaikys kartą kas dešimt metų. Planuojama padidinti šiaudų suvartojimą energijos gamybai iki 0,5 TWh 2010 m. ir iki 1,5 TWh 2020 m.

Mediena. Metinės kirtimų apimtys 2003 m. buvo 6,46 mln. ktm, santykinės kirtimų apimtys sudarė 3,28 m³/ha. Įmanoma padidinti santykines kirtimų apimtis iki 3,6 m³/ha ir taip padidinti kirtimų apimtis iki 7,4 mln. m³ 2020 metais. Iš viso techninis potencialas 2020 m. bus 9,8 TWh. Planuojama padidinti medienos suvartojimą energijos gamybai iki 9,5 TWh 2010 metais ir iki 9,8 TWh (pasiekti potencialą) 2020 m.

Biodegalai. Lietuvoje kuro suvartojimas transportui siekia 1000 kilotonų (kt). 180-240 tūkst. ha ariamos žemės galėtų būti skirta rapsų, naudojamų biodyzelino gamybai, auginimui. Tai reiškia, jog biodyzelino gamybos potencialas yra lygus maždaug 117 – 156 kt rapsų metilo esterio. Jei 20 000 t etanolio būtų panaudota biokuro gamybai, būtų pagaminta apie 285 kt etanolio-benzino mišinio. Šis kiekis atitinka maždaug 80 % šiandieną suvartojamo benzino kiekio. Planuojama, jog biodegalų vartojimas pasieks 0,72 TWh 2010 m., kas sudaro tiktai trečdalį ekonominio potencialo.

Saulės energija. Vidutinėje perspektyvoje, ekonominis saulės energijos potencialas apima karšto vandens gamybą (0,5 TWh), žemės ūkio produktų džiovinimą, panaudojant saulės energiją (0,8 TWh) ir pasyvų patalpų šildymą (1,25 TWh). Ilgalaikėje perspektyvoje, šildymas saulės energija gali būti naudojamas centriniam šildymui vasaros mėnesiais, fotovoltų sistemos gali įgyti svarbią reikšmę elektros energijos gamyboje. Planuojama, jog saulės energijos panaudojimas pasieks 0,0004 TWh 2010 m. ir 0,0012 TWh 2020 m.: šie skaičiai yra pakankamai tolimi nuo nustatyto ekonominio potencialo.

Vėjo energija. Nustatytas 0,85 TWh per metus vėjo energijos potencialas pagrįstas prielaida, jog žemyninėje dalyje esančių vėjo jėgainių gali būti papildomai sukonstruota iki 500 MW. Tai riba, kuri negali būti peržengta be papildomų išlaidų elektros energijos tinklo rekonstrukcijai. Nustatyta, jog potencialas bus išnaudotas iki 2020 m. Po 2020 m. pagrįstai dalis vėjo jėgainių gali būti įrengta jūroje, kur geriausios vėjo sąlygos.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Išnašos



Vikiteka

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Kitomis kalbomis