Sudanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis – apie Afrikos valstybę. Apie geografinį regioną Afrikoje, žiūrėkite straipsnį Sudanas (regionas)
جمهورية السودان
Jumhuriyat as-Sudan
Sudano vėliava Sudano herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Sudanas žemėlapyje
Valstybinė kalba Arabų
Anglų
Sostinė Chartumas
Didžiausias miestas Omdurmanas
Valstybės vadovai Omar al-Bashir
valdovas/prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1 886 068 km² (16)
6 %
Gyventojų
 – 2013 (progn.)
 – Tankis
 
34 847 910 (35)
16,46 žm./km² (157)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2012
80,43 mlrd. $ (80)
2 400 $ (184)
Valiuta Sudano svaras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1956 m. sausio 1 d.
Valstybinis himnas Sudano himnas
Interneto kodas .sd
Šalies tel. kodas +249

Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Pietų Sudanu pietuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Taip pat ribojasi su Raudonąja jūra šiaurės rytuose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sudano istorija.

Derlingiausios sritys prie Nilo upės šiaurės ir centriniame Sudane (taip vadinama Nubija) jau II tūkst. pr. m. e. sukūrė brandžią civilizaciją, kurios didelę dalį kultūros elementų perėmė iš savo šiaurino kaimyno Egipto. Senovėje čia klestėjo Kermos karalystė (II tūkst. pr. m. e.), Kušas (I tūkst. pr. m. e.). Pirmaisiais mūsų eros amžiais krašte plito krikščionybė. Apie III a. kušo karalystė žlugo dėl klajoklių bedžų, nubų antpuolių.

Viduramžiais Nubijoje klestėjo krikščioniškos Makuros, Alodijos karalystės. Tuo pat metu vakariniame Sudane (Darfūre) susiformavo dar vienas civilizacijos židinys, inspiruotas Transsacharinės prekybos su šiaure. Ten pagoniškos gentys dadžiu sukūrė savo valstybę.

Po XIII a. krašte vis labiau įsitvirtino islamas: jis pakeitė krikščionybę Aukštutinėje Nubijoje ir pagonybę Darfūre. Pastarajame valdžią paėmė furų gentys, įkūrę Darfūro sultonatą. Pietinėje Nubijoje nuo XVI a. pradžios įsitvirtino nilotai fundžai, kurie čia sukūrė Senaro sultonatą ir ilgainiui arabizavosi. Tolesnė Sudano istorija vystėsi šiems dviem galingiems sultonatams konkuruojant tarpusavyje. Tarp jų buvo retai gyvenamas Kordofanas, kuris tapo tarsi buferine zona tarp dviejų musulmoniškų valstybių.

XIX a. II pusėje sustiprėjęs Egiptas šiaurėje vykdė ekspansiją į Sudano teritoriją, Egipto chedivai nukariavo istorinę Nubiją (Senarą), o pačioje amžiaus pabaigoje – ir Darfūrą. Tuo pat metu nukariautos ir dar piečiau gyvenusios (daugiausia nilotinės) gentys dab. Pietų Sudano teritorijoje. Nuo 1898 m. Sudanas tapo kondominiumu, valdomu bendrai britų ir egiptiečių.

Britų politika neskatino kultūrinio ir ekonominio teritorijos vieningumo, o atvirkščiai, didino atskirtį tarp skirtingų teritorijų. Ypač ši atkirtis išryškėjo tarp pietinio ir šiaurinio Sudano. Šiaurės Sudane buvo didžioji dalis valstybės miestų, o pietinėje dalyje vyravo kaimai. Daugelis šiaurinės Sudano dalies gyventojų buvo arabiškai kalbantys musulmonai (daugiausiai sunitai), o šalies pietuose vyravo juodaodžių tradiciniai vietiniai tikėjimai, nors buvo ir nemažai krikščionių. Sudane tuo metu buvo 597 gentys, kalbančios daugiau nei keturiais šimtais skirtingų kalbų ir dialektų,[1].

Dėl to nepriklausomybę 1956 m. iškovojęs Sudanas iš karto susidūrė su separatistinėmis nuotaikomis. 1956-72 ir 1983–2005 m. vyko du Sudano pilietiniai karai tarp musulmoniškos šiaurės ir nilotiškų pietų. Tai lėmė, kad 1972 ir 2005 m. Pietų Sudanas įgijo autonomiją, o 2011 m. visiškai atsiskyrė nuo Sudano. Diktatoriškas Nubijos (Centrinio Sudano) arabų viešpatavimu paremtas režimas nuo XX a. paskutiniųjų dešimtmečių lėmė ir trintį su Darfūru vakaruose ir bedžais rytuose. Ši trintis išlieka aktuali iki mūsų dienų.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Šalies prezidentas nuo 1989 m. Omaras al-Baširas
Pagrindinis straipsnis – Sudano politinė sistema.

Pagal Konstituciją, Sudanas yra federacinė prezidentinė respublika. Prezidentas yra šalies ir vyriausybės vadovas bei vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui. Šalyje veikia multipartinė sistema. Nepaisant to, praktikoje didžiausią galią savo rankose yra sutelkęs prezidentas Omaras al-Baširas ir jo vadovaujama Nacionalinio kongreso partija. Baširas Sudaną valdo nuo 1989 m. birželio 30 d. įvykdyto perversmo. Jo iniciatyva šalies šiaurėje buvo įvestas šariatas, suvaržyta visuomeninė ir politinė gyventojų veikla, žodžio laisvė, pradėtas režimui prieštaraujančių asmenų persekiojimas.

2010 m. Sudane po 24 metų pertraukos įvyko parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo Baširo atstovai. Tarptautinių stebėtojų nuomone, rinkimuose užfiksuota daug trūkumų, opozicijos atstovai teigė, kad jiems grąsinta susidorojimu.[2]

Pagal 2012 m. Demokratijos indeksą, Sudanas priskiriamas autoritarinių režimų kategorijai.[3]

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sudano valstijos iki Pietų Sudano atsiskyrimo

Po Pietų Sudano (10 valstijų) atsiskyrimo 2011 m. liepos 11 d., Sudaną sudaro 17 valstijų (vilajetų), kurios grupuojamos į 6 didesnius regionus, egzistavusius iki 1994 m.:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sudano palydovinė nuotrauka
Pagrindinis straipsnis – Sudano geografija.

Sudanas – šešiolikta pagal dydį valstybė pasaulyje (iki Pietų Sudano atsiskyrimo buvo didžiausia Afrikoje), įvairi savo geografinėmis ypatumais. Ją galima skirstyti į kelis geografinius regionus. Šalies šiaurinėje dalyje vyrauja dykuminis klimatas: šiaurės vakaruose yra beveik negyvenama Libijos dykuma, o šiaurės rytuose – Nubijos dykuma. Jas skiria siaura ir vingiuota Nilo juosta – Aukštutinė Nubija. Ji yra derlinga, ir gana tankiai gyvenama.

Pietinėje Sudano dalyje didelį plotą užima sahelis ir savana. Šią zoną priimta dalinti į tris geografinius regionus. Pietvakarinėje Sudano dalyje yra Darfūras (Vakarų Sudanas), nuo jo į rytus driekiasi Kordofanas, o pietrytinį Sudaną užima Pietinė Nubija (kitaip Butana, arba Centrinis Sudanas). Pastaroji yra tankiausiai gyvenama Sudano dalis. Per ją teka Baltasis Nilas, Mėlynasis Nilas, Atbara.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Sudane vyrauja dykumų klimatas su aukšta temperatūra ir dideliu dienos ir nakties temperatūrų skirtumu. Pietinė šalies dalis patenka į tropinį savanų klimatą su aukšta vidutine temperatūra ir ilgu sausuoju bei trumpu lietingu periodu. Vidutinė vasaros temperatūra Sudane siekia 30-35 °C, žiemos – 24-26 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta liepos-rugsėjo mėnesiais.

Nuvola apps kweather.svg Chartumo klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C 24 25,5 28 32 34 35 32 30,5 32 33 29 25 29,8
Krituliai mm 0 0 0 1 5 7 48 72 27 4 0 0 164
Duomenys: Sudano klimatas, Chartumas[4] 2013 05 29

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sudano ekonomika.

Sudanas yra žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba apie 80 % šalies darbo jėgos, bet pajamos sudaro tik 35 % BVP. Vyriausybė turi didelį vaidmenį planuojant šalies ekonomiką. Eksportui auginama medvilnė, sezamai, riešutai, cukranendrės. Kiti žemės ūkio produktai yra sorgai, soros, kviečiai, manijokai, tropiniai vaisiai ir saldžiosios bulvės. Auginamos avys, ožkos, galvijai, kupranugariai. Sudanas tiekia įvairius miško produktus, labiausiai iš jų gumiarabiką, pagal kurį šalis yra viena didžiausių gamintojų.

Šalies pramonė yra apribota žemės ūkio produktų apdirbimu ir lengvosios pramonės produktų gaminimu. Pagrindiniai gamybos produktai yra valyta medvilnė, tekstilės gaminiai, alkoholiniai gėrimai, muilas, avalynė, medikamentai, ginkluotė. Sudane yra lengvųjų ir sunkiųjų automobilių surinkimo linijos. Šalyje randama geležies, chromo rūdos, vario. Šalyje naftos telkiniai buvo atrasti 7-ajame dešimtmetyje, bet tik 1999 m. žaliavinė nafta buvo pradėta eksportuoti.

Šalis importuoja žemės ūkio produktus, plataus vartojimo prekes, naftos perdirbimo ir transporto įrangą, medikamentus, chemikalus, tekstilės produktus, kviečius. Eksportuojama nafta ir jos produktai, medvilnė, sezamas, gyvuliai, riešutai, gumiarabikas, cukrus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Japonija, Saudo Arabija.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sudano demografija.
Pasiskirstymas pagal religijas iki 2011 m. [5]
religija procentas
Musulmonai
  
70 %
Vietinių religijų atstovai
  
25 %
Romos katalikai
  
5 %
Pasiskirstymas pagal religijas po 2011 m. [5]
religija procentas
Musulmonai
  
97 %
Romos katalikai
  
3 %

Sudano gyventojų skaičius sparčiai auga: 1993 m. šalyje gyveno 25 milijonai žmonių, o 2009 m. – 41 milijonas. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, gyventojų skaičius per metus užauga 2,15 %. [5]. Atsiskyrus Pietų Sudanui, Sudane gyvena apie 34 mln. gyventojų.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas šalyje yra 61,1 % (vyrų – 71,8 %, moterų – 50,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Sudane yra 51,42 metų (vyrų – 50,49 m., moterų – 52,4 m.).[5] Gyventojų amžiaus struktūra: [5]

  • 0-14 metų: 40,7 %
  • 15-64 metų: 56,8 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sudano kultūra.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Peter K. Bechtold, `More Turbulence in Sudan` in Sudan: State and Society in Crisis, ed. John Voll (Boulder, Westview, 1991) p.1
  2. Leaders, Sudan Profile, BBC
  3. Democracy Index 2012, The Economist Intelligence Unit
  4. Sudan, Climatemps.com; tikrinta: 2013-05-29
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 CIA pasaulio faktų knyga

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sudanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Sudanas

Bendros nuorodos ir žinių portalai:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai: