Jautiena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jautienos gabalas kepsniui

Jautiena - galvijų (karvių) mėsa. Tai viena iš pagrindinių mėsos rūšių, plačiai naudojamų Australijoje, abiejose Amerikose, Europoje. Viduriniuose Rytuose labiau vertinama aviena, o ne jautiena. Jautienos valgymas yra draudžiamas induizme, nes pagal induistų tradicijas jaučiai labai gerbiami. Draudžia jautieną ir kai kurios budistų tradicijos.

Jautiena (raumenys) būna supjaustoma į steikus, file, šonines su kaulais ir kt. arba gali būti naudojama malta. Galvijų kraujas naudojamas gaminant kraujines dešras. Kitos valgomos dalys yra uodega, liežuvis, skrandžio žarnokai, kepenys, inkstai, sėklidės, širdis, kasa, smegenys (dabar juos valgyti draudžia dėl jaučių kempiškosios encefalopatijos), žarnos, tešmuo. Iš galvijų kaulų verdami sultiniai.

Kastruotų buliukų ir telyčių mėsa yra lygiavertė, nors telyčių mėsa yra kiek riebesnė, ne tokia raumeninga. Melžiamus ir veislinius galvijus skerdžia mėsai po to, kai jų produktyvumas sumažėja. Senesnių karvių ir bulių mėsa paprastai būna kietesnė, todėl jų jautieną dažniausiai naudoja faršui gaminti. Mėsiniai galvijai auginami arba laisvai ganomi arba bent dalį laiko auginami aptvaruose ar tvartuose šeriami specialiai paruoštais kombinuotais pašarais.

Didžiausi jautienos vartotojai pasaulyje yra JAV, Brazilija, Japonija ir Kinija. Didžiausi jautienos eksportuotojai yra Australija, Brazilija, Argentina, Kanada. Mėsinių galvijų auginimas yra svarbus Urugvajaus, Nikaragvos, Rusijos ir Meksikos ūkyje. Vikiteka