Ekvadoras

Ekvadoro Respublika (Ekvadoras) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Kolumbija šiaurėje, Peru rytuose ir pietuose bei Ramiuoju vandenynu vakaruose.

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Demografija
7 Kultūra
8 Kita informacija
9 Šaltiniai
10 Nuorodos

[taisyti] Istorija


Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs

Pagrindinis straipsnis: Ekvadoro istorija

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Šiauriniai Andai

Ekvadoro teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Šiaurinis regionas. Savo valstybes čia sukūrė kanjariai, širiai.

XV a. dabartinį Ekvadorą į savo imperiją įjungė Inkų imperija, ir tai buvo šiauriausia imperijos dalis. Ekvadoro teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų - Činčasuju.

XVI a. Ekvadoras tapo Ispanijos kolonija. Nuo Ispanijos atsiskyrė 1822 m. gegužės 22 d.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Ekvadoro politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Ekvadoro administracinis suskirstymas

Ekvadoras suskirstytas į 22 provincijas:

Asuajus (Azuay),
Bolivaras (Bolívar),
Čimborasas (Chimborazo),
El Oras (El Oro),
Esmeraldasas (Esmeraldas),
Galapagai (Galápagos),
Gvajas (Guajas; Guayas),
Imbabura (Imbabura),
Kanjaras (Cañar),
Karčis (Carchi),
Kotopaksis (Cotopaxi),
Locha (Loja),
Los Riosas (Los Ríos),
Manabi (Manabí),
Morona-Santjagas (Morona-Santiago),
Napas (Napo),
Oreljana (Orellana),
Pastasa (Pastaza),
Pičinča (Pichincha),
Samora-Činčipė (Zamora-Chinchipe),
Sukumbiosas (Sucumbíos),
Tungurahua (Tungurahua).

[taisyti] Geografija

Užgesęs ugnikalnis Čimborasas yra aukščiausia Ekvadoro viršūnė (6267 m) ir yra laikomas labiausiai nuo Žemės centro nutolusiu planetos tašku.

Pagrindinis straipsnis: Ekvadoro geografija

Šalia pusiaujo esančią šalį galima skirstyti į keturias visiškai skirtingas zonas:

pakrantė (Costa),
Andai (Sierra),
miškingas Amazonės baseinas (Oriente),
Galapagų salos.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Ekvadoro ekonomika

Pasaulio prekybos centras Gvajaklyje

Ekvadoro ekonomikoje dominuoja aptarnavimo sfera, tačiau nedidelis procentas šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Maistui auginami ryžiai, bulvės, manijokai, plantanais. Bananai, kava, kakava auginami pardavimui. Auginami galvijai, avys, kiaulės.

Šalyje yra žvejybos ir miško pramonės šakos. Taip pat maisto, medienos apdirbimo, turizmo, tekstilės, chemikalų gamybos, šakos.

Nafta yra pagrindinis Ekvadoro eksporto produktas, taip pat eksportuojami bananai, krevetės, žuvies produktai, kava, kakava, miško produktai, cukrus, ryžiai. Importuojami automobiliai, telekomunikacijos įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kolumbija, Peru, Venesuela, Brazilija.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Ekvadoro demografija

Pagal 2007 m. duomenis, 55 % Ekvadoro gyventojų sudaro metisai, kurie yra maišyti ispanų kolonistų ir vietinių indėnų palikuonys. Indėnai sudaro apie 24 % šalies populiacijos. 16 % gyventojų yra baltaodžiai, nemaišyti ispanų kolonistų palikuonys ir imigrantai iš kitų Europos šalių. Likusius 5 % sudaro ispanų atvežti juodaodžiai vergai iš Afrikos. Be valstybinės ispanų kalbos gyventojai vartoja kečua ir šuar kalbas, taip pat kai kurias vietines indėnų kalbas.

Bazilika Kito senamiestyje

95 % Ekvadoro gyventojų yra Romos katalikai^[1] ir dar 4 % - protestantai. Tiesa, kaimuose katalikybė kartais yra susimaišiusi su vietiniais tradiciniais tikėjimais. Daugelis Ekvadoro festivalių ir kasmetinių paradų yra paremti religinėmis šventėmis ir dažniausiai į juos yra įmaišomi įvairūs ritualai bei simboliai.

Dauguma gyventojų yra susitelkę centrinėse šalies provincijose palei Andų kalnus arba netoli Ramiojo vandenyno kranto. Teritorijos į rytus nuo kalnų yra apgyvendintos retai.^[2] Didžiausi šalies miestai Gvajakilis (2 mln. gyventojų) ir sostinė Kitas (1,4 mln.) savo dydžiu smarkiai lenkia visas kitas Ekvadoro gyvenvietes.^[3]